Ar gali rasti ramybę šiame neramiame pasaulyje?

AR TAVO gyvenime viešpatauja ramybė? Dauguma iškart atsakytų, kad ne. Tikriausiai jie gyvena kraštuose, alinamuose karų, politinių neramumų, etninio smurto ar terorizmo. O jeigu tavęs šios nelaimės nevargina, ramybės galbūt neduoda nusikalstamumas, priekabiavimas, nuolatiniai nesutarimai su bendradarbiais ar kaimynais. Šeimoje irgi sunku rasti užuovėją — dažnai ten nesaugu tarsi karo lauke.

Daug žmonių ieško vidinės ramybės. Vieni galbūt mano ją rasią religijoje, lanko meditacijos kursus ar jogos užsiėmimus. Kiti ieško jos gamtoje: iškylauja, kopia į kalnus, traukia į dykumas ar ilsisi prie karštųjų versmių. Net jei kam ir atrodo, jog vidinę ramybę rado, greitai supranta, kad ji netikra ir džiugina neilgai.

Kurgi tuomet rasti tą tikrą ramybę? Tikrosios ramybės šaltinis yra mūsų Kūrėjas, Jehova Dievas. Kodėl galima taip sakyti? Todėl, kad jis — „Dievas, kuris teikia ramybę“ (Romiečiams 15:33, Jr). Valdant jo Karalystei — o tai bus greitai, — įsivyraus „visuotinė taika“ (Psalmyno 72:7; Mato 6:9, 10). Tai kur kas daugiau nei taika, pasiekta žmonių bendru susitarimu. Tokie susitarimai neretai tik trumpam sulaiko kovos veiksmus. Tačiau Dievas pašalins visas karų ir nesantaikos priežastis. Tiesą sakant, niekas net nesimokys kariauti (Psalmyno 46:9, 10 [46:8, 9, Brb]). Pagaliau įsiviešpataus visuotinė taika ir ramybė!

 Nors tai — nuostabi viltis, tau galbūt norisi turėti bent kiek ramybės jau dabar. Kaip įmanoma rasti vidinę ramybę, kad galėtume ištverti šiais sunkiais laikais? Laimei, Biblijoje pasakyta, ką reikia daryti. Aptarkime kai kuriuos patarimus, užrašytus apaštalo Pauliaus laiško filipiečiams 4-ajame skyriuje. Kviečiame savo Biblijoje perskaityti šio skyriaus 4—13 eilutes.

„Dievo ramybė“

Septintoje eilutėje skaitome: „Dievo ramybė, pranokstanti bet kokį supratimą, sergės jūsų širdis ir mintis Kristuje Jėzuje.“ Tokios ramybės nepasieksime medituodami, nepadės čia ir saviugda. Šita ramybė — nuo Dievo ir yra tokia galinga, kad ‘pranoksta bet kokį supratimą’. Ji tikrai didesnė už visus mūsų rūpesčius, supratimą ir mąstymą. Kartais padėtis atrodo be išeities, tačiau Dievo ramybė suteikia mums Biblija pagrįstą viltį, kad vieną dieną visos problemos bus išspręstos.

Manai, tai neįmanoma? Žmonių pastangomis — taip, bet „Dievui viskas įmanoma“ (Morkaus 10:27). Tikėjimas ir pasitikėjimas Dievu padeda pažaboti nerimą. Įsivaizduok mažą vaikutį, pasiklydusį dideliame prekybos centre. Jis žino: tereikia surasti mamytę ir vėl viskas bus gerai. Ir tikrai, kai mažylis pagaliau susitinka su mama, ši apkabina jį, paguodžia. Mes irgi galime neabejoti, kad Dievas, vaizdžiai tariant, mus paims į savo glėbį. Jis nuramins ir galiausiai nuvys šalin visus rūpesčius.

Jehova Dievas daugeliui savo garbintojų ramybę suteikė net per pačius sunkiausius išbandymus. Štai Nadin neteko savo negimusio kūdikio. „Man sunku kalbėti apie savo jausmus, — pasakoja ji, — todėl visada apsimetu, kad viskas gerai, kad jaučiuosi puikiai. Tačiau iš tikrųjų buvau sugniuždyta. Kone kasdien išliedavau širdį Jehovai, prašydavau jį pagalbos. Tada pamačiau, kokia galinga yra malda, — kai pasidarydavo labai sunku ir, rodės, neištversiu, mane užliedavo vidinė ramybė, jaučiausi saugi.“

Apsauga širdžiai ir protui

Dar kartą perskaitykime Filipiečiams 4:7. Čia sakoma, jog Dievo ramybė saugos mūsų širdis ir mintis. Kaip sargybiniai saugo savo postą, taip Dievo ramybė saugo mūsų širdį, kad materialistiniai polinkiai, bereikalingi rūpesčiai ir pasaulietiniai siekiai neužvaldytų mūsų proto. Aptarkime vieną pavyzdį.

Daug žmonių šiais neramiais laikais mano, kad, norint būti laimingam ir saugiam, būtina turėti daug turto. Specialistų patariami jie perka akcijas. Ar jau tada gyvena ramiai? Vargu. Kas dieną su nerimu jie tikrina akcijų kursą, svarsto, ar jas parduoti, ar pirkti dar, ar pasitenkinti turimomis. Kai akcijos nuvertėja, jie ima panikuoti. Suprantama, Biblijoje investicijos nėra smerkiamos, bet išmintingai sakoma: „Kas myli sidabrą, niekad nepasitenkins sidabru; kas myli turtus, nepasitenkins tuo, ką turi; tai taip pat tuštybė. Darbininkas, daugiau ar mažiau pavalgęs, saldžiai miega, o turtuoliui jo turtai neleidžia užmigti“ (Mokytojo 5:9, 11, Brb).

Paskutiniai Filipiečiams 4:7 žodžiai byloja, kad Dievo ramybė saugo mūsų širdis ir mintis „Kristuje Jėzuje“. Kaip Jėzus Kristus susijęs su Dievo ramybe? Pildantis Dievo pažadams, Jėzus atlieka svarbiausią vaidmenį. Jis atidavė savo gyvybę, kad atpirktų mus iš nuodėmės ir mirties (Jono 3:16). Jis taip pat yra Dievo įkurtos dangiškosios Karalystės Karalius. Suprasdami, koks yra Jėzaus vaidmuo, galime įgauti širdies ir proto ramybę. Kaip?

Jei nuoširdžiai atgailaujame dėl savo nuodėmių ir prašome atleidimo Jėzaus aukos  pagrindu, Dievas atleis mums, todėl jausime vidinę ramybę (Apaštalų darbų 3:19). Suvokdami, kad gyvenimas negali būti visavertis, kol ateis Kristaus Karalystė, nebandysime iš jo paimti viską, tarsi neturėtume ateities vilties (1 Timotiejui 6:19). Aišku, nesame apsaugoti nuo visokiausių bėdų, bet tikrai jaučiamės ramesni žinodami, kad visa, kas geriausia, — priešaky.

Kaip gali rasti Dievo ramybę?

Tad ką daryti, kad galėtume džiaugtis Dievo ramybe? Filipiečiams 4:4, 5 patariama: „Visuomet džiaukitės Viešpatyje! Ir vėl kartoju: džiaukitės! Jūsų meilumas [„supratingumas“, NW] tebūna žinomas visiems. Viešpats yra arti!“ Rašydamas šiuos žodžius Paulius buvo neteisėtai kalinamas Romoje (Filipiečiams 1:13). Tačiau užuot skundęsis, kaip blogai su juo elgiamasi, apaštalas ragino bendratikius visuomet džiaugtis Viešpatyje. Jo paties džiaugsmas priklausė ne nuo aplinkybių, bet nuo santykių su Dievu. Mes irgi turime išmokti džiaugtis tarnyste Dievui bet kokiomis aplinkybėmis. Kuo geriau pažįstame Jehovą, kuo labiau atsidedame vykdyti jo valią, tuo daugiau džiaugsmo jaučiame. Kaip tik tai ir teikia pasitenkinimą bei vidinę ramybę.

Be to, esame skatinami mokytis būti supratingi, tada nesitikėsime iš savęs per daug. Juk žinome, kad esame netobuli, kad ne visur ir ne visada būsime geriausi. Tad kam iš kailio nertis stengiantis būti tobulam arba bent jau geresniam už kitus? Tobulybės nesitikėkime ir iš kitų. Toks požiūris padės išlikti ramiems, kai kas nors mus liūdina. Graikų kalbos žodis, išverstas „supratingumas“, gali reikšti ir „nuolaidumas“. Jei esame nuolaidūs ir neprimetame kitiems savo nuomonės asmeninio pasirinkimo klausimais, išvengsime bereikalingų ginčų, dėl kurių galime nebesutarti su kitais ir prarasti vidinę ramybę.

Kita Filipiečiams 4:5 užrašyta mintis „Viešpats yra arti“ gali atrodyti iškrentanti iš konteksto. Dievas greitai imsis keisti senąją santvarką į naują — valdyti ims jo Karalystė. Tačiau jau dabar jis yra šalia tų, kurie prie jo artinasi (Apaštalų darbų 17:27; Jokūbo 4:8). Žinodami tai, galime būti džiugūs, supratingi ir nesijaudinti dėl dabartinių problemų ar ateities, kaip kad rašoma 6 eilutėje.

Iš 6 ir 7 eilučių suprantame, kad įgauti Dievo ramybės galime melsdamiesi. Kai kurie maldą laiko savotiška meditacija ir mano, kad bet kokia malda gali suteikti vidinės ramybės. Tačiau Biblija kalba apie nuoširdų bendravimą su Jehova, — tokį artimą, koks būna, kai vaikas dalijasi savo džiaugsmais ir rūpesčiais su mylinčiu tėvu ar mama. Kaip gera žinoti, kad galime kreiptis į Dievą „visuose reikaluose“! Savo dangiškajam Tėvui galime patikėti slapčiausias mintis ir jausmus.

Aštunta eilutė ragina sutelkti mintis į tai, kas gera. Tačiau vien tik galvoti apie ugdančius dalykus neužtenka. Kaip rašoma 9 eilutėje, turime pritaikyti išmintingus Biblijos patarimus. Taip darydami turėsime gryną sąžinę. Kaip taikliai pasakyta vienoje patarlėje: „Švari sąžinė — minkšta pagalvė“!

Taip, vidinę ramybę galima rasti. Ji — Dievo Jehovos dovana tiems, kas prie jo artinasi ir paklūsta jo vadovavimui. Tyrinėdami jo Žodį, Bibliją, galime pažinti Dievo mintis. Aišku, taikyti Biblijos patarimus ne visada lengva. Tačiau stengtis tikrai verta, nes „ramybės Dievas bus su jumis“ (Filipiečiams 4:9).

[Anotacija 10 puslapyje]

„Dievo ramybė [...] sergės jūsų širdis“ (FILIPIEČIAMS 4:7).

[Anotacija 12 puslapyje]

Kaip gera žinoti, kad galime kreiptis į Dievą „visuose reikaluose“!