Kas buvo Biblijoje, Esteros knygoje, minimas persų karalius Ahasveras?

▪ Esteros knygoje rašoma, kad karalius Ahasveras išsirinko jauną žydaitę Esterą būti karaliene ir kad vėliau ši moteris išgelbėjo savo tautiečius nuo išnaikinimo. Biblistai tačiau ilgą laiką nesutarė, kuris persų karalius Biblijoje vadinamas Ahasveru. Ginčai, atrodo, liovėsi, kai buvo iššifruoti trikalbiai įrašai ant persų monumentų. Iš šių įrašų galima daryti išvadą, kad Ahasveras iš tikrųjų buvo Kserksas I, Darijaus I Didžiojo (Histaspo) sūnus. Persų įrašuose Kserkso vardas pavartotas tokia forma, kuri, transliteruota į hebrajų kalbą, yra beveik identiška randamai hebrajiškame Esteros knygos tekste.

Viskas, kas Esteros knygoje užrašyta apie Ahasverą, šią išvadą patvirtina. Iš Elamo sostinės Sūzų (Šušo) šis persų monarchas taip pat valdė Mediją, ir jo valdos driekėsi nuo Indijos iki Viduržemio jūros salų (Esteros 1:2, 3; 8:9; 10:1). „Iš visų Persijos monarchų tai pasakytina tik apie Kserksą“, — sako biblistas Luisas Beilsas Peitonas. „Be to, Est[eros] knygoje karalius Ahasveras apibūdintas labai panašiai, kaip Herodotas ir kiti graikų istorikai aprašė Kserksą.“

Kokių yra įrodymų, kad senovės Egipte buvo gaminamos plytos?

▪ Išėjimo knygoje rašoma, kad egiptiečiai pristatė hebrajų vergus gaminti plytas. Vergai kiekvieną dieną privalėjo iš molio ir šiaudų pagaminti nustatytą jų kiekį (Išėjimo 1:14; 5:10-14).

Bibliniais laikais Nilo slėnyje saulėje džiovintų plytų gamyba buvo svarbi ūkio šaka. Kai kurie senovės Egipto monumentai, pastatyti iš tokių plytų, stovi iki pat šių dienų. Tebuose, Rekmyro kape, datuojamame XV a. p. m. e., beveik tuo pačiu laikotarpiu kaip ir įvykiai, aprašyti Išėjimo knygoje, yra freska, kurioje pavaizduotas šių plytų gamybos procesas.

Leidinyje The International Standard Bible Encyclopedia apie freskoje pavaizduotą procesą aiškinama: „Iš vandens talpyklos pasemiama vandens; tada kauptuku žemės sumaišomos su vandeniu ir mišinys nunešamas plytų gamintojui į jam patogią vietą. Šitą purvą darbininkas įspaudžia į medinę formą, padėtą ant žemės. Po to nukėlęs formą palieka ką tik pagamintą plytą išdžiūti saulėje. Prigaminama ištisos eilės tokių plytų, o kai jos išdžiūsta, yra sukraunamos iki jų prireiks statyboms. Artimuosiuose Rytuose tokiu metodu plytos gaminamos iki pat šiol.“

Kai kuriuose papirusuose, datuojamuose antruoju tūkstantmečiu p. m. e., taip pat užsimenama, kad plytas gamindavo vergai, kad jas gamindavo iš molio ir šiaudų ir kad per dieną turėdavo pagaminti nustatytą jų kiekį.

[Iliustracija 22 puslapyje]

Akmens reljefe pavaizduoti Kserksas (stovi) ir Darijus Didysis (sėdi)

[Šaltinio nuoroda]

Werner Forman/Art Resource, NY

[Iliustracija 22 puslapyje]

Rekmyro kapo freskos fragmentas

[Šaltinio nuoroda]

Erich Lessing/Art Resource, NY