JĖZAUS KRISTAUS prisikėlimas nėra paprastas, nereikšmingas senovės laikų įvykis. Apaštalas Paulius apie jo reikšmę rašė: „Kristus yra iš mirusiųjų prikeltas, jis yra pirmasis vaisius iš užmigusiųjų. Kadangi per žmogų — mirtis, per žmogų ir mirusiųjų prisikėlimas. Kaip Adome visi miršta, taip Kristuje visi bus atgaivinti“ (1 Korintiečiams 15:20-22).

Jėzus buvo prikeltas 33 m. e. m. nisano 16-ąją — kaip tik tą dieną, kurią žydai kasmet Jeruzalės šventykloje Dievui Jehovai atnašaudavo pirmojo javų derliaus pirmuosius vaisius. Jėzų pavadindamas pirmuoju vaisiumi Paulius davė suprasti, kad bus ir daugiau iš mirties prikeltų žmonių.

Toliau Paulius paaiškino, kas tapo įmanoma dėl to, kad Jėzus buvo prikeltas. Jis sakė: „Kadangi per žmogų — mirtis, per žmogų ir mirusiųjų prisikėlimas.“ Visi mirštame, nes iš Adomo paveldėjome nuodėmę ir netobulumą. Tačiau atiduodamas savo, tobulo žmogaus, gyvybę kaip išpirką už žmoniją Jėzus atvėrė mums galimybę būti prikeltiems ir taip išsivaduoti iš nuodėmės bei mirties vergijos. Visa tai Paulius gražiai apibendrino Romiečiams 6:23: „Nuodėmės mokamas atlyginimas — mirtis, o Dievo dovana — amžinas gyvenimas per Kristų Jėzų, mūsų Viešpatį.“

Pats Jėzus paaiškino, ką mums laiduoja jo mirtis ir prisikėlimas. Apie save jis sakė: „Žmogaus Sūnus turi būti iškeltas, kad kiekvienas, kuris jį tiki, turėtų amžiną gyvenimą. Mat Dievas taip mylėjo pasaulį, jog davė savo viengimį Sūnų, kad kiekvienas, kuris jį tiki, ne pražūtų, bet turėtų amžiną gyvenimą“ (Jono 3:14-16).

Įsivaizduokite amžiną gyvenimą be skausmo, kančių, sielvarto (Apreiškimo 21:3, 4). Kokia nuostabi ateitis mūsų laukia! Kaip sakė biblistas Deividas Garlandas, „kapinės primena, koks trumpas gyvenimas, o mokymas apie prikėlimą, — kokia laikina mirtis“. Taip, Kristaus prisikėlimas suteikia gyvenimą!