1, 2. a) Kaip kerdžiai prižiūrėdavo savo kaimenes senovės Izraelyje? b) Kuo į tuos ganytojus panašūs krikščionys tėvai?

KERDŽIAUS gyvenimas senovės Izraelyje buvo nelengvas. Jiems tekdavo ištverti dienos kaitrą ir nakties šaltį, taip pat reikėdavo saugoti savo kaimenę nuo visokių grobuonių — tiek žvėrių, tiek ir žmonių. Piemenys nuolat gerai apžiūrėdavo savo avis, ar kokia neserga, nėra sužeista, ir jomis pasirūpindavo. Ypač daug dėmesio skirdavo ėriukams, nes jie labai gležni ir silpni (Pr 33:13).

² Krikščionis, turinčius vaikų, irgi galima prilyginti ganytojams. Jiems reikia tokių pat savybių. Tėvų pareiga yra auklėti ir protinti savo vaikus, kaip moko Jehova (Ef 6:4). Tai tikrai nėra lengva. Vaikams be perstojo peršamos Šėtono valdomo pasaulio idėjos, įtaką daro ir jų pačių netobulumas (2 Tim 2:22; 1 Jn 2:16). Kaip galėtume jiems padėti? Aptarkime, kokius tris dalykus reikia daryti, jei norime būti geri savo vaikų ganytojai. Turime juos gerai (1) pažinti, (2) maitinti ir (3) vesti teisingu keliu.

3. Kaip tėvai gali rūpintis savo „kaimenių“ būkle?

³ Geras kerdžius atidžiai apžiūri kiekvieną avį, kad įsitikintų, ar ji sveika. Biblijoje rašoma: „Rūpinkis savo kaimenių būkle“ (Pat 27:23). Tokie dėmesingi turi būti ir tėvai savo „kaimenėms“ — vaikams. Todėl reikia stebėti ne tik kaip atžalos elgiasi, bet ir ką galvoja, kaip jaučiasi. Kaip tai daryti? Ogi kuo dažniau su jais kalbėtis.

4, 5. a) Ko galėtumėte imtis, kad vaikas atsivertų? (Žiūrėk nuotrauką straipsnio pradžioje.) b) Kaip savo vaiką prakalbinate jūs?

⁴ Daugelis tėvų pastebi, kad su vaikais sunkiau bendrauti, kai šie įžengia į paauglystės amžių. Tada jie tampa uždari, nenoriai kalba apie savo jausmus, vangiai dalijasi mintimis. Jei taip yra ir su jūsų vaiku, ką galėtumėte daryti? Užuot stengęsi savo sūnų ar dukrą specialiai įtraukti į ilgą ir rimtą pokalbį, verčiau išnaudokite kitokias progas (Įst 6:6, 7). Stenkitės drauge su juo ką nors nuveikti — pasivaikščiokite, pasivažinėkite, nudirbkite kokį darbelį ar pažaiskite žaidimą. Tokia aplinka padeda paaugliams jaustis laisviau ir jie labiau linkę atsiverti.

⁵ O jei vaikas vis tiek tyli kaip burną vandens prisėmęs? Tada bandyti galima ir kitaip. Antai užuot klausęs, kaip šiandien sekėsi dukrai, gali papasakoti, kaip sekėsi tau. Ko gero, ji ir pati ims pasakoti, kaip praėjo jos diena. Arba jei nori sužinoti savo vaiko nuomonę apie vieną ar kitą dalyką, klausk taip, kad visas dėmesys būtų sutelktas ne į vaiką, o į temą. Pavyzdžiui, kodėl nepasiteiravus, ką apie tai mano jo draugai. Po to galima paklausti, ką jis draugams patartų.

6. Kaip jaučiasi vaikas, kai skiriate jam laiko?

⁶ Kad vaikas noriai bendrautų su jumis, patys turite būti prieinami. Jei tėvai nuolat užsiėmę ir neskiria laiko vaikams, šie greičiausiai apie savo problemas tylės. Ką daryti, kad vaiką trauktų prie jūsų? Neužtenka tarstelėti: „Bet kada gali mums pasipasakoti.“ Paauglys turi matyti, kad tėvai jo problemų nesumenkina, taip pat dėl jų nesikarščiuoja. Daugelis tėvų yra puikūs savo vaikų draugai. Štai kaip tuo džiaugiasi devyniolikmetė Keila: „Su tėčiu galiu pasišnekėti apie ką tik noriu. Jis niekada nepertraukia, nebando manęs kaltinti, paprasčiausiai klausosi. Ir visuomet duoda geriausią patarimą.“

7. a) Kokio nuosaikaus požiūrio turi laikytis tėvai, kai kalba pakrypsta delikačia tema, pavyzdžiui, apie pasimatymus? b) Kaip tėvai nejučiomis gali imti uiti savo vaikus?

