Pokalbis Biblijos tema. Ar visi geri žmonės eina į dangų?

JEHOVOS LIUDYTOJAI mėgsta kalbėtis su kitais Biblijos temomis. Gal jums kilo koks nors biblinis klausimas, kurį norėtumėte išsiaiškinti? Gal būtų įdomu sužinoti, kokie yra Jehovos liudytojų religiniai įsitikinimai ar veikla? Jeigu taip, kai liudytojai aplankys jus kitą kartą, nesivaržydami paklauskite, kas jus domina, ir jie mielai atsakys į jūsų klausimus.

Kaip galėtų vykti toks pokalbis? Įsivaizduokime, kad Marius, Jehovos liudytojas, kalbasi su vienu vyru, vardu Robertas.

Ką žmonės, kurie eis į dangų, ten veiks?

Marius. Kaip manote, ar ateityje gyvenimas pagerės, pablogės ar liks toks kaip dabar?

Robertas. Nemanau, kad sulauksime kažko geresnio — nebent kai nueisim į dangų pas Dievą.

Marius. Būti kartu su Dievu — išties nuostabi perspektyva, ir Biblijoje nemažai rašoma apie gyvenimą danguje. Ar jums teko kada pagalvoti, ką žmonės, kurie nueis į dangų, ten veiks?

Robertas. Na, būsime su Dievu ir šlovinsime jį visą amžinybę.

Marius. Skamba labai patraukliai. Vis dėlto iš Šventojo Rašto mes sužinome ne tik apie džiaugsmą, kurį patirs tie, kas eina į dangų, bet ir apie didžiulę atsakomybę, kuri jiems teks.

Robertas. Ką jūs turite omenyje?

Marius. Apie šią atsakingą užduotį mes skaitome Apreiškimo 5:10: „[Tu, Jėzau] padarei iš jų mūsų Dievui karalystę bei kunigus. Jie — karaliai ir valdys žemę.” Ar pastebėjote, Robertai, kokia svarbi užduotis yra pavesta tiems, kas eina į dangų?

Robertas. Čia sakoma, kad jie bus karaliai ir valdys žemę.

Marius. Įdomu, ar ne?

Ką tie karaliai valdys?

Marius. Jeigu tie, kas eina į dangų, bus karaliai, argi ne logiška, kad turėtų būti ir tie, ką jie valdys? Juk kam reikalinga valdžia, jei nėra pavaldinių?

Robertas. Logiška.

Marius. Taigi visai tinkama būtų paklausti, kam gi tie, kas eina į dangų, vadovaus?

Robertas. Manyčiau, kad valdysime tuos žmones, kurie dar nenuėjo į dangų, bet tebegyvena žemėje.

Marius. Ši išvada būtų teisinga, jei visi geri žmonės eitų į dangų. Bet ar kartais negali būti taip, kad kai kurie geri žmonės neis į dangų?

Robertas. Bet tai prieštarautų krikščionių tikėjimui!

 Marius. Tokią prielaidą iškėliau ne be pagrindo. Štai pažiūrėkite, kas rašoma vienoje psalmėje. Gal perskaitytumėte Psalmyno 37:29 (Brb)?

Robertas. Gerai. „Teisieji paveldės žemę ir gyvens joje amžinai.”

Marius. Ačiū. Ar pastebėjote, Robertai, kur daugelis gerų žmonių gyvens?

Robertas. Čia sakoma, kad jie gyvens žemėje.

Marius. Būtent. Ir ne kokį trumpą laiko tarpą, bet, kaip čia pasakyta, — „gyvens joje amžinai“.

Robertas. O gal šią mintį reikia suprasti taip, kad žemėje tiesiog visada bus gerų žmonių? Mes mirsime ir eisime į dangų, o kiti gims ir gyvens žemėje po mūsų.

Marius. Tikriausiai daug kas šiuos žodžius būtent taip ir supranta. Vis dėlto ar gali būti, jog juos reikia suprasti paraidžiui — kad geri žmonės tiesiogine to žodžio prasme amžinai gyvens žemėje?

Robertas. Net nežinau, ką pasakyti.

Būsimas žemės rojus

Marius. Tuomet pažiūrėkime dar vieną Rašto vietą, kur plačiau nusakoma, koks ateityje bus gyvenimas žemėje. Apreiškimo 21:4 apie žmones, kurie tuomet gyvens, rašoma: „Jis [Dievas] nušluostys kiekvieną ašarą jiems nuo akių ir nebebus mirties, nebebus nei sielvarto, nei aimanos, nei skausmo. Kas buvo anksčiau, tas praėjo.“ Argi ne nuostabi viltis?

Robertas. Nuostabi. Bet man atrodo, kad čia kalbama apie tai, koks gyvenimas bus danguje.

Marius. Na, tie, kas eis į dangų, išties patirs panašią palaimą. Bet žvilgtelėkim į šią eilutę dar sykį. Kas, pagal ją, atsitiks su mirtimi?

Robertas. Mirties nebebus.

Marius. Taip. Ir jūs tikriausiai sutiksite: kad ko nors nebebūtų, reikia, kad iš pradžių tas dalykas būtų.

Robertas. Na taip, žinoma.

Marius. Bet juk danguje niekada nebuvo mirties, ar ne? Žmonės miršta tik čia, žemėje.

Robertas. Hm, apie tai nemąsčiau.

Marius. Matot, Robertai, Biblija moko, jog kai kurie doros širdies žmonės iš tiesų eina į dangų, bet daugelis kitų gyvens amžinai čia, žemėje. Beje, jūs tikriausiai girdėjote šiuos žodžius: „Palaiminti romieji, nes jie paveldės žemę“ (Mato 5:5, Brb).

Robertas. Taip, juos esu ne kartą girdėjęs savo bažnyčioje.

Marius. Argi tai, kad romieji paveldės žemę, nereiškia, kad jie joje ir gyvens? Būtent jie ir patirs visus tuos nuostabius dalykus, apie kuriuos skaitėme Apreiškimo knygoje. Savo akimis jie pamatys didžiulius pokyčius, kuomet Dievas pašalins nuo žemės visą blogį — net mirtį.

Robertas. Suprantu, kur link jūs kreipiate. Vis dėlto nemanau, kad remiantis vos keliomis eilutėmis galima daryti tokias išvadas.

Marius. Aišku, kad kelių eilučių nepakanka. Iš tikrųjų Biblijoje yra nemažai vietų, kur kalbama apie būsimą gyvenimą žemėje. Mielai parodyčiau jums vieną mano mėgstamiausių ištraukų, jei, žinoma, jūs dar turite minutėlę.

Robertas. Taip, turiu dar kelias minutes.

„Nebeliks nedorėlio“

Marius. Mes jau skaitėme vieną eilutę iš 37 psalmės. Grįžkime prie šios psalmės ir šįkart pažiūrėkime 10 ir 11 eilutes (Brb). Gal jūs galėtumėte jas perskaityti?

 Robertas. Gerai. „Nes dar trumpa valandėlė, ir nebeliks nedorėlio; kai žvalgysies, kur jis buvo, jo nebebus. Bet romieji paveldės žemę ir gėrėsis taikos apstumu.“

Marius. Dėkui. Ar pastebėjote, kur, pagal 11-tą eilutę, gyvens romieji, kitaip tariant, geri žmonės?

Robertas. Čia rašoma: jie „paveldės žemę“. Bet aš manau, kad šitie žodžiai pildosi jau dabar — juk žemėje gyvena nemažai gerų žmonių.

Marius. Tiesa. Tačiau verta pastebėti, kad toliau šioje eilutėje rašoma, jog geri žmonės „gėrėsis taikos apstumu“. Ar dabar pasaulyje taip yra?

Robertas. Kad nelabai...

Marius. Tuomet kaip tas pažadas išsipildys? Pabandysiu tai pailiustruoti vienu pavyzdžiu. Įsivaizduokite, kad esate didelio namo šeimininkas ir nuomojate kambarius. Vieni jūsų nuomininkai yra geri — palaiko tvarką, taip pat stengiasi gražiai sutarti su kitais. Tokiais nuomininkais, aišku, džiaugiatės. Bet turite ir kitokių gyventojų, kurie ne tik gadina jūsų turtą, bet ir kaimynams trukdo ramiai gyventi. Ką su tokiais darytumėte, jei nepaisydami visų jūsų prašymų, jie nė nemanytų keistis?

Robertas. Iškeldinčiau juos.

Marius. Tą patį Dievas ruošiasi padaryti blogiems žmonėms. Pažiūrėkime dar kartą 10-tą eilutę. Čia skaitome „nebeliks nedorėlio“. Vaizdžiai tariant, Dievas „iškeldins“ iš žemės tuos, kas sukelia kitiems vargus. Ir tada jau niekas netrukdys geriems žmonėms mėgautis taikos apstumu. Suprantu: mintis, jog geri žmonės amžinai gyvens žemėje, jums gal atrodo keistoka, nes anksčiau tikriausiai nebuvote to mokomas.

Robertas. Bažnyčioje tikrai nesu girdėjęs nieko panašaus.

Marius. Ir, kaip jūs gerai pastebėjote, apžvelgti vos kelių eilučių šia tema nepakanka. Geriausia būtų patyrinėti, kas apie gerų žmonių ateitį rašoma visoje Biblijoje. Vis dėlto, kaip manote, ar iš to, ką šiandien perskaitėme, negalime daryti išvados, kad kai kurie geri žmonės eis į dangų, o daugybė kitų gerų žmonių per amžius gyvens čia, žemėje?

Robertas. Net nežinau. Iš to, ką man parodėte, lyg ir panašu, kad taip būtų. Bet reikės apie tai dar pamąstyti.

Marius. Gilinantis į šią temą, gali kilti ir kitokių klausimų. Pavyzdžiui, kaip yra su tais, kas jau seniai mirė? Ar visi anksčiau gyvenę geri žmonės nuėjo į dangų? Jei ne, kur jie tuomet yra?

Robertas. Čia tai įdomu.

Marius. Gal padarykime štai ką. Pirmiausia leiskite užrašyti jums keletą Biblijos eilučių, susijusių su mūsų diskutuojama tema. * Galbūt turėsite progą jas perskaityti ir apmąstyti. Paskui norėčiau ateiti vėl ir drauge su jumis jas aptarti. Ar sutinkate?

Robertas. Gerai. Ačiū jums.

[Išnaša]