TAČIAU ekumenizmo šalininkų požiūris visiškai kitoks. „Parodykite man religiją, kuri nemokytų atjausti [...], saugoti gamtą, būti svetingus“, — pareiškė jaunimo ekumeninio judėjimo organizacijos Interfaith Youth Core įkūrėjas Ibu Petelis (Eboo Patel).

Ir išties budistai, katalikai, protestantai, hinduistai, musulmonai ir daugelio kitų tikėjimų išpažinėjai kartais suvienija jėgas kovai su skurdu, gamtos tarša, gina žmogaus teises, siekia uždrausti sausumos minų panaudojimą. Įvairių religijų atstovai diskutuoja, kaip pasiekti tarpusavio supratimą, ir ieško bendrų sąlyčio taškų. Jie švenčia vieni kitų šventes, dalyvauja bendrose apeigose, degina žvakutes, muzikuoja, drauge meldžiasi ir panašiai.

Ar religijų vienijimasis — geriausias būdas išspręsti jų tarpusavio konfliktus? Ar tai — Dievo priemonė pasaulį padaryti geresnį?

Viena didžiausių ekumeninio judėjimo organizacijų didžiuojasi, kad ją sudaro daugiau kaip 200 skirtingų konfesijų nariai, ir jos veikla plėtojama 76 pasaulio šalyse. Ši organizacija deklaruoja „tvirtą ilgalaikį tarpkonfesinį bendradarbiavimą“. Deja, lengviau pasakyti, nei padaryti. Pavyzdžiui, anot organizatorių, kurdami įstatus jie turėjo atidžiai parinkti kiekvieną žodį, kad neužgautų įvairių dokumentą pasirašiusių religijų bei tikėjimų atstovų jausmų. Kokių atsirado keblumų? Buvo sunku sutarti, ar įstatuose vartoti žodį „Dievas“. Todėl nuspręsta vengti tiek žodžio „Dievas“, tiek bet kokios užuominos apie jį.

Bet kaip kalbėti apie tikėjimą, neužsimenant apie Dievą? Negana to, kuo šitoks ekumeninis judėjimas skiriasi nuo bet kurios labdara ar filantropine veikla užsiimančios pasaulietinės organizacijos? Štai kodėl minėta organizacija savęs nelaiko religine; jos misija — „tiesti tiltus“ tarp skirtingų tikėjimų žmonių.

Kaip teigia vienas žymiausių ekumeninio judėjimo šalininkų Dalai Lama, „visos pagrindinės religijos propaguoja iš esmės tas pačias vertybes: meilę, užuojautą, atlaidumą. Bet  svarbiausia — jos turi atsispindėti mūsų gyvensenoje“.

Be abejo, meilės, užuojautos, atlaidumo niekada nebūna per daug. Jėzaus žodžiai, dar vadinami Aukso taisykle, skamba taip: „Visa, ko norite, kad žmonės jums darytų, ir jūs jiems darykite“ (Mato 7:12). Bet ar tikrasis tikėjimas turėtų apsiriboti vien gėrio skleidimu?

Apaštalas Paulius apie daugelį tų, kurie jo dienomis tvirtino tarnaujantys Dievui, rašė: „Jiems liudiju, kad jie turi uolumą dėl Dievo, tik jo gerai nepažįsta.“ Kas čia blogo? Kaip aiškino Paulius, „nesuprasdami Dievo teisumo“, jie siekė įtvirtinti savąjį (Romiečiams 10:2, 3). Tiksliai nežinodami, ko Dievas iš jų reikalauja, net ir rodydami uolumą bei tikėjimą, tokie žmonės tapo atmestini (Mato 7:21-23).

„Laimingi taikdariai“, — sakė Jėzus (Mato 5:9). Jis ne tik mokė kitus nesmurtauti ir nešti taikos žinią įvairių tikėjimų žmonėms, bet taip elgėsi ir pats (Mato 26:52). Tie, kurie atsiliepė į jo mokymus, buvo suvienyti tvirčiausiais meilės saitais (Kolosiečiams 3:14). Bet ar Jėzaus tikslas buvo tik nutiesti tiltus tarp įvairios kilmės ir socialinių grupių žmonių tam, kad jie galėtų gyventi santarvėje? Ar jis dalyvavo kokio kito tikėjimo išpažinėjų apeigose?

Fariziejų ir sadukiejų religinių sektų vadovai Jėzui aršiai priešinosi — netgi stengėsi jį nužudyti. Kaip jis į tai reagavo? Savo mokiniams nurodė: „Palikite juos. Jie — akli vedliai“ (Mato 15:14). Su tokiais žmonėmis Jėzus neturėjo nieko bendra.

Vėliau Korinte (Graikija) buvo įkurta krikščionių bendruomenė. Šis miestas buvo tikras įvairiausių kultūrų ir religijų katilas. Kaip gyvendami tokioje aplinkoje turėjo elgtis krikščionys? Apaštalas Paulius jiems rašė: „Neįsikinkykite į nelygų jungą su netikinčiais.“ Kodėl? Paulius samprotavo: „Kokia gali būti darna tarp Kristaus ir Beliaro? Arba kokia dalis tikinčio su netikinčiu?“ Ir galiausiai davė patarimą: „Tad išeikite iš jų ir atsiskirkite“ (2 Korintiečiams 6:14, 15, 17).

Akivaizdu, jog Biblija religijų vienijimuisi nepritaria. Bet galbūt svarstote: „Kaip tuomet pasiekti tikrą vienybę?“

Tarptautinė kosminė stotis — aplink Žemę besisukantis technologijų stebuklas — penkiolikos valstybių bendrų pastangų rezultatas. Įsivaizduokite, ar šis projektas būtų įgyvendintas, jeigu dalyviai nebūtų laikęsi vieningos nuomonės?

Iš esmės šiais laikais tokia pat padėtis yra su ekumeniniu judėjimu. Nors spekuliuojama bendradarbiavimu ir pagarba, vieningos nuostatos, kaip ugdyti tikėjimą, nėra.

Biblijoje užrašyti Dievo principai, kurie mums yra tarsi gyvenimo gairės. Tie, kas jomis vadovaujasi, įveikia rasinę bei religinę neapykantą ir išmoksta taikiai darbuotis drauge. Dievas išpranašavo: „Tada Aš duosiu tautoms tyrą kalbą, kad jos visos galėtų šauktis Viešpaties ir vieningai Jam tarnauti.“ Vienybę užtikrina „tyra kalba“, kitaip tariant, Dievo garbinimas jo nustatytu būdu (Sofonijo 3:9, Brb; Izaijo 2:2-4).

Jehovos liudytojai nuoširdžiai kviečia jus apsilankyti artimiausioje Karalystės salėje ir pačiam įsitikinti, kokia santarvė čia vyrauja (Psalmyno 133:1).