KAD Jėzus turėjo dvylika apaštalų, žino daug kas. Tačiau, ko gero, ne kiekvienas žino, jog tarp sekėjų, artimai su juo bendravusių, buvo ir moterų. Viena iš jų – Joana (Mt 27:55; Lk 8:3).

Kuo Joana prisidėjo prie Jėzaus tarnystės ir ko iš šios moters galime pasimokyti?

Joana buvo „Erodo patikėtinio Chūzo žmona“. Jos vyras, matyt, buvo Erodo Antipo namų prievaizdas. Joana – viena iš kelių moterų, kurias Jėzus išgydė. Ji ir kitos moterys keliaudavo sykiu su Jėzumi ir jo apaštalais (Lk 8:1–3).

Žydų rabinai mokė, kad moteris neturi bendrauti, juolab leistis kelionėn, su vyrais, kurie nėra jos giminaičiai. Tiesą sakant, žydai su moterimis net ir kalbėdavosi mažai. Jėzus tokių papročių nepalaikė ir leido Joanai bei kitoms dievobaimingoms moterims būti savo palydoje.

Joana, bendraudama su Jėzumi ir jo apaštalais, rizikavo užsitraukti visuomenės nepritarimą. Bet žmonėms, norėjusiems eiti paskui Jėzų, reikėjo būti pasiruošusiems savo įpročius keisti. Apie tokius sekėjus Jėzus pasakė: „Mano motina ir mano broliai yra tie, kurie klausosi Dievo žodžio ir jį vykdo“ (Lk 8:19–21; 18:28–30). Argi ne džiugu, kad kiekvienas, kas sekdamas Jėzumi daug aukojasi, yra jam brangus?

Jėzui ir dvylikai jo apaštalų Joana bei daugelis kitų moterų patarnavo „remdamos savo turtu“ (Lk 8:3). „Lukas savo skaitytojams nepasakoja, ar tos moterys ruošdavo valgį, plaudavo indus, taisydavo drabužius, – rašo vienas biblistas. – Galbūt šitaip ir darbavosi [...], bet Lukas apie tai nekalba“ (Richard Bauckham. Gospel Woman: Studies of the Named Women in the Gospels). Matyt, tos moterys bendratikius rėmė pinigais, daiktais ir kitokiu turtu.

Eidami per žmones su gerąja žinia, nei Jėzus, nei jo apaštalai verslu neužsiimdavo. Todėl jiems, kokių dvidešimt evangelizuotojų būriui, reikėjo lėšų maistui bei kitiems dalykams. Nors daugelis juos tikriausiai priimdavo svetingai, vien kliautis žmonių vaišingumu ne visada būdavo galima – apie tai liudija faktas, kad Kristus su apaštalais nešiojosi pinigų dėžutę (Jn 12:6; 13:28, 29). Taigi Joana ir kitos moterys turbūt aukodavo lėšų išlaidoms padengti.

 Kai kas teigia, esą žydų moterys savo lėšų ar kitokio turto neturėjo. Tačiau anų laikų rašytiniai duomenys byloja, jog žydė galėjo turėti įvairiopai įgytų išteklių: 1) palikimą iš tėvo šiam mirus ir nepalikus sūnaus; 2) jai dovanotą nuosavybę; 3) pinigus, pagal vedybų sutartį skirtus jai išmokėti skyrybų atveju; 4) turtą, perėjusį jai po vyro mirties; 5) santaupų iš uždarbio.

Jėzaus sekėjai bendram reikalui, žinoma, aukojo, ką galėjo. Tarp mokinių, keliaudavusių sykiu su juo, galėjo būti turtingų moterų. Kadangi Joanos vyras tarnavo Erodui, kai kurių manymu, Joana buvo pasiturinti. Kas nors iš tokių pasiturinčių Jėzaus sekėjų tikriausiai padovanojo jam brangų apdarą be siūlės (Jn 19:23, 24). Viename veikale pabrėžiama, jog tokio drabužio „žvejų žmonos nebūtų galėjusios parūpinti“ (Heidi Bright Parales. Hidden Voices: Biblical Women and Our Christian Heritage).

Kad Joana būtų teikusi finansinę paramą, Šventajame Rašte tiesiai nepasakyta. Vis dėlto ji padarė, ką galėjo, ir tai mus kai ko pamoko. Nuspręsti, ar aukosime Karalystės veiklai ir ką konkrečiai duosime, yra mūsų pačių valioje. Svarbiausia, žmogus turi aukoti su džiaugsmu, nes tik toks aukotojas patinka Dievui (Mt 6:33; Mk 14:8; 2 Kor 9:7).

Mirties valandą šalia Jėzaus buvo jo sekėjos, „kurios jį lydėjo ir jam patarnavo, kai jis buvo Galilėjoje, taip pat daug kitų moterų, atėjusių su juo į Jeruzalę“ (Mk 15:41). Sykiu su jomis, matyt, buvo ir Joana. Kai Jėzaus kūną nuėmė nuo stulpo ir paguldė kape, „moterys, kurios atėjo su juo iš Galilėjos, iš paskos atsekusios pamatė tą kapą ir kaip jo kūnas buvo paguldytas. Jos grįžo paruošti kvepalų ir kvapiųjų aliejų.“ Šios Luko išvardytos moterys, „Marija Magdalietė, Joana ir Jokūbo motina Marija“, pasibaigus šabui vėl atėjo prie kapo. Čia pamatė angelus ir jie pranešė, kad Jėzus prisikėlė (Lk 23:55–24:10).

Per 33 m. e. metų Sekmines Jeruzalėje tarp draugėn susibūrusių Jėzaus mokinių, įskaitant jo motiną ir brolius, galėjo būti ir Joana (Apd 1:12–14). Kadangi vardu ją mini tiktai evangelistas Lukas, kai kurių manymu, būtent Joana jam galėjo papasakoti apie Erodą Antipą tam tikras detales, kurias, tikėtina, ji žinojo dėl savo ryšių su rūmais (Lk 8:3; 9:7–9; 23:8–12; 24:10).

Joanos istorija teikia peno apmąstymams. Ši moteris patarnavo Jėzui, kiek išgalėjo. Jeigu ji aukojo lėšų, tikriausiai labai džiaugėsi matydama, kad dėl tokios paramos Jėzus, dvylika apaštalų ir kiti mokiniai gali kartu keliauti ir skelbti Karalystės žinią. Joana padėjo Jėzui ir ištikimai jį sekė per visus jo išbandymus. Iš šios dievobaimingos moters gali daug pasimokyti kiekviena krikščionė.