Gydantis Gileado balzamas

TIKRIAUSIAI esate girdėjęs Biblijos pasakojimą apie Juozapą. Pradžios knygoje rašoma, kad broliai pardavė jį izmaelitams, kurių karavanas traukė į Egiptą. Kupranugariais šie pirkliai gabeno balzamą ir įvairias kitas gėrybes iš Gileado (Pradžios 37:25). Senovėje Gileado balzamas Vidurio Rytuose buvo paklausus, vertinamas dėl ypatingų gydomųjų savybių.

Tačiau šeštajame amžiuje prieš mūsų erą pranašas Jeremijas su liūdesiu paklausė: „Ar nėra balzamo Gileade?“ (Jeremijo 8:22). Kodėl Jeremijas uždavė tokį klausimą? Kas apskritai yra balzamas? Ar šiais laikais yra gydančio balzamo?

 Balzamas Biblijos laikais

Balzamu paprastai vadinamas aromatingas klampus skystis, kurį išskiria įvairūs augalai. Senovėje Vidurio Rytuose šis aliejus, dažnai naudotas gaminant smilkalus ir kvepalus, galima sakyti, buvo prabangos prekė. Jis įeidavo į patepimui skirto švento aliejaus sudėtį, jo dėdavo ir į smilkalus, kuriuos izraelitai, išvaduoti iš Egipto, smilkydavo padangtėje (Išėjimo 25:6; 35:8, NW). Šebos karalienė, be kitų brangių dovanų, karaliui Saliamonui atgabeno ir balzamo (1 Karalių 10:2, 10, Jr). O Esterai, besiruošiančiai pasirodyti Persijos karaliui Ahasverui, buvo atliekamos grožio procedūros ir masažai „šešis mėnesius balzamo aliejais“ (Esteros 1:1; 2:12, Jr).

Balzamas būdavo gaminamas įvairiuose Vidurio Rytų kraštuose, tačiau Gileado balzamas buvo gaunamas tik Gileade, viename Pažadėtosios žemės regione į rytus nuo Jordano. Patriarchas Jokūbas irgi labai vertino balzamą ir laikė vienu „geriausių krašto vaisių“, tad pasiuntė jį dovanų Egiptan (Pradžios 43:11). Pranašas Ezechielis paminėjo balzamą tarp prekių, kurias Judas ir Izraelis veždavo į Tyrą (Ezechielio 27:17). Balzamas buvo puiki gydomoji priemonė. Senovės rašytiniuose šaltiniuose neretai minimos gydomąjį ir raminamąjį poveikį turinčios jo savybės. Ypač veiksmingai jis gydydavo žaizdas.

Balzamas pasiligojusiai tautai

Vis dėlto kodėl Jeremijas paklausė: „Ar nėra balzamo Gileade“? Kad tai suprastume, išsiaiškinkime, kokia padėtis anuomet buvo Izraelio tautoje. Jos apverktiną dvasinę būklę jau anksčiau buvo vaizdžiai aprašęs pranašas Izaijas: „Nuo kojų padų iki viršugalvio neturite jūs sveikos vietos. Mėlynės, randai ir pūliuojančios žaizdos, nevalytos, netvarstytos“ (Izaijo 1:6). Tačiau Izraelio tauta, užuot pripažinusi, kokioje apgailėtinoje padėtyje atsidūrė, ir ieškojusi pagalbos, toliau maištavo prieš Dievą. Taigi apie savo amžininkus Jeremijas tegalėjo pasakyti: „Jie atmetė Viešpaties žodį; iš kur gi jų išmintis?“ Jei tik tauta būtų grįžusi pas Jehovą, jis būtų ją pagydęs. „Ar nėra balzamo Gileade?“ — skatino susimąstyti Jeremijas (Jeremijo 8:9).

Dabartinis pasaulis daug kuo panašus į anų laikų Izraelio tautą — vienos „mėlynės, randai ir pūliuojančios žaizdos“. Žmonės kenčia skurdą, neteisybę, kitų savanaudiškumą, šiurkštumą. Visos šios blogybės klesti, nes daugelio meilė Dievui ir artimui atšalo (Mato 24:12; 2 Timotiejui 3:1-5). Dažnas jaučiasi niekinamas dėl rasės, tautybės ar amžiaus. Badas, ligos, karas, mirtis kai kuriems dar padidina kančias. Todėl nemažai nuoširdžių tikinčiųjų, panašiai kaip Jeremijas, svarsto, „ar nėra balzamo Gileade“, tai yra vaisto, kuris užgydytų emocines ir dvasines žaizdas.

Gydantis gerosios naujienos poveikis

Tas klausimas rūpėjo nuolankiems žmonėms ir Jėzaus dienomis. Ir jis neliko be atsako. Trisdešimtųjų mūsų eros metų pradžioje Nazareto sinagogoje Jėzus perskaitė šiuos Izaijo knygos žodžius: „Viešpats patepė mane skelbti gerą žinią vargšams, Jis siuntė mane gydyti tų, kurių širdys sudužusios“ (Izaijo 61:1, Brb). Ir paskui paaiškino, kad toje pranašystėje kalbama apie jį, taigi pripažino esąs Mesijas, kuriam Dievas pavedęs pranešti paguodžiančią žinią (Luko 4:16-21).

Per visą savo tarnystės laikotarpį Jėzus uoliai skelbė gerąją naujieną apie Dievo Karalystę (Mato 4:17). Prislėgtiems žmonėms Kalno pamoksle jis pažadėjo, kad jų padėtis pasikeis: „Palaiminti, kurie dabar verkiate, nes juoksitės“ (Luko 6:21). Pranešdamas viltingą  žinią apie būsimą Dievo Karalystę, Jėzus ‘gydė tuos, kurių širdys sudužusios’.

Geroji naujiena apie Karalystę žmones guodžia ir mūsų dienomis (Mato 6:10; 9:35). Tai galėtų patvirtinti sutuoktinių pora Rožė̃ ir Liljan. Kad Dievas žada amžinąjį gyvenimą, jiedu pirmą sykį išgirdo 1961-ųjų sausį. Ta žinia porai buvo it gydomasis balzamas. „Iš džiaugsmo ėmiau šokti virtuvėje, buvau tokia laiminga“, — prisimena Liljan. Rožė̃, tuo metu jau dešimt metų dalinai paralyžiuotas, priduria: „Ta nuostabi viltis, kad ateityje bus prikėlimas, kad skausmai ir ligos galiausiai išnyks, man įkvėpė troškimą gyventi“ (Apreiškimo 21:4).

1970 metais sutuoktiniai neteko vienuolikmečio sūnaus, tačiau į neviltį nenugrimzdo. Jiedu jautė, kad Jehova „gydo sužeistas širdis ir aptvarsto jų žaizdas“ (Psalmyno 147:3). Šią porą stiprino viltis. Jau beveik 50 metų geroji naujiena apie būsimą Dievo Karalystę jiems teikia ramybę ir džiaugsmą.

Ateityje bus išgydyti visi

Taigi ar įmanoma šiandien rasti Gileado balzamo? Taip, balzamas, kuris gydo dvasią, prieinamas visiems. Geroji naujiena apie Karalystę ir toliau guodžia bei teikia viltį žmonėms, kurių širdis sudužusi. Gal ir jūs trokštate dvasios ramybės? Tuomet įsiklausykite į paguodžiančią žinią iš Dievo Žodžio ir leiskite jai keisti jūsų gyvenimą. Tą žinią į širdį priėmė milijonai žmonių.

Šio balzamo gydomasis poveikis padeda įsivaizduoti, ką nuostabaus žmonės patirs ateityje. Sparčiai artėja laikas, kai Jehova Dievas išgydys visas tautas ir apdovanos amžinuoju gyvenimu. Tada „nebus ten žmogaus, kuris sakytų: ‘Aš ligotas!’“ Taip, rasti Gileado balzamą įmanoma! (Apreiškimo 22:2; Izaijo 33:24)

[Iliustracija 23 puslapyje]

Geroji naujiena apie Dievo Karalystę ir mūsų dienomis prislėgtaširdžius išvaduoja iš sielvarto