1, 2. Ką daugelyje bendruomenių pastebi rajono prižiūrėtojai?

RAJONO PRIŽIŪRĖTOJAS jau buvo bebaigiąs savo susitikimą su bendruomenės vyresniaisiais. Jis su meile nužvelgia šiuos sunkiai triūsiančius ganytojus, iš kurių kai kas tiktų jam į tėvus. Vis dėlto vienas dalykas kelia nerimą, todėl jis paklausia: „Broliai, ko ėmėtės, kad parengtumėte ir kitus atsakingoms užduotims bendruomenėje?“ Susirinkusieji gerai žino, kad rajono prižiūrėtojas per praeitą apsilankymą skatino juos daugiau dėmesio skirti kitų brolių ugdymui. Galiausiai vienas vyresnysis prataria: „Atvirai sakant, mažai ko ėmėmės.“ Kiti vyresnieji pritariamai palinksi galva.

² Jei esi vyresnysis, minėta situacija galbūt nesvetima ir tau. Rajono prižiūrėtojai iš viso pasaulio pastebi, kad daugelyje bendruomenių reikia aktyviau mokyti brolius, tiek jaunus, tiek vyresnius, kaip rūpintis Dievo kaimene. Ši užduotis ne iš lengvųjų. Kodėl?

3. a) Iš kokių Šventojo Rašto eilučių suprantame, kad mokyti kitus yra labai svarbu, ir kodėl šis klausimas turėtų dominti visus bendruomenės narius? (Žiūrėk išnašą.) b) Kodėl kai kuriems vyresniesiems nelengva rasti laiko kitų brolių ugdymui?

 ³ Jei esi vyresnysis, be abejo, pritarsi, kad asmeniškai ugdyti kiekvieną brolį yra labai svarbu. * Supranti, jog reikia daugiau dvasingų vyrų, kurie galėtų stiprinti esamas bendruomenes ir padėtų įkurti naujas. (Perskaityk Izaijo 60:22.) Taip pat gerai žinai, kad mokyti kitus tave ragina ir pats Dievo Žodis. (Perskaityk 2 Timotiejui 2:2.) Vis dėlto, kaip ir straipsnio pradžioje minėtiems vyresniesiems, šito imtis tau galbūt nelengva. Šeima, darbas, bendruomenė, visokiausi kiti reikalai atima tikrai daug laiko. Ugdyti brolius, atrodo, nebėra kada. Tad pakalbėkime, kodėl skirti laiko kitų ugdymui yra būtina.

4. Kodėl vyresnieji kartais atidėlioja kitų brolių mokymą?

⁴ Kodėl vyresniesiems gali būti sunku rasti laiko mokyti kitus brolius? Galbūt kai kurie mano: „Ugdyti kitus, aišku, svarbu, tačiau bendruomenėje pilna ir skubesnių reikalų. Jei kol kas ugdyti brolių ir nesiimsiu, bendruomenė juk nesugrius.“ Tiesa, vyresnieji turi daug neatidėliotinų reikalų. Tačiau skirti dėmesio brolių ugdymui būtina, antraip bendruomenė gali patirti daug žalos.

5, 6. a) Ką svarbaus suprantame iš pavyzdžio apie vairuotoją? b) Kaip šią pamoką galima pritaikyti kalbant apie brolių ugdymą bendruomenėje?

⁵ Paimkime pavyzdį. Vairuotojas puikiai žino, jog tam, kad automobilio variklis dirbtų gerai ir ilgai, būtina reguliariai keisti tepalus. Bet jam gali atrodyti, jog tai nėra taip svarbu, kaip prisipilti degalų. Juk tuščiu baku toli nenuvažiuosi. Toks žmogus galbūt mano: „Dabar neturiu laiko, pasikeisiu tepalus vėliau. Kol kas galiu važiuoti ir taip.“ Tačiau kas galiausiai nutiks šitaip mąstant? Automobilis vieną dieną nebepajudės iš vietos. Remontui tada prireiks nemažai laiko ir pinigų. Ko čia pasimokome?

⁶ Vyresnieji turi daug neatidėliotinų užduočių. Jei savo pareigų jie neatliktų, bendruomenė smarkiai nukentėtų. Kaip tas vairuotojas nuolat papildo degalų baką, taip ir vyresnieji privalo „atskirti, kas svarbiau“ (Fil 1:10). Tačiau kai kurie vyresnieji galbūt yra tiek užimti visokiais skubiais reikalais, kad jiems nebelieka laiko ugdyti kitus bendruomenės brolius, vaizdžiai tariant, prižiūrėti automobilio variklį. Jei šį svarbų darbą vis atidėlios, bendruomenėje anksčiau ar vėliau pritrūks brolių, galinčių tinkamai pasirūpinti bendratikių poreikiais.

7. Kaip žiūrime į vyresniuosius, kurie skiria laiko brolių ugdymui?

⁷ Taigi niekad nemanykime, kad rengti kitus brolius atsakingoms užduotims nėra taip būtina. Vyresnieji,  kurie žiūri į ateitį ir skiria laiko mokyti mažiau patyrusius brolius, parodo esą išmintingi prievaizdai ir bendratikiams yra tikra dovana. (Perskaityk 1 Petro 4:10.) Kokios naudos bendruomenė iš to turi?

8. a) Kas skatina vyresniuosius perteikti savo patirtį kitiems broliams? b) Ką svarbaus turi padaryti vyresnieji, persikėlę tarnauti ten, kur reikia pagalbos? (Žiūrėk skyrelį „ Svarbi užduotis“.)

⁸ Net ir labiausiai patyrusiems vyresniesiems tenka nuolankiai pripažinti, kad su amžiumi jie nebepajėgs darbuotis tiek kiek anksčiau (Mch 6:8). Taip pat kiekvienas suvokia, kad dėl „laiko ir atsitiktinumo“ viskas gyvenime gali taip apsiversti, jog toliau rūpintis bendruomene jam pasidarys labai nelengva (Mok 9:11, 12, Brb; Jok 4:13, 14). Todėl įžvalgūs vyresnieji, nuoširdžiai rūpindamiesi Jehovos kaimenės ateitimi, jau dabar be atidėliojimų dalijasi su jaunesniais broliais savo turtinga patirtimi, sukaupta ilgus metus tarnaujant Dievui. (Perskaityk Psalmyno 71:17, 18.)

9. Dėl kokių ateities įvykių kitus brolius ugdyti svarbu jau dabar?

⁹ Kuo dar naudinga, kad vyresnieji savo patirtį perduoda kitiems? Jie, galima sakyti, stiprina bendruomenės gynybą. Kaip suprasti? Jie išugdo daugiau brolių, pasirengusių padėti bendruomenei likti tvirtai ir vieningai ne tik šiandien, bet ir sunkiu didžiojo suspaudimo laikotarpiu (Ez 38:10-12; Mch 5:4, 5 [5:5, 6, Brb]). Todėl raginame jus, brangūs vyresnieji, imtis ugdyti kitus brolius jau dabar.

10. Kaip vyresnieji gali atrasti laiko brolių mokymui?

¹⁰ Savo pareigoms bendruomenėje atlikti jums, žinoma, reikia labai daug laiko, todėl rasti jo papildomai atrodo nebeįmanoma. Ką daryti? Ogi dalį to paties laiko galite išnaudoti brolių mokymui (Mok 3:1). Tai bus gera investicija į bendruomenės ateitį.

11. a) Kuo nustebino skirtingų šalių vyresniųjų pasiūlymai? b) Kodėl, remiantis žodžiais iš Patarlių 15:22, naudinga pasigilinti į kai kurių vyresniųjų siūlymus?

¹¹ Neseniai kai kurių vyresniųjų, veiksmingai padedančių kitiems broliams lavėti dvasiškai, buvo paprašyta pasidalyti mokymo metodais. * Visų jų, nors šalys ir aplinkybės gana skirtingos, atsakymai nustebino savo panašumu. Išvada viena: Biblija grįstas mokymas tinka „visur, visose bendruomenėse“, kaip ir anuomet, apaštalo Pauliaus laikais (1 Kor 4:17). Tad šiame bei tolesniame straipsniuose ir pateiksime keletą šių vyresniųjų siūlymų (Pat 15:22). Paprastumo dėlei tuos, kurie moko, vadinsime mokytojais, o jų ugdytinius — mokiniais.

12. Kuo mokytojui reikia pasirūpinti ir kodėl?

¹² Mokytojui reikia pasirūpinti, kad atmosfera mokymui būtų tinkama. Kaip sodininkas, ruošdamas dirvą sėjai, ją purena, taip mokytojas turi parengti mokinio širdį, kad šis galėtų  įsisavinti naujus dalykus. Kaip tokią atmosferą sukurti? Pasimokyti galime iš vieno senovės laikų pranašo. Kaip jis ruošė savo mokinio širdį?

13—15. a) Kokią užduotį Samueliui davė Jehova? b) Kaip tą užduotį Samuelis atliko? (Žiūrėk paveikslėlį straipsnio pradžioje.) c) Kodėl vyresniesiems verta pasigilinti į šią istoriją?

¹³ Tai buvo daugiau nei prieš tris tūkstančius metų. Jehova pagyvenusiam pranašui Samueliui kartą pasakė: „Rytoj šiuo laiku aš atsiųsiu pas tave vyrą iš Benjamino žemės, ir tu patepsi jį mano tautos Izraelio valdovu“ (1 Sam 9:15, 16). Samuelis suprato, kad jo, kaip tautos vadovo, dienos eina į pabaigą ir kad Jehova patikėjo jam patepti sau įpėdinį. Čia pranašui turbūt iškilo klausimas: „Kaip man tą žmogų šiai užduočiai nuteikti?“ Netrukus jis sugalvojo puikų planą.

¹⁴ Kitą dieną, kai Samuelis pamatė Saulių, Jehova jam tarė: „Žiūrėk, štai vyras, apie kurį tau sakiau.“ Tada Samuelis ėmė veikti, kaip buvo sugalvojęs. Jis pakvietė Saulių su jo palydovu į vieną menę pietų ir pasodino juos garbingiausioje vietoje. Tada paprašė virėjo paduoti šiam svečiui ir jo palydovui specialiai jiems atidėtą mėsos dalį ir tarė: „Valgyk, nes tai laikyta tau iki paskirto laiko.“ Po to Samuelis pakvietė Saulių paviešėti pas save. Pakeliui abu vyrai, ko gero, maloniai pasikalbėjo. Samuelis norėjo išnaudoti tą draugišką atmosferą, kuri susidarė pietų ir pasivaikščiojimo metu. Pučiant gaiviam vakaro vėjeliui, jis „kalbėjosi su Sauliumi ant stogo“ (Brb), kol nuėjo miegoti. Kitą dieną Samuelis pabučiavo Saulių, patepė jį karaliumi ir davė tolesnius nurodymus. Šitaip paruošęs Saulių būsimiems įvykiams, Samuelis išleido jį į kelią (1 Sam 9:17-27; 10:1).

¹⁵ Žinoma, parengti brolį būti patarnautoju ar vyresniuoju bendruomenėje nėra tas pats, kas paskirti tautai karalių. Tačiau vyresnieji šiandien gali pasimokyti iš Samuelio keleto gerų dalykų. Porą iš jų aptarkime.

16. a) Kokie jausmai apėmė Samuelį, kai tauta ėmė reikalauti karaliaus? b) Su kokia nuostata Samuelis įvykdė paliepimą patepti Saulių?

¹⁶ Mokyk brolius noriai, ne vien iš pareigos. Išgirdęs, kad izraelitai reikalauja paskirti karalių iš žmonių tarpo, Samuelis iš pradžių nusiminė, pasijuto tautos atstumtas (1 Sam 8:4-8). Jis taip nenorėjo daryti, ko žmonės prašė, kad Jehovai reikėjo net tris kartus paskatinti pranašą jų paklausyti (1 Sam 8:7, 9, 22). Tačiau, nors ir apimtas tokių jausmų, Samuelis neleido, kad širdyje kiltų pavydas ir priešiškumas žmogui, kuris turėjo užimti jo vietą. Kai Jehova liepė patepti Saulių, pranašas pakluso noriai, iš meilės, o ne tik iš pareigos.

17. Kaip vyresnieji šiandien rodo tokią kaip Samuelio nuostatą ir ką patiria?

¹⁷ Kaip ir Samuelis, vyresnieji šiandien mažiau patyrusius brolius moko noriai ir su meile (1 Pt 5:2). Jie nebijo savo užduotimis dalytis su kitais. Šie geranoriški mokytojai savo mokinius laiko ne konkurentais, o bendradarbiais — nuostabiomis dovanomis  bendruomenei (2 Kor 1:24; Hbr 13:16). Matyti, kaip broliai išnaudoja savo gebėjimus bendruomenės labui, tiems nesavanaudiškiems vyresniesiems yra didelis džiaugsmas (Apd 20:35).

18, 19. Kaip vyresnieji gali paruošti mokinio širdį ir kodėl tai svarbu?

¹⁸ Būk ne tik mokytojas, bet ir draugas. Samuelis galėjo dar tą pačią dieną, kai sutiko Saulių, išpilti jam ant galvos indelį aliejaus ir pasiųsti savo keliais — Saulius juk būtų buvęs pateptas. Tačiau ta atsakomybė jo pečius būtų užgriuvusi visiškai netikėtai. Užtat Samuelis meilingai skyrė laiko ir po truputį paruošė Sauliaus širdį. Jiedu pirma skaniai pavalgė, pasivaikščiojo, ilgai ir nuoširdžiai pasikalbėjo, gerai pailsėjo. Ir tik tada — atėjus tinkamam metui — Samuelis Dievo išrinktą vyrą patepė.

¹⁹ Panašiai ir vyresnieji: kai nori atsakingoms užduotims parengti kokį brolį, pirmiausia turi stengtis su juo susidraugauti, sukurti šiltą atmosferą. Kaip tokius santykius užmegzti, žinoma, nulemia aplinkybės ir šalies papročiai. Vis dėlto, kad ir kur gyventumėte, jūs, vyresnieji, nors ir labai būtumėte užsiėmę, turite skirti mokiniui laiko. Taip jis matys, kad yra jums svarbus. (Perskaityk Romiečiams 12:10.) Mokinys tokį dėmesį ir rūpinimąsi labai vertins.

20, 21. a) Kaip apibūdintum gerą mokytoją? b) Ką aptarsime kitame straipsnyje?

²⁰ Vyresnieji, atminkite: geras mokytojas yra tas, kuris myli ne tik savo darbą, bet ir patį mokinį. (Palygink su Jono 5:20.) Šį mokytojo bruožą mokinys iškart pastebi ir noriai mokosi. Todėl, brangūs vyresnieji, ugdydami brolį būkite ne tik mokytojai — būkite ir jo draugai (Pat 17:17, Brb; Jn 15:15).

²¹ Paruošę mokinio širdį, vyresnieji nori, kad jis įgytų reikalingų įgūdžių. Kaip vyresnieji gali jam padėti? Tai aptarsime kitame straipsnyje.