Laimingi galime būti, net kai nusiviliame

KAM nėra tekę nusivilti? Nusivylimo skausmą yra patyręs net mūsų dangiškasis Tėvas, Jehova Dievas. Išvedęs izraelitus iš Egipto vergijos, jis gausiai juos laimino. Tačiau, pasak Biblijos, „jie vis gundė ir gundė Dievą, Izraelio Šventajam skaudino širdį“ (Psalmyno 78:41). Vis dėlto Jehova visuomet yra „laimingasis Dievas“ (1 Timotiejui 1:11, NW).

Tikrai, priežasčių nusivilti gali būti nemažai. Bet ką daryti, kad tai netemdytų gyvenimo džiaugsmo? Ko pasimokome iš to, kaip būdamas apviltas elgėsi Jehova Dievas?

Kas gali nuvilti

Dievo Žodis teigia, jog nė vienas nėra apsaugotas nuo „laiko ir atsitiktinumo“ (Mokytojo 9:11, Brb). Įvykus nelaimingam atsitikimui, ištikus ligai ar nukentėjus nuo nusikaltėlių, apima sielvartas ir nusivylimas. Biblijoje taip pat sakoma, kad „atidėta viltis susargdina širdį“ (Patarlių 13:12). Laukdami kažko malonaus, jaučiamės nepaprastai pakylėti, bet jei lūkestis užsitęsia, galime gerokai nusiminti. Štai Dankanas * visada troško tarnauti misionieriumi, tačiau po daugelio toje tarnyboje praleistų metų jiems su žmona reikėjo grįžti namo. „Dar niekada gyvenimas neatrodė toks beprasmis, — pasakoja jis. — Nebeturėjau jokių tikslų. Niekas nebebuvo svarbu.“ Širdgėla gali būti labai stipri ir kankinti ilgai, kaip rodo Klaros atvejis. Štai jos žodžiai: „Jau septyni mėnesiai buvau nėščia, kai įvykus persileidimui netekau kūdikio. Ir nors tai atsitiko prieš daugelį metų, matydama jaunuolį, atliekantį užduotį ant pakylos, pagalvoju: kaip tik tokio amžiaus dabar būtų mano sūnus.“

 Skaudu ir jeigu nutrūksta romantiška draugystė, išyra santuoka, maištauja vaikas ar širdį užgauna draugas. Gyvename sunkiais laikais tarp netobulų žmonių, todėl priežasčių nusivilti begalė.

Nusiviliame ir dėl savų nesėkmių. Tarkim, jei nepavyksta išlaikyti egzamino, gauti darbą ar laimėti kito simpatiją, ne vienas pasijaučia niekam tikęs. Sielotis galima pradėti ir jei dvasiškai silpsta brangus žmogus. Merė pasakoja: „Atrodė, kad mano dukra tvirtai eina tiesos keliu. Maniau parodžiusi jai gerą pavyzdį. Tačiau kai ji nusisuko nuo Jehovos ir pamynė šeimos vertybes, visiškai savimi nusivyliau. Niekas nebedžiugino, buvau visai palūžusi.“

Kaip tokią neviltį pakelti? Pasigilinkime į Jehovos pavyzdį.

Ieškok išeities

Nors Jehova Dievas pirmąją žmonių porą aprūpino viskuo, ko reikia, jie nebuvo dėkingi ir sukilo prieš jį (Pradžios 2 ir 3 skyriai). Paskui netinkamai mąstyti ėmė ir jų sūnus Kainas. Nepaisydamas Dievo perspėjimo, nužudė savo brolį (Pradžios 4:1-8). Tik įsivaizduok, kaip nusivylė Jehova!

Kodėl Dievas dėl to netapo nelaimingas? Jo tikslas buvo visą žemę apgyvendinti tobulais žmonėmis, tad jis ir toliau stengėsi jį įgyvendinti (Jono 5:17). Tam jis numatė išperkamąją auką bei Karalystę (Mato 6:9, 10; Romiečiams 5:18, 19). Jehova Dievas sutelkė dėmesį ne į problemą, o į jos sprendimą.

Dievo Žodis ragina mus galvoti apie tai, ką padaryti galime, o ne apie tai, kaip būtų buvę ar ką padarėme ne taip. Jame sakoma: „Mąstykite apie tai, kas teisinga, garbinga, teisu, tyra, mylėtina, giriama, apie visa, kas dorybinga ir šlovinga“ (Filipiečiams 4:8).

Nusivylimą vertink blaiviai

Koks nors sukrečiantis įvykis gali labai pakeisti mūsų gyvenimą. Gal netikėtai likome be darbo, netekome sutuoktinio arba turėjome atsisakyti specialiosios tarnybos. O gal susirgome, praradome draugus ar nebeturime namų. Kaip tokias permainas ištverti?

Kai kurie pastebėjo, kad pravartu nusistatyti prioritetus. Jau minėtas Dankanas sako: „Kai mudu su žmona suvokėme, jog gyventi kaip anksčiau niekada nebegalėsime, buvome sukrėsti. Bet galiausiai nutarėme, kad pirmumą teiksime dviem dalykams: rūpinsimės mama ir, jei galėsime, tęsime visalaikę tarnybą. Kai reikia priimti sprendimus, atsižvelgiame į šiuos prioritetus. Taip lengviau nuspręsti teisingai.“

Būdami nusiminę neigiamus dalykus esame linkę matyti per padidinamąjį stiklą. Štai galbūt augindami vaiką įdėjome visą širdį, o gal bandėme gauti norimą darbą arba labai stengėmės paliudyti kitakalbių teritorijoje, tačiau tai nedavė lauktų rezultatų. Tokiu atveju galime imti save nuvertinti. Tačiau atminkime: tai, kas įvyko žmonijos istorijos pradžioje, nereiškė, jog Dievas padarė kažką ne taip. Taigi jei ir mums iš pradžių kas nors nepasiseka, nemanykime,  jog esame nevykėliai (Pakartoto Įstatymo 32:4, 5).

Kai kiti mus nuvilia, neretai kyla apmaudas. Bet Jehovai taip nebūna. Karalius Dovydas, svetimaudamas su kito žmona ir vėliau dar nužudęs jos vyrą, labai nuvylė Jehovą. Vis dėlto matydamas jo nuoširdžią atgailą, Dievas ir toliau leido Dovydui būti jo tarnu. Panašiai buvo ir kai nusidėjo gerasis karalius Juozapatas, sudarydamas sąjungą su Dievo priešais. Jehovos pranašas pasakė: „Už tai užsitraukei Viešpaties pyktį. Tačiau tu padarei ir gera“ (2 Metraščių 19:2, 3). Jehova pripažino, kad dėl vienos klaidos Juozapatas netapo jam neištikimas. Jeigu mūsų draugai suklysta ir nuvilia mus, nereaguokime pernelyg jautriai — taip bus lengviau išsaugoti draugystę. Juk jie turi ir gerų savybių (Kolosiečiams 3:13).

Siekiant tikslo nusivylimai yra neišvengiami. Kai padarome nuodėmę, gali apimti neviltis. Tačiau jei ryžtingai imsimės deramų veiksmų, sugebėsime atsitiesti ir žengti toliau. Karčiai  savimi nusivylęs karalius Dovydas rašė: „Mano kaulai nyko nuo mano nuolatinių dejonių [...]. Tada išpažinau tau [Jehova] savo nuodėmę [...], ir tu, atleisdamas man nuodėmę, pašalinai kaltę“ (Psalmyno 32:3-5). Supratę, kad nepadarėme to, ko Dievas iš mūsų tikisi, turėtume maldauti jo atleisti, keistis ir būti pasiryžę ateityje jo patarimų paisyti rūpestingiau (1 Jono 2:1, 2).

Būk tam pasiruošęs

Kadangi kiekvienam iš mūsų teks dėl ko nors nusivilti, kaip būti tam pasirengus? Pagyvenęs krikščionis Brunas, kurio gyvenimas susirgus depresija tiesiog apsivertė, sako: „Kovoti su nusivylimu man labiausiai padėjo tai, kad aš ir toliau dariau viską savo dvasingumui stiprinti. Taip pat žinojau, kodėl šiai blogai sistemai Dievas vis dar leidžia egzistuoti. Per daugelį metų buvau išsiugdęs glaudžius santykius su Jehova. Esu jam už tai labai dėkingas. Neabejojau, kad jis su manimi, todėl ištverti pajėgiau.“

Mąstant apie tai, kas laukia ateityje, viena yra aišku: nors ir tektų nusivilti savimi ar kitais, Dievas mūsų niekada nenuvils. Jis pareiškė, kad jo vardo, Jehova, reikšmė yra: „Aš būsiu, kas būsiu“ (Išėjimo 3:14, Jr, išnaša). Tai mus užtikrina, kad jis taps tuo, kuo tik reikia, kad įgyvendintų savo pažadus. Iš tikrųjų, valdant Karalystei jo valia bus vykdoma „kaip danguje, taip ir žemėje“. Štai kodėl apaštalas Paulius rašė: „Aš juk esu tikras, kad nei mirtis, nei gyvenimas, nei angelai, nei kunigaikštystės [...], nei jokie kiti kūriniai negalės mūsų atskirti nuo Dievo meilės, kuri yra mūsų Viešpatyje Kristuje Jėzuje“ (Mato 6:10; Romiečiams 8:38, 39).

Su pasitikėjimu galime laukti laiko, kai išsipildys per pranašą Izaiją duotas Dievo pažadas: „Štai jau kuriu naują dangų ir naują žemę. O to, kas buvo, niekas neatmins, tai nė į galvą niekam nebeateis“ (Izaijo 65:17). Kaip nuostabu, kad jau greitai bet kokia mintis apie nusivylimą bus praeitis!

[Išnaša]

[Anotacija 13 puslapyje]

Jeigu iš pradžių kas nors nepasiseka, nemanykime, jog esame nevykėliai

[Anotacija 14 puslapyje]

Dievo Žodis ragina mus galvoti apie tai, ką padaryti galime, o ne apie tai, kaip būtų buvę ar ką padarėme ne taip

[Iliustracijos 15 puslapyje]

Nors žmonės ir apvilia Dievą, jis laimingas, nes neabejoja, kad jo tikslas tikrai bus įgyvendintas

[Iliustracija 16 puslapyje]

Kovojant su nusivylimu svarbu nusistatyti dvasinius prioritetus