Lengva pamanyti, kad Šėtonas, apie kurį skaitome Biblijoje, yra tiesiog blogio simbolis. Bet ar to tikrai moko Biblija? Kodėl tuomet šioje knygoje aprašomas Šėtono pokalbis su Jėzumi ir net Visagaliu Dievu? Aptarkime tuos du atvejus.

Jėzaus tarnybos pradžioje Velnias tris kartus mėgino jį sugundyti. Pirmiausia pabandė įkalbėti, kad Dievo duotą galią panaudotų savanaudiškam tikslui — numalšintų alkį. Paskui pasiūlė beprasmiškai surizikuoti gyvybe, kad atkreiptų į save dėmesį. Galiausiai pažadėjo visas pasaulio karalystes, jei bent kartelį jį pagarbins. Jėzus visus tris kartus griežtai atsikirto Šėtonui, cituodamas šventuosius raštus (Mato 4:1-11; Luko 4:1-13).

Su kuo Jėzus kalbėjosi? Su blogiu savo širdyje? Kaip skaitome Šventajame Rašte, Jėzus buvo „kaip ir mes visaip mėgintas; tačiau jis be nuodėmės“ (Hebrajams 4:15). Be to, apie Jėzų rašoma: „Jis nepadarė nuodėmės, jo lūpose nerasta apgaulės“ (1 Petro 2:22). Jėzus neprarado tobulumo ir liko ištikimas. Jis niekada neleido savo širdyje įsikeroti blogiui. Taigi akivaizdu, kad kalbėjosi ne su kažkokiu abstrakčiu blogiu, o su realiu asmeniu.

Negana to, iš pokalbio išryškėja kai kurios detalės, atskleidžiančios, jog Šėtonas yra realus asmuo.

• Prisiminkime, kad Velnias pažadėjo Jėzui visas pasaulio karalystes, jei šis bent kartelį jį pagarbins (Mato 4:8, 9). Jeigu jis nebūtų realus asmuo, toks pasiūlymas būtų neturėjęs prasmės. Įdomu tai, kad Jėzus neužginčijo, jog Šėtonas turi tokią įspūdingą valdžią.

• Kai Jėzus nepasidavė gundymams, Velnias „atsitraukė nuo jo iki kitos progos“ (Luko 4:13). Ar šiuo atveju atrodo, jog Šėtonas yra blogis apskritai, ar, atvirkščiai, — atkaklus, ryžtingas priešininkas?

• Atkreipkite dėmesį, kad „pasirodė angelai ir [Jėzui] patarnavo“ (Mato 4:11). Ar šie angelai buvo realios dvasinės būtybės, kurios Jėzų padrąsino ir jam padėjo? Be abejo. Kodėl tada turėtume manyti, kad Šėtonas buvo kažkas kita, o ne reali dvasinė būtybė?

Kitas žmogus, kurį Velnias gundė, buvo dievobaimingasis Jobas. Pasakojime apie Jobą užrašyti du Šėtono pokalbiai su Dievu. Abiem atvejais Dievas gyrė Jobą už ištikimybę. Šėtonas tvirtino, kad šis žmogus tarnauja Dievui vien iš savanaudiškų paskatų. Šitaip leido suprasti, jog Dievas Jobą papirko. Iš esmės jis norėjo pasakyti, kad Jobą pažįsta geriau nei Dievas. Jehova leido Šėtonui sunaikinti Jobo turtą, vaikus ir net atimti jam sveikatą. * Ilgainiui tapo akivaizdu, kad Dievas buvo teisus, o Šėtonas — melagis. Už ištikimybę Dievas Jobą labai laimino (Jobo 1:6-12; 2:1-7).

Ar minėtais atvejais Dievas kalbėjosi su kažkokiu blogiu savo širdyje? Biblijoje rašoma: „Dievo kelias tobulas“ (2 Samuelio 22:31). Taip pat ten skaitome: „Šventas, šventas, šventas Jehova Dievas, Visagalis“ (Apreiškimo 4:8). Šventas reiškia tyras, be nuodėmės. Jehova yra tobulas, be ydos. Jis tiesiog negali savyje turėti jokio blogio.

Vis dėlto kas nors galbūt paprieštaraus, sakydamas, kad tokio Jobo niekada nebuvo, o visas šis pokalbis — tik alegorija. Bet ar taip teigti yra pagrindo? Kaip matome iš kitų Biblijos ištraukų, Jobas tikrai gyveno. Jokūbo 5:7-11 Jobas paminėtas kaip pavyzdys, skatinantis krikščionis ištverti sunkiu metu, ir paguodžiantis, kad už ištvermę Jehova atlygina. Kokia prasmė būtų pateikti pavyzdį žmogaus, kuris net negyveno, o Šėtono puolimą pramanyti? Be to, Ezechielio 14:14, 20 Jobas drauge su Nojumi ir Danieliumi paminėtas kaip vienas iš trijų teisių vyrų. Panašiai kaip Nojus ir Danielius, jis iš tikrųjų gyveno ir išsiskyrė tvirtu tikėjimu. Jeigu Jobas buvo realus asmuo, argi jo skriaudėjas ir persekiotojas taip pat nebuvo realus?

Biblijoje Šėtonas aprašomas kaip realus dvasinis asmuo. Tačiau galbūt svarstote, ar jis gali kelti pavojų man ir mano šeimai šiais moderniais laikais?

Įsivaizduokite, kad jūsų miestą užplūsta gauja nusikaltėlių. Tikėtina, kad gyventi pasidarys nesaugu ir moralė pašlis. Dabar aptarkime analogišką situaciją: Šėtonas ir demonai — dvasinės būtybės, panašiai kaip Šėtonas sukilusios prieš Dievą, — staiga buvo išmesti į Žemę. Kokios buvo pasekmės? Pagalvokite apie tai, kas dedasi šalia jūsų ir visame pasaulyje.

• Ar nepastebite, kad, nepaisant tarptautinių pastangų užkirsti kelią beprasmiam smurtui, tokie išpuoliai vis dažnėja?

• Ar nepastebite, kad, nepaisant daugelio tėvų susirūpinimo, vis daugėja pramogų, propaguojančių okultizmą?

• Ar nepastebite, kad, nepaisant geriausių ketinimų išsaugoti gamtą, ji be paliovos niokojama?

• Ar nemanote, kad mūsų visuomenėje vyksta kažkas labai negero — kažkokia jėga stumia žmoniją į pražūtį?

Atkreipkite dėmesį, kas Biblijoje sakoma apie dabartinių bėdų kaltininką: „Taip buvo išmestas didysis slibinas, senoji gyvatė, vadinamas Velniu ir Šėtonu, klaidinantis visą gyvenamą žemę. Jis buvo išmestas žemėn ir su juo buvo išmesti jo angelai. [...] Vargas žemei ir jūrai, nes pas jus nukrito Velnias. Jis baisiai įpykęs ir žino turįs mažai laiko“ (Apreiškimo 12:9, 12). Įvertinę minėtus faktus, daugelis priėjo prie išvados, jog Šėtonas yra pavojingas dvasinis asmuo, darantis didelę įtaką visam pasauliui.

Galbūt kyla klausimas, kaip apsisaugoti? Apie tai mąstyti verta. Tolesniame straipsnyje rasite praktiškų patarimų.