Kodėl Dievas kariavo su kanaaniečiais?

„Sunaikinsi juos — hetitus ir amoritus, kanaaniečius ir perizus, hivus ir jebusiečius, kaip Viešpats, tavo Dievas, yra tau įsakęs“ (PAKARTOTO ĮSTATYMO 20:17).

„Gyvenkite taikoje su visais žmonėmis“ (ROMIEČIAMS 12:18).

GAL šitos Biblijos eilutės jums atrodo prieštaringos? Daugeliui žmonių Dievo įsakymą sunaikinti kanaaniečius be galo sunku suderinti su Biblijos raginimu taikiai sugyventi su kitais * (Izaijo 2:4; 2 Korintiečiams 13:11). Jų nuomone, šie nurodymai moralės požiūriu nenuoseklūs.

Jeigu galėtumėte šia tema pasikalbėti su Dievu, ko paklaustumėte? Aptarkime penkis dažniausiai iškylančius klausimus ir atsakymų paieškokime Biblijoje.

1. Kodėl kanaaniečiai buvo išvaryti? Kanaaniečiai tam tikra prasme neteisėtai gyveno krašte, kuris jiems nepriklausė. Kaip tai suprasti? Prieš maždaug 400 metų ištikimajam Abraomui Dievas buvo pažadėjęs atiduoti Kanaano žemę jo palikuonims (Pradžios 15:18). Šį pažadą Dievas ištesėjo, kai liepė tą kraštą užimti iš Abraomo kilusiai Izraelio tautai. Be abejo, kai kas paprieštaraus: juk kanaaniečiai ten jau gyveno, todėl turėjo teisę į tą žemę. Tačiau didžiausią teisę nuspręsti, kas kur gyvens, neabejotinai turi Dievas, visatos Valdovas (Apaštalų darbų 17:26; 1 Korintiečiams 10:26).

2. Kodėl Dievas neleido kanaaniečiams gyventi kartu su izraelitais? „Tavo krašte jie neliks gyventi, — Dievas perspėjo Izraelį dėl kanaaniečių, — kad nepaskatintų tavęs man nusidėti, nes, jei jų dievus imtum garbinti, tai tau tikrai būtų spąstai“ (Išėjimo 23:33). Vėliau pranašas Mozė sakė: „Dėl jų nedorumo Viešpats išvaro juos“ (Pakartoto Įstatymo 9:5). Ar labai nedoros buvo tos tautos?

Kanaane buvo paplitęs amoralumas, stabų garbinimas ir vaikų aukojimas. Istorikas ir biblistas Henris Halis rašė, kad archeologai, kasinėdami vienoje vietovėje, „rado daugybę ąsočių su Baalui [pagrindiniam kanaaniečių dievui] paaukotų vaikų palaikais“. Jis priduria: „Visa vietovė buvo naujagimių kapinynas. [...] Kanaaniečiai savo dievus garbino amoraliomis religinėmis apeigomis; paskui žudydavo savo pirmagimius kaip auką tiems dievams. Atrodo, jog visas Kanaano kraštas buvo tapęs kaip Sodoma ir Gomora. [...] Kanaano miestų griuvėsius  kasinėjantys archeologai stebisi, kaip Dievas nesunaikino jų gyventojų dar anksčiau.“

3. Argi tuo metu žemėje nebuvo ir kitų blogų žmonių? Kodėl iš visų buvo išskirti kanaaniečiai? Dievas atrinko, ką turi nubausti, ir tai nebuvo pirmas toks atvejis. Kai Nojaus dienomis žemė buvo „pilna smurto“, Dievo siųstas tvanas nušlavė visus, išskyrus Nojų ir jo šeimą (Pradžios 6:11; 2 Petro 2:5). Dievas sunaikino Sodomos ir Gomoros miestus, kai jų gyventojų nuodėmė tapo „labai sunki“ (Pradžios 18:20, Brb; 2 Petro 2:6). Taip pat jis paskelbė nuosprendį Asirijos sostinei Ninevei, „kruvinajam miestui“, tačiau bausmės neįvykdė, nes miesto gyventojai atgailavo ir nusigręžė nuo savo blogų kelių (Nahumo 3:1; Jonos 1:1, 2; 3:2, 5-10). O kanaaniečius Dievas sunaikino tam, kad apsaugotų Izraelį — tautą, iš kurios vėliau turėjo kilti Mesijas (Psalmyno 132:11, 12).

4. Ar kanaaniečių sunaikinimas neprieštarauja mokymui, kad Dievas yra meilė? Iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti, jog kanaaniečių sunaikinimas nesiderina su tuo, kad Dievas yra meilė (1 Jono 4:8). Tačiau atidžiau patyrinėjus aplinkybes abejonių dėl Dievo meilės nekyla.

Dievas seniai matė Kanaano gyventojus einant blogu keliu, bet tuoj pat jų nesunaikino. Jis kantriai laukė 400 metų, kol jų nuodėmių ‘saikas prisipildė’ (Pradžios 15:16).

Kai kanaaniečių nedorumas pasiekė tokią ribą, jog neliko vilties, kad jie pasitaisys, Jehova nubaudė juos mirtimi. Bet netgi tada baudė ne visus kanaaniečius be išimties. Kodėl? Kadangi ne visi buvo nepataisomi. Tie, kurie norėjo pasikeisti, kaip antai Rahaba ir gibeoniečiai, sulaukė pasigailėjimo (Jozuės 9:3-11, 16-27; Hebrajams 11:31).

5. Kaip mylintis Dievas apskritai galėjo žudyti žmones? Toks klausimas suprantamas, nes apie tai, kad galima atimti žmogui gyvybę, baisu ir pagalvoti. Tačiau imtis tokių drastiškų veiksmų prieš nedorėlius Dievą paskatino ne kas kita, o meilė. Paimkime tokį pavyzdį: jei žmogui gangrenuoja  galūnė, gydytojai neturi kitos išeities kaip tik ją amputuoti. Turbūt mažai kam patiktų atlikti tokią operaciją, bet geras gydytojas žino, jog to nepadarius infekcija išplis ir bus dar blogiau. Kadangi gydytojas rūpinasi pacientu, jo labui atlieka tą nemalonią operaciją.

Panašiai ir Jehovai nebuvo malonu naikinti kanaaniečius. Jis pats sako: „Nenoriu, kad nedorėlis mirtų“ (Ezechielio 33:11). Tuo pat metu jis siekė tikslo, kad iš Izraelio tautos kiltų Mesijas, per kurį bus išgelbėti visi tikintieji (Jono 3:16). Taigi Dievas jokiu būdu negalėjo leisti, kad Izraelis perimtų pasibjaurėtinus kanaaniečių papročius. Todėl jis įsakė pašalinti juos iš to krašto. Taip Dievas parodė nepaprastą meilę — tokią, kuri paskatino jį dėl savo ištikimų garbintojų gerovės padaryti tai, kas jam nemalonu.

Kokią reikšmę tai turi mums

Ar pasakojimas apie kanaaniečių sunaikinimą naudingas mums šiandien? Taip, nes Romiečiams 15:4 sakoma: „Visa, kas kitados parašyta, mums pamokyti parašyta, kad ištverme ir Raštų paguoda turėtume vilties.“ Ko įvykiai Kanaane mus pamoko ir kokią viltį mums suteikia?

Iš tų pasakojimų galime daug ko pasimokyti. Pavyzdžiui, Rahaba ir gibeoniečiai parodė tikėjimą Dievu, todėl jis jų pasigailėjo — išsaugojo gyvus. Tai primena mums, kad įgyti Dievo palankumą gali kiekvienas, kas tikrai to nori, nepaisant kilmės ar praeityje padarytų nuodėmių (Apaštalų darbų 17:30).

Be to, pasakojimai apie kanaaniečių sunaikinimą suteikia mums vilties, nes iš anksto parodo, ką Dievas padarys netolimoje ateityje. Tie įvykiai patikina, kad jis neleis blogiui visiškai užgožti gėrio. Biblija pažada, jog netrukus Dievas sunaikins visus nedorus žmones, o tiems, kurie jį myli, leis gyventi teisingame naujajame pasaulyje (2 Petro 2:9; Apreiškimo 21:3, 4). Tuomet išsipildys šie paguodos žodžiai: „Pasitikėk Viešpačiu ir laikykis jo kelio; jis pagerbs tave, duodamas paveldėti žemę, ir tu matysi išvaromus nedorėlius“ (Psalmyno 37:34).

[Išnaša]

[Rėmelis 14 puslapyje]

Ar Biblija pateisina žmonių karus?

Ar dėl to, kad Dievas įsakė Izraeliui sunaikinti kanaaniečius, galima pateisinti karus šiais laikais? Ne, ir tam yra bent trys priežastys.

▪ Nė viena tauta žemėje šiandien neturi ypatingos Dievo malonės. Kai izraelitai nepriėmė Jėzaus kaip Mesijo, jie nustojo atstovauti Dievui, taigi nebebuvo ir jo bausmės vykdytojai (Mato 21:42, 43). Izraelio tauta Jehovai tapo tokia pat kaip kitos (Kunigų 18:24-28). Nuo tada nė viena tauta žemėje negalėjo ir negali teisėtai tvirtinti, jog kare ją remia Dievas.

▪ Jehova nebenurodo savo garbintojams apsigyventi konkrečioje šalyje ar regione. Jo tarnų yra ‘visose žemės tautose ir gentyse’ (Apreiškimo 7:9; Apaštalų darbų 10:34, 35).

▪ Jėzus aiškiai pasakė, kad jo sekėjai neturi dalyvauti kare. Perspėdamas savo mokinius apie artėjantį Jeruzalės užpuolimą, Jėzus nurodė jiems ne pasilikti mieste ir kautis, o priešingai — bėgti, ir jie pakluso (Mato 24:15, 16). Užuot ėmę į rankas ginklą, tikrieji krikščionys visiškai pasitiki Dievo Karalyste, kuri netrukus išvaduos žemę iš visokio blogio (Danieliaus 2:44; Jono 18:36).

[Iliustracija 15 puslapyje]

Rahabos pavyzdys rodo, kad įgyti Dievo palankumą gali kiekvienas, kuris tikrai to nori