⁷ Net kai kalba pakrypsta delikačiomis temomis, pavyzdžiui, apie pasimatymus, labai svarbu, kad tėvai neimtų vien vardinti, ko daryti negalima. Verčiau reikia stengtis sūnų ar dukrą pamokyti, kaip elgtis reikėtų. Įsivaizduokite, kad atėję į restoraną ir atvertę meniu, čia rastumėte vien tik bauginančią informaciją, kaip pavojinga apsinuodyti maistu. Ko gero, atsistotumėte ir išeitumėte kitur. Panašiai gali elgtis ir vaikas, jei, atėjęs pas jus patarimo, išgirstų tik gausybę griežtų perspėjimų. (Perskaityk Kolosiečiams 3:21.) Todėl stenkitės į viską žiūrėti nuosaikiai. Viena jauna sesuo, vardu Emili, sako: „Kai su tėvais  kalbamės apie pasimatymus, nejaučiu jokio neigiamo nusistatymo. Jie visada sako, kad artimiau susipažinti su kitu asmeniu ir rasti sutuoktinį yra labai džiugu. Toks jų požiūris padėjo man jaustis laisvai ir atvirai kalbėtis su jais šia tema. Jei imčiau draugauti su kokiu vaikinu, norėčiau jiems viską papasakoti, o ne slėpti.“

8, 9. a) Kodėl geriausia vaiko nepertraukinėti ir jį išklausyti? b) Ką pasiekei išklausydamas savo vaiką?

⁸ Kaip ir sakė minėta Keila, geriausia, kai vaikas bet kada gali kreiptis į jus ir yra kantriai išklausomas. (Perskaityk Jokūbo 1:19.) Vieniša mama Katia pasakoja: „Anksčiau visai neturėjau kantrybės. Neleisdavau dukrai išsisakyti iki galo. Būdavau arba per daug pavargusi, arba tiesiog nenorėdavau, kad ji mane trukdytų. Kai pradėjau elgtis kitaip, pasikeitė ir dukra. Dabar ji labiau linkusi bendradarbiauti.“

⁹ Panašus ir Ronaldo, turinčio paauglę dukrą, atvejis. „Kai ji man pasakė, kad įsimylėjo vieną bendramokslį, iš pradžių labai supykau, — sako jis. — Tačiau kai apmąsčiau, koks kantrus ir supratingas savo tarnams yra Jehova, pagalvojau, kad geriau būtų leisti dukrai išsakyti savo jausmus, o ne pulti ją taisyti. Kaip džiaugiuosi, kad taip padariau! Pirmą kartą gyvenime supratau, kaip ji jaučiasi. Kai dukra išsikalbėjo, man tapo lengviau su ja šnekėti švelniai. Mano nuostabai, patarimą ji priėmė labai palankiai. Ji nuoširdžiai pasakė, kad nori pasitaisyti.“ Kuo dažniau su vaikais kalbėsitės, tuo geriau suprasite, ką jie galvoja ir jaučia. Taip bus lengviau daryti įtaką jų sprendimams. *

10, 11. Kaip gali savo vaikui padėti nenuklysti į pasaulį?

¹⁰ Geras piemuo žino, kad avis gali nuklysti nuo bandos. Galbūt ji ima rupšnoti žolę kur nors netoli, tačiau po truputį atsiskiria nuo kaimenės. Panašiai ir vaikas pasaulio keliu gali  imti žengti nejučia. Taip gali atsitikti, pavyzdžiui, susidėjus su blogais draugais ar įnikus į netinkamas pramogas (Pat 13:20). Ką galėtumėte daryti, kad taip neįvyktų?

¹¹ Auklėjant vaiką svarbu nedelsti, kai pastebite, kad jam reikia kur nors pasitaisyti. Padėkite jam ir toliau puoselėti krikščioniškas savybes, kurias jis jau turi (2 Pt 1:5-8). Puiki proga tam — šeimos dvasinio ugdymo vakaras. Apie jį Mūsų Karalystės tarnyboje (2008 m. spalio numeris) buvo rašoma: „Šeimos galva Jehovos įpareigotas pasirūpinti, kad namuose būtų reguliariai vedamos prasmingos Biblijos studijos.“ Ar išnaudoji šią nuostabią galimybę lavinti savo vaikus? Būkite tikri, kad vaikas įvertins jūsų pastangas rūpintis jo dvasiniais poreikiais (Mt 5:3; Fil 1:10).

12. a) Kuo jaunuoliams naudingas reguliariai rengiamas šeimos dvasinio ugdymo vakaras? (Taip pat skaityk skyrelį „ Jie tai vertina“.) b) Ką gera šeimos dvasinio ugdymo vakaras davė tau?

¹² Apie šeimos studijų naudą viena mergina, vardu Karisa, sako štai ką: „Man patinka, kad visi kartu susėdame ir kalbamės. Taip tampame artimesni ir lieka gerų prisiminimų. Tėtis šeimos dvasinio ugdymo vakarą rengia nuolat. Matydama, kad jis į tai žiūri rimtai, pati noriu turėti tokį požiūrį. Dar labiau gerbiu jį kaip tėvą ir šeimos dvasinį vadovą.“ Kita jaunuolė, Britani, sako: „Šeimos dvasinio ugdymo vakaras mane suartina su tėvais. Matau, kad jie nori sužinoti apie mano bėdas, kad jiems rūpiu. Tai mūsų šeimą daro tvirtą ir vieningą.“ Išties, jei sočiai maitinate savo vaikus dvasiškai, ypač per šeimos studijas, esate puikūs ganytojai. *

13. Kas jaunuolį gali paskatinti tarnauti Jehovai?

¹³ Ganytojas bandai vesti ir apginti naudoja lazdą. Avis jis gena į vešlias ganyklas (Ez 34:13, 14). Ar jūs, tėvai, siekiate to paties? Žinoma, norite, kad vaikai tarnautų Jehovai, kad jaustųsi kaip ir psalmininkas, rašęs: „Mano džiaugsmas — vykdyti tavo valią, mano Dieve, tavo Įstatymą turiu širdyje!“ (Ps 40:9 [40:8, Brb]) Jaunuolis, išsiugdęs tokią nuostatą, paskirs savo gyvenimą Jehovai ir pasikrikštys. Aišku, kad žengtų šį žingsnį, jis turi būti pakankamai subrendęs ir nuoširdžiai trokšti tarnauti Dievui.

14, 15. a) Ką tėvai turi stengtis įdiegti savo vaikams? b) Kokios gali būti tikrosios sūnaus ar dukros dvejonių dėl tiesos priežastys?

¹⁴ O kaip tada, jei vaikai nedaro dvasinės pažangos, gal net abejoja, ar Jehovos liudytojų religija teisinga? Stenkitės įdiegti jiems meilę Dievui ir dėkingumą už visa, ką jis yra padaręs (Apr 4:11). Tada jie patys galės nuspręsti, ar stos Jehovos pusėn.

¹⁵ Jeigu jūsų vaikas dvejoja, ar yra mokomas tiesos, būkite kantrūs. Padėkite jam suprasti, kad tarnauti Dievui — pats geriausias gyvenimo kelias, kuriuo eidamas bus laimingas amžinai. Taip pat stenkitės išsiaiškinti  tikrąsias jo dvejonių priežastis. Ar jis tikrai abejoja Biblijos mokymais, ar tik stokoja drąsos ginti juos bendraamžių akivaizdoje? Ar išties mano, jog laikytis Dievo normų nėra išmintinga, ar tik nepritampa prie kitų, jaučiasi visų atstumtas?

16, 17. Kaip tėvai gali padėti vaikui tiesą padaryti jo paties savastimi?

¹⁶ Kad ir kokios būtų vaiko dvejonių priežastys, padėkite jas įveikti. Kaip? Daugelis tėvų sėkmingai tai daro paskatindami savo atžalą susimąstyti tokiais klausimais: „Kaip manai, ar verta būti krikščionimi? Kokius privalumus įžvelgi? Ką reikia aukoti, kad išliktum šiame kelyje? Ar dėl daugybės gerų dalykų, kuriuos patiriame dabar ir kuriuos dar patirsime, aukotis verta? Kodėl taip manai?“ Šiuos klausimus, aišku, pateikite savