Įsivaizduokite tėtį, besikalbantį su septynerių metų sūnumi. Tėtis pasakoja: „Seniai, seniai Dievas sukūrė Žemę ir visa, kas joje. Jis padarė Saulę, Mėnulį ir žvaigždes.“ Berniukas trumpam susimąsto, tada klausia: „Tėveli, o kas sukūrė Dievą?“

„Niekas, — atsako tėvas. — Jis buvo visada.“ Toks paprastas paaiškinimas kol kas patenkina vaiko smalsumą. Tačiau paaugus tokio atsakymo nebeužtenka. Juk sunku suprasti, jog kažkas galėjo neturėti pradžios. Kodėl net visata turėjo pradžią? „Iš kur tuomet atsirado Dievas?“ — svarsto jaunuolis.

Ką į šį klausimą atsako Biblija? Iš esmės atsakymas ne ką tesiskiria nuo tėčio paaiškinimo vaikui. Mozė rašė: „Viešpatie, [...] Pirma, negu kalnai užgimė, ir žemę bei pasaulį pagimdei, tu esi Dievas nuo amžių per amžius“ (Psalmyno 90:1, 2). Panašiai savo jausmus išreiškė ir pranašas Izaijas: „Ar nežinai? Ar negirdėjai? Viešpats [yra] amžinasis Dievas, kuris sutvėrė žemę“ (Izaijo 40:28, Brb). Taip pat ir Judas savo laiške pamini, jog Dievas egzistuoja „per visą amžinybę“ (Judo 25).

Šios Šventojo Rašto eilutės atskleidžia, jog, kaip teigė apaštalas Paulius, Dievas yra „amžinybės Karalius“ (1 Timotiejui 1:17). Tai reiškia, kad jis egzistavo visada, kad ir kiek toli žvelgtume į praeitį, ir visada egzistuos (Apreiškimo 1:8). Taigi esminė Visagalio Jehovos savybė — amžinumas.

Kodėl mums sunku tai suprasti? Dėl ribotos gyvenimo trukmės laiką mes suvokiame visiškai kitaip nei Dievas. Kadangi jis yra amžinas, jam tūkstantis metų — lyg viena diena (2 Petro 3:8). Pailiustruokime tai tokiu pavyzdžiu: ar žiogas, kurio amžius — vos 50 dienų, gali suvokti, ką reiškia 70 ar 80 metų, kuriuos nugyvena žmogus? Vargu! Ne veltui Biblijoje rašoma, jog, lyginant su mūsų Kūrėju, esame tarsi žiogai. Nepalyginamas su Dievo ir mūsų gebėjimas mąstyti (Izaijo 40:22; 55:8, 9). Todėl nė kiek nestebina, jog kai kurie Jehovos prigimties aspektai mums, žmonėms, protu nesuvokiami.

Nors suprasti, kad Dievas neturi nei pradžios, nei pabaigos, sunku, vis dėlto tai logiška. Jeigu Dievą būtų kas sukūręs, tas asmuo ir būtų Kūrėjas. Tačiau, kaip aiškinama Biblijoje, visa sukūrė Jehova (Apreiškimo 4:11). Be to, žinome, kad visata egzistavo ne visada (Pradžios 1:1, 2). Iš kur ji atsirado? Pirmiau turėjo būti jos Kūrėjas. Jis egzistavo dar tada, kai nebuvo jokios kitos protingos būtybės: nei jo viengimio Sūnaus, nei angelų (Jobo 38:4, 7; Kolosiečiams 1:15). Vadinasi, iš pradžių Kūrėjas buvo visiškai vienas. Jis negalėjo būti sukurtas, nes nebuvo, kas jį sukurtų.

Tai, kad egzistuoja žmonija ir visata, liudija apie amžinojo Dievo buvimą. Tas, kuris privertė judėti neaprėpiamos visatos kūnus ir nustatė jiems dėsnius, turėjo būti visada. Tik taip jis galėjo įkvėpti gyvybę visiems kitiems (Jobo 33:4).