Kaip išsirinkti gerą Biblijos vertimą?

BIBLIJA buvo parašyta hebrajų, aramėjų ir graikų kalbomis. Taigi daugumai žmonių, norinčių ją skaityti, reikia turėti vertimą.

Šiandien Biblija yra labiausiai verčiama knyga pasaulyje — bent dalis jos išleista 2400 kalbų. Kai kuriomis kalbomis vertimų yra gana daug. Jeigu ir jūsų kalba galima rasti ne vieną, aišku, reikėtų išsirinkti patį geriausią.

O tai padaryti bus lengviau išsiaiškinus štai tokius klausimus: kokių rūšių vertimų būna? kokie kiekvienos vertimo rūšies pranašumai ir trūkumai? kodėl reikia būti atsargiam skaitant kai kuriuos Biblijos vertimus?

Nuo vieno kraštutinumo iki kito

Biblijos vertimų esama kuo įvairiausių, tačiau juos galima suskirstyti į tris pagrindines rūšis. Viename šio plataus spektro gale yra tarpueiliniai vertimai. Juose pateikti originalo kalbos tekstas ir jo pažodinis vertimas.

Kitame spektro gale randame laisvuosius vertimus. Juose vertėjai apytiksliai perpasakoja Biblijos mintis — kaip patys supranta ir kaip, jų manymu, patiktų skaitytojams.

Tarp šių dviejų kraštutinumų yra trečioji vertimų grupė. Juose vertėjai stengiasi išlaikyti pusiausvyrą — perteikia originalo kalbos posakių prasmę bei stilių, tačiau  taip pat žiūri, kad tekstas būtų lengvai skaitomas.

Ar pažodiniai vertimai geriausi?

Skaityti grynai pažodinį vertimą dažniausiai nėra pats geriausias būdas suprasti kiekvienos Biblijos eilutės prasmę. Kodėl? Priežasčių yra nemažai. Aptarsime dvi:

1. Nėra nė dviejų kalbų, kurių gramatika, žodynas ir sakinio struktūra sutaptų. Hebraistikos profesorius S. R. Draiveris sako, kad kalbos „skiriasi ne tik gramatika ir žodžių kilme, bet ir [...] tuo, kaip mintys išreiškiamos sakiniu“. Skirtingomis kalbomis kalbantys žmonės mąsto skirtingai. „Todėl, — tęsia profesorius Draiveris, — sakiniai įvairiomis kalbomis formuojami nevienodai.“

Kadangi nei vienos kalbos žodynas ir gramatika nesutampa su hebrajų ir graikų kalbų, kuriomis parašyta Biblija, pažodinis šios knygos vertimas būtų neaiškus ar net perteiktų kitokią prasmę. Štai keletas pavyzdžių.

Laiške efeziečiams apaštalas Paulius pavartojo posakį, kuris paraidžiui verčiamas „(kauliukų) kubelių žmonių“ (Efeziečiams 4:14, versta iš tarpueilinio vertimo The Kingdom Interlinear Translation of the Greek Scriptures). * Šis pasakymas graikų kalba reiškia įprotį sukčiauti lošiant kauliukais. Tačiau dauguma kalbų, išvertus tą frazę pažodžiui, mintis lieka nesuprantama. Kur kas aiškesnis vertimas yra „žmonių suktybės“.

Rašydamas romiečiams Paulius pavartojo graikišką posakį, pažodžiui verčiamą „dvasiai verdančiai“ (Romiečiams 12:11, Kingdom Interlinear). Ar aišku, kas tuo norima pasakyti? Iš tikrųjų posakio reikšmė — būti „liepsnojančios dvasios“.

Vienoje žinomiausių savo kalbų Jėzus  pasakė tai, kas dažnai verčiama: „Palaiminti vargšai dvasia“ (Mato 5:3, Brb). Tačiau pažodiškas šio sakinio vertimas daugeliu kalbų sunkiai suprantamas. Kai kuriais atvejais netgi leidžia manyti, kad „vargšai dvasia“ yra psichiškai nestabilūs ar vangūs ir neryžtingi. Bet Jėzus čia kalbėjo žmonėms, kad laimingi jie bus ne tenkindami savo fizines reikmes, o pripažindami, jog jiems reikia Dievo vadovavimo (Luko 6:20). Taigi aiškesnis jo žodžių vertimas būtų „laimingi, kurie suvokia turį dvasinių poreikių“ (Mato 5:3, NW).

2. Žodžio ar posakio reikšmė gali skirtis, nelygu kontekstas. Pavyzdžiui, hebrajiškas žodis, paprastai reiškiantis ranką, gali turėti daugybę kitų prasmių. Atsižvelgiant į kontekstą, jį galima išversti „valdžia“, „dosnumas“, „galia“ (2 Samuelio 8:3, Brb; 1 Karalių 10:13; Patarlių 18:21). Įdomu, kad  angliškajame New World Translation of the Holy Scriptures šis žodis išverstas daugiau nei 40 reikšmių.

Kadangi žodžio reikšmė dažnai priklauso nuo konteksto, minėtame New World Translation verčiant 5500 Biblijos graikiškų žodžių ar posakių pavartota beveik 16000 angliškų atitikmenų, o verčiant 8500 hebrajiškų — per 27000 angliškų. * Kodėl tokia reikšmių įvairovė? Vertimo komitetas nusprendė, kad parinkti tinkamiausią žodžio prasmę pagal kontekstą daug svarbiau negu siekti, kad vertimas išeitų grynai pažodinis. Tačiau stengtasi, kad New World Translation hebrajiški ir graikiški žodžiai būtų išversti kuo nuosekliau.

Taigi versti Bibliją nėra taip paprasta. Tas pats originalo kalbos žodis ne visada gali būti verčiamas vienodai. Vertėjai turi pasitelkti sveiką nuovoką, kad parinktų tokius žodžius, kurie perteiktų originalo kalbų teksto mintis tiksliai ir suprantamai. Be to, žodžius į sakinius jiems reikia sudėlioti pagal savo kalbos gramatikos taisykles.

O kaip dėl laisvųjų vertimų?

Biblijos vertėjai, kurių vertimai vadinami laisvaisiais, arba atpasakojimais, sąmoningai nutolsta nuo originalo kalbų teksto. Kaip? Jie įterpia savo nuomonę, ką galėtų reikšti viena ar kita originalo teksto vieta, arba praleidžia kai kurią informaciją. Laisvieji vertimai gali atrodyti patrauklūs, nes juos lengva skaityti. Bet būtent dėl to originalo teksto mintys neretai tampa miglotos ar įgauna kitokią prasmę.

Štai kaip viename laisvajame Biblijos vertime persakyti Jėzaus žodžiai, kuriais jis mokė melstis: „Mūsų Tėve danguje, atskleisk, kas esi“ (Mato 6:9, The Message: The Bible in Contemporary Language). Tikslesniame vertime ta pati eilutė skamba šitaip: „Mūsų Tėve, kuris esi danguje, tebūnie šventu laikomas tavo vardas“ (Jr). Taip pat atkreipkime dėmesį, kaip kai kuriose Biblijose verčiama Jono 17:26. Viename laisvajame vertime rašoma, kad tą naktį, kurią buvo suimtas, Jėzus savo Tėvui maldoje tarė: „Aš paskelbiau jiems apie tave“ (Today’s English Version). Tačiau teisingiau Jėzaus žodžius perduoda toks vertimas: „Aš paskelbiau jiems tavo vardą.“ Ar pastebėjote, jog kai kurie vertėjai iš tikrųjų slepia faktą, kad Dievas turi vardą, kurį būtina vartoti ir gerbti?

Kodėl reikia atsargumo?

Kai kurie laisvieji vertimai užtušuoja originalo tekste išdėstytas moralės normas. Kaip antai, viename jų 1 Korintiečiams 6:9, 10 skaitome: „Ar nesuprantate, kad taip nedera gyventi? Neteisingi žmonės, kurie nepaiso Dievo, nepateks į jo karalystę. Tie, kurie išnaudoja vienas kitą, piktnaudžiauja seksu, blogai elgiasi su žeme ir viskuo, kas joje yra, netinka būti piliečiais Dievo karalystėje“ (The Message: The Bible in Contemporary Language).

 Palyginkite šį vertimą su tiksliau originalo teksto prasmę perteikiančiu New World Translation: „Argi nežinote, kad neteisieji nepaveldės Dievo karalystės? Neapsigaukite. Nei ištvirkėliai, nei stabmeldžiai, nei svetimautojai, nei vyrų sugulovai, nei vyrai, santykiaujantys su vyrais, nei vagys, nei gobšuoliai, nei girtuokliai, nei keikėjai, nei turto prievartautojai nepaveldės Dievo karalystės.“ Kaip matome, laisvajame vertime nepaminėtas nė vienas iš konkrečių poelgių, kurių vengti patarė apaštalas Paulius.

Vertėjo darbui įtakos gali turėti ir Biblijos mokymų samprata. Pavyzdžiui, Today’s English Version (dažnai vadinamas Good News Bible) šitaip rašoma, ką Jėzus pasakė savo sekėjams: „Įeikite pro siaurus vartus, nes vartai į pragarą yra platūs, o kelias, vedantis į jį, — lengvas, ir daugelis juo eina“ (Mato 7:13). Vertėjai pavartojo žodį „pragaras“, nors Mato evangelijoje aiškiai sakoma „sunaikinimas“. Kodėl jie taip padarė? Tikriausiai norėjo paremti idėją, kad blogieji bus kankinami amžinai, o ne sunaikinti. *

Kaip pasirinkti geriausią vertimą?

Biblija parašyta neįmantria kalba, kokią kasdienybėje vartojo paprasti žmonės, tokie kaip žemdirbiai, piemenys, žvejai (Nehemijo 8:8, 12; Apaštalų darbų 4:13). Todėl geras Biblijos vertimas turėtų būti suprantamas bet kurios kultūros ar kilmės nuoširdiems žmonėms. Be to, jis turi atitikti dar keletą reikalavimų:

▪ Jame turi būti tiksliai išverstos originalo teksto mintys, kadangi jos — įkvėptos Dievo (2 Timotiejui 3:16).

▪ Žodžiai išversti paraidžiui, jeigu kontekstas tai leidžia.

▪ Teisingai parinkta žodžio ar frazės reikšmė, kai paraidinis vertimas netinka, nes mintis būtų iškreipta ar neaiški.

▪ Kalba natūrali, lengvai suprantama, maloni skaityti.

Ar įmanoma rasti tokį vertimą? Milijonai šio žurnalo skaitytojų pirmenybę teikia New World Translation („Naujojo pasaulio“ vertimas). Kodėl būtent šiam? Kadangi jiems priimtinas metodas, kuriuo naudojosi šio vertimo komitetas. Pirmojo angliško leidimo pratarmėje sakoma: „Jums pateikiame ne Šventojo Rašto atpasakojimą. Stengėmės versti kuo pažodiškiau, kiek tai buvo įmanoma šiuolaikiška anglų kalba ir kada tik dėl paraidinio vertimo prasmė netapdavo paini.“

Viso Šventojo Rašto arba jo dalies „Naujojo pasaulio“ vertimas išleistas 60 kalbų, daugiau nei 145000000 egzempliorių tiražu! Jeigu jis išėjęs jums suprantama kalba, kodėl nepaprašius Jehovos liudytojų jo egzemplioriaus ir patiems neįsitikinus šio tikslaus vertimo privalumais?

Nuoširdūs Biblijos studijuotojai nori suprasti Dievo įkvėptas mintis ir taikyti jas savo gyvenime. Jeigu ir jūs to norite, jums iš tikrųjų reikia tikslaus Biblijos vertimo.

[Išnašos]

[Anotacija 21 puslapyje]

Laisvieji vertimai gali atrodyti patrauklūs, nes juos lengva skaityti. Bet būtent dėl to neretai originalo teksto mintys tampa miglotos ar įgauna kitokią prasmę

[Anotacija 22 puslapyje]

Viso Šventojo Rašto arba jo dalies „Naujojo pasaulio“ vertimas išleistas 60 kalbų, daugiau nei 145000000 egzempliorių tiražu!

[Rėmelis/iliustracija 20 puslapyje]

SENOVINIS ATPASAKOJIMAS

Biblijos atpasakojimai, arba laisvieji vertimai, — nenaujas dalykas. Senovėje žydai turėdavo aramėjiškus targumus, laisvus šventųjų raštų vertimus. Nors tai nėra tikslūs vertimai, jie parodo, kaip žydų tauta suprato tam tikras teksto dalis, ir tai vertėjams padeda nustatyti kai kurių sunkesnių pasakymų prasmę. Štai Jobo 38:7 (Brb) mintis tampa aiškesnė pažiūrėjus į targumus, kur nurodyta, kad „Dievo sūnūs“ — tai „angelų būriai“. O apie Pradžios 10:9 targumai atskleidžia, kad hebrajiškas prielinksnis, pavartotas apibūdinant Nimrodą, reiškia ne neutralų „priešais“, o „priešiškas“. Šie atpasakojimai buvo kaip priedas prie šventųjų raštų teksto, bet jokiu būdu ne pakaitalas.

[Iliustracija]

B. VALTONO „BIBLIA POLYGLOTTA“ (BAIGTA VERSTI 1657), JOBO 38:1-15

Hebrajiškas Biblijos tekstas su tarpueiliniu vertimu į lotynų kalbą

Atitinkama ištrauka iš aramėjiško targumo

[Iliustracija 19 puslapyje]

VERTIMO „THE KINGDOM INTERLINEAR TRANSLATION OF THE GREEK SCRIPTURES“ FRAGMENTAS, EFEZIEČIAMS 4:14

Kairėje skiltyje matome pažodinį vertimą. Dešinėje išversta sakinio prasmė

[Iliustracijos šaltinio nuoroda 18 puslapyje]

Fone: Shrine of the Book, Israel Museum, Jerusalem