Ar žinote?
Ar žinote?
Kadangi sausasis sezonas Izraelyje gana ilgas, kaip jo gyventojai senovėje apsirūpindavo vandeniu?
▪ Nuo spalio iki balandžio Izraelyje daug lyja ir slėniais kai kada ima sroventi vanduo. Tačiau vasarą dauguma tokių „upių“ išdžiūsta, o lietaus tenka laukti gal net keletą mėnesių. Ką Biblijos laikais darydavo žmonės, kad vandens nepritrūktų?
Kalnų šlaituose jie iškirsdavo kanalus ir taip lietaus vandenis nukreipdavo į požemines talpyklas. Čia vanduo subėgdavo ir nuo namų stogų, nes jie tuo tikslu būdavo padaryti šiek tiek nuožulnūs. Daugelis šeimų turėjo savą talpyklą ir iš jos pasisemdavo vandens atsigerti (2 Karalių 18:31).
Be to, izraelitai naudojo šaltinių vandenį. Kalnuotose vietovėse žiemos lietūs sunkiasi į žemę, kol pasiekia nepralaidų uolienų sluoksnį, tada teka žemyn ir galiausiai ištrykšta versme. Kad prie šaltinių (hebrajiškai en) neretai kurdavosi kaimai, byloja patys vietovardžiai, kaip antai: En Šemešas, En Rogelis, En Gedis (Jozuės 15:7, 62). Į Jeruzalės miestą šaltinio vanduo buvo atvestas uoloje iškirtus tunelį (2 Karalių 20:20).
Ten, kur šaltinių nebuvo, izraelitai kasdavo šulinius (hebrajiškai beer), kad pasiektų požeminius vandenis. Toks šulinys, pavyzdžiui, buvo Beer Šeboje (Pradžios 26:32, 33). Biblistas Anrė Šurakis sako, kad „[izraelitų] techniniai sprendimai daro įspūdį net ir šiandien“.
Kokiame name galbūt gyveno Abromas (Abraomas)?
▪ Abromas su žmona gyveno Ūre, klestinčiame Chaldėjos mieste. Vėliau, klausydami Dievo nurodymo, iš to miesto išsikėlė ir pradėjo gyventi palapinėse (Pradžios 11:31; 13:12). Pažiūrėkime, ko jiems teko atsisakyti.
Ūro miestą (dabar Irako teritorija) 1922—1934 metais kasinėjo archeologas Leonardas Vulis. Be kitų pastatų, jis rado 73 plytinius namus. Kambariai daugelyje tų namų buvo išdėstyti apie grįstą vidaus kiemą. Link vidurio kiemas pamažu žemėjo, kad per centre įrengtą kanalizaciją pasišalintų nuotekos. Didesniuose namuose svečių kambariai turėjo po atskirą tualetą. Pirmame aukšte dar būdavo virtuvės su ugniakurais, vergų miegamieji. Pati šeima gyveno antrame aukšte, į kurį užlipdavo laiptais. Pirmiausia patekdavo į medinę galeriją, supančią kiemą, ir po to pro atskiras duris į kiekvieną kambarį.
„Namas [...] su grįstu kiemu ir dailiai nubaltintomis sienomis, su sava kanalizacijos sistema, [...] su dvylika ar daugiau kambarių byloja apie tikrai aukštą gyvenimo lygį, — rašė Vulis. — Ir tie namai priklausė [...] viduriniosios klasės žmonėms, krautuvininkams, smulkiesiems pirkliams, raštininkams ir panašiai.“
[Iliustracija 19 puslapyje]
Talpykla Horvot Mezadoje (Izraelis)
[Šaltinio nuoroda]
© Masada National Park, Israel Nature and Parks Authority
[Iliustracija 19 puslapyje]
Abraomo laikų namo piešinys
[Šaltinio nuoroda]
© Piešinys: A. S. Whitburn