1, 2. a) Kodėl 24 000 izraelitų prarado savo puikų paveldą? b) Kuo mums svarbi ši sena istorija?

 PRIEŠ PAT izraelitams įeinant į Pažadėtąją žemę, daugelis jų ėmė paleistuvauti su moabitėmis. Todėl Jehova net 24 000 žmonių nubaudė mirtimi. Tik įsivaizduok — išsvajotasis jų paveldas jau buvo ranka pasiekiamas, o jie neteko jo pasidavę savo geiduliams (Sk 25:1-5, 9).

² Ši liūdna istorija „buvo aprašyta įspėti mums, sulaukusiems santvarkų galo“ (1 Kor 10:6-11). Dabar, „paskutinėms dienoms“ einant į pabaigą, Dievo tarnai irgi stovi prie naujojo pasaulio slenksčio (2 Tim 3:1; 2 Pt 3:13). Deja, kai kurie Jehovos garbintojai praranda budrumą. Jie leidžiasi įviliojami į amoralumo pinkles ir paskui skina karčius savo elgesio vaisius. Tokie asmenys rizikuoja netekti amžinojo gyvenimo dovanos.

3. Kodėl sutuoktiniams reikia Jehovos vadovavimo ir globos? (Žiūrėk iliustraciją puslapio viršuje.)

³ Šių dienų pasaulis skęsta paleistuvystės liūne, todėl  krikščionims — vyrams ir žmonoms — reikia Jehovos vadovavimo ir globos, kad jų pastangos saugoti santuokos saitus nebūtų tuščios. (Perskaityk Psalmyno 127:1.) Aptarsime, kaip abudu gali stiprinti brangų ryšį saugodami savo širdį, glausdamiesi kuo arčiau Dievo, apsivilkdami naujuoju žmogumi, turiningai bendraudami ir atlikdami santuokinę pareigą.

4. Kaip kai kurie krikščionys susigundo elgtis amoraliai?

⁴ Kaip krikščionis gali susigundyti elgtis amoraliai? Kelti koją į šį pragaištingą taką dažniausiai žmogų nukreipia jo akys. Jėzus pasakė: „Kiekvienas, kuris žiūri į moterį jos geisdamas, jau svetimavo su ja savo širdyje“ (Mt 5:27, 28; 2 Pt 2:14). Nemažai krikščionių, įpuolusių į nuodėmę, savo moralinį imunitetą buvo nusilpninę žiūrėdami pornografiją ar kitokius nepadorius reginius internete, skaitydami erotinę literatūrą. Kiti leido sau mėgautis gašliomis scenomis filmuose, spektakliuose ar televizijos laidose. Dar kiti lankėsi naktiniuose klubuose, striptizo baruose, erotinio masažo kabinetuose.

5. Kodėl turime saugoti savo širdį?

⁵ Kai kas pasiduoda pagundai nusidėti, nes siekia svetimo asmens dėmesio. Pasaulyje, kuriame stinga susivaldymo ir ieškoma visokiausių amoralių malonumų, vylingai žmogaus širdžiai labai lengva užsidegti romantiškais jausmais kam nors kitam, ne savo sutuoktiniui. (Perskaityk Jeremijo 17:9, 10.) Jėzus sakė: „Iš širdies išeina pikti sumanymai, žmogžudystės, svetimavimai, ištvirkavimai“ (Mt 15:19).

6, 7. a) Į kokį nuodėmingą kelią žmogų gali nukreipti jo vylinga širdis? b) Kaip galima išvengti moralinio nuopuolio?

⁶ Kai klastingoje širdyje įsišaknija netinkami troškimai, simpatizuojantys asmenys pradeda kalbėtis tokiomis temomis, kuriomis šnekėti dera tik su savo antrąja puse. Netrukus jie randa daugiau progų pasimatyti ir tie, rodos, nekalti, tariamai atsitiktiniai susitikimai darosi vis dažnesni. Jausmai vis kaista, o moralinis imunitetas silpnėja. Kuo toliau jie eina šiuo klystkeliu, tuo sunkiau darosi sustoti, nors abu žino, kad elgiasi nedorai (Pat 7:21, 22).

⁷ Nederami troškimai taip įsigali, kad pasikalbėjimų nebeužtenka, vyras ir moteris ima susikabinėti už rankų, bučiuotis, jų glamonės tampa vis aistringesnės — o juk visa tai dera tik tarp sutuoktinių! Žmogaus „geismas jį traukia ir vilioja“ toliau, kol jis visiškai praranda savo dvasinį imunitetą. Taip pradėtas geismas galiausiai „pagimdo nuodėmę“ — krikščionis nusirita iki svetimavimo (Jok 1:14, 15). Koks nuopuolis! Tokios moralinės degradacijos buvo galima ir išvengti, jei tik tuodu asmenys būtų paklusę Jehovai ir ugdęsi pagarbą šventai institucijai — šeimai. Kaip tokią pagarbą ugdytis?

8. Kaip draugystė su Jehova saugo nuo amoralumo?

⁸ Perskaityk Psalmyno 97:10. Draugystė su Jehova teikia patikimiausią moralinę apsaugą. Jei mes, žinodami nuostabias Dievo savybes, stengsimės imti „pavyzdį iš Dievo, kaip mylimi vaikai“, ir gyventi meile, nepritrūksime ryžto saugotis „ištvirkavimo ir visokio netyrumo“ (Ef 5:1-4). Juk pasakyta, kad „ištvirkautojus ir svetimautojus teis Dievas“, todėl vyras ir žmona turi labai gerbti santuoką ir jos nesuteršti (Hbr 13:4).

9. a) Kodėl Juozapui pavyko atsispirti gundymui? b) Ko pasimokome iš Juozapo istorijos?

⁹ Kai kam iš atsidavusių Dievo tarnų moralinis imunitetas susilpnėjo, kai jie ėmė leisti laisvalaikį su bendradarbiais, kurie nėra mūsų tikėjimo draugai. Kitus mūsiškius gundymai užklumpa tiesiog darbe. Taip kadaise buvo ir vienam gražiam jaunuoliui, Juozapui. Prie jo ėmė meilintis šeimininko žmona. Diena iš dienos ši moteris vis viliojo Juozapą. Galiausiai „ji įsikibo į jo drabužį, sakydama: ‘Sugulk su manimi!’“ Bet Juozapas ją palikęs tuoj pat pabėgo. Kas padėjo Juozapui net ir tokiomis gundančiomis aplinkybėmis atsilaikyti? Jis buvo tvirtai pasiryžęs saugoti savo draugystę su Dievu. Todėl liko jam ištikimas, doras. Nors dėl to neteko savo pareigų ir buvo neteisėtai įkalintas, Jehova jį ir toliau laimino (Pr 39:1-12; 41:38-43). Krikščionis tiek darbe, tiek kitur privalo saugotis gundančių situacijų ir savo santuokos nestatyti į pavojų.

10. Kodėl sutuoktiniams svarbu „apsivilkti naująjį žmogų“?

¹⁰ Kadangi „naujasis žmogus“ yra „sukurtas pagal Dievą tiesos teisume ir ištikimybėje“, sutuoktiniams, kad atsispirtų pagundoms, „apsivilkti“ jį be galo svarbu (Ef 4:24). Tada jie galės, taip sakant, numarinti „savo kūno narius — kas žemiška: ištvirkavimą, netyrumą, geidulingumą, nedorą troškimą ir gobšumą“. (Perskaityk Kolosiečiams 3:5, 6.) Žodžiu „numarinkite“ šioje Biblijos ištraukoje pabrėžiama, kad reikia imtis griežtų priemonių, norint įveikti kūno troškimus. Todėl turime šalintis visko, kas galėtų įžiebti mums netinkamus geismus (Job 31:1). Jei paisome Dievo valios, bodėsimės pikto ir tvirtai laikysimės to, kas gera (Rom 12:2, 9).

11. Kodėl ugdydamiesi naują asmenybę sutvirtiname santuokinius saitus?

¹¹ Ugdydamiesi naują asmenybę atspindime „atvaizdą to, kuris [mus] sukūrė“, — Dievo Jehovos (Kol 3:10). Išties, jei, saugodami savo dvasinį imunitetą, sutuoktiniai pasidabina „širdinga atjauta, maloningumu, nuolankumu, romumu ir kantrumu“, Dievas gausiai juos laimina (Kol 3:12). Leisdami savo širdyse viešpatauti „Kristaus ramybei“, vyras ir žmona džiaugiasi kur kas didesne harmonija šeimoje (Kol 3:15). Tada lengva pirmam rodyti pagarbą antrajai savo pusei (Rom 12:10).

12. Kokios savybės, tavo manymu, svarbios, kad šeima būtų laiminga?

 ¹² Paklaustas, kokios savybės labiausiai prisideda prie šeimos laimės, Sidas sako: „Pagrindinė savybė, kurią nuolat ugdomės, yra meilė. Iš patirties taip pat žinome, kad labai svarbus ir švelnumas.“ Sonija, jo žmona, su tuo sutinka ir priduria: „Dar būtinas yra ir maloningumas. Taip pat visada stengiamės rodyti nuolankumą, nors tai ir nelengva.“

13. Kas lemia šeimos tvirtumą ir kodėl?

¹³ Vienas svarbiausių dalykų, lemiančių šeimos tvirtumą, yra maloni kalba. Liūdna, kai sutuoktiniai pagarbiau kalba su svetimais žmonėmis ar net naminiais gyvūnėliais nei su savo antrąja puse. Kai vyras ir žmona išlieja „visokią pagiežą, pyktį, rūstybę, riksmus ir užgauliojimus“, jie silpnina savo šeimos dvasinį imunitetą (Ef 4:31). Užuot vienas kitą skaudinę kritikos ir sarkazmo kupinais žodžiais, sutuoktiniai turi kalbėtis maloniai, švelniai, su atjauta (Ef 4:32).

14. Kaip elgtis yra neišmintinga?

¹⁴ Biblijoje pasakyta, kad yra „laikas tylėti“ (Mok 3:7). Tai nereiškia, kad reikia atsitverti tylos siena, vengti bet kokio pašnekesio. „Tokiomis aplinkybėmis, — sako viena sesė iš Vokietijos, — tavo antrąją pusę tyla gali žeisti.“ Čia pat ji priduria: „Kai situacija įkaista, išlikti ramiam ne visada lengva, bet išlieti pyktį nėra gerai. Tada impulsyviai gali pasakyti ar padaryti ką nors, kas tavo sutuoktinį tik įskaudins, ir viskas bus blogiau.“ Šauksmais arba spengiančia tyla savo problemų tikrai neišspręsite. Atvirkščiai, nesutarimus geriausia spręsti iškart ir neleisti peraugti į nesibaigiančius ginčus. Šitaip jūsų santuokos saitai vis tvirtės.

15. Kodėl sutuoktiniams verta turiningai bendrauti?

 ¹⁵ Vedybiniai saitai stiprėja ir tada, kai pora skiria laiko pasidalinti jausmais, nuomonėmis. Tokiomis akimirkomis svarbu ne tik ką sakote, bet ir kaip sakote. Net ir įtemptose situacijose tiek žodžiai, tiek balso tonas tebūna malonūs. Tada antrajai pusei bus lengviau jūsų klausytis. (Perskaityk Kolosiečiams 4:6.) Vyras ir žmona savo santuoką stiprins, jei kalbės „vien kas gera — kas prireikus ugdo, kad būtų naudinga“ sutuoktiniui (Ef 4:29).

16, 17. Kodėl svarbu rūpintis savo antrosios pusės emociniais ir seksualiniais poreikiais?

¹⁶ Pora tarpusavio saitus taip pat stiprina, jei sutuoktinio reikmėmis rūpinasi labiau nei savo (Fil 2:3, 4). Tiek vyrai, tiek žmonos privalo atsižvelgti į savo antrosios pusės emocinius ir seksualinius poreikius. (Perskaityk 1 Korintiečiams 7:3, 4.)

¹⁷ Būna, jog kuris nors iš sutuoktinių savo antrajai pusei nerodo meilumo arba susilaiko nuo intymių santykių. Kartais vyrai tiesiog gėdijasi būti švelnūs, laiko tai silpnumo apraiška. Tačiau Biblija sako: „Jūs, vyrai, gyvenkite su žmonomis supratingai“ (1 Pt 3:7). Vyrui čia svarbu suprasti, kad santuokinė pareiga — tai ne tik lytiniai santykiai. Žmonai reikia, kad vyras švelnus ir meilus būtų ne vien intymiomis akimirkomis, bet ir visada. Kai abu sutuoktiniai elgiasi supratingai, jiems lengviau pasirūpinti savo antrosios pusės emociniais ir fiziniais poreikiais.

18. Kaip dar galima sutvirtinti santuoką?

¹⁸ Santuokinė neištikimybė, aišku, nepateisinama. Vis dėlto, jei žmogus švelnumo nesulaukia šeimoje, meilės ir artumo gali imti ieškoti kur nors kitur (Pat 5:18; Mok 9:9). Todėl Biblijoje sutuoktiniai yra raginami: „Neatimkite to [intymių santykių] vienas iš kito, nebent abipusiu sutarimu kuriam laikui.“ Kodėl? „Kad Šėtonas jūsų negundytų dėl jūsų nesusilaikymo“ (1 Kor 7:5). Kaip baisu būtų, jei pora leistų Šėtonui pasinaudoti jų nesusilaikymu ir pastūmėti juos į svetimavimą! Kita vertus, jei ir vyras, ir žmona ieško, ne „kaip pačiam geriau, bet kaip kitam“, ir atsiduoda vienas kitam iš meilės, o ne tik iš pareigos, tai sutvirtina jų santuoką (1 Kor 10:24).

19. Ką daryti turime būti pasiryžę ir kodėl?

¹⁹ Dabar stovime ant naujojo pasaulio slenksčio. Todėl pasiduoti nederamiems troškimams būtų taip pat pavojinga, kaip anuomet izraelitams, kai 24 000 jų žuvo Moabo lygumose. Paminėjęs tą gėdingą ir tragišką įvykį, apaštalas Paulius perspėja: „Kas manosi stovįs, težiūri, kad neparpultų“ (1 Kor 10:12). Kaip tad svarbu likti ištikimiems mūsų dangiškajam Tėvui ir savo antrajai pusei! Taip darydami stiprinsime savo šeimą (Mt 19:5, 6). Dabar kaip niekad reikia dėti visas pastangas, kad būtume rasti „be dėmės, be ydos ir esantys taikoje“ (2 Pt 3:13, 14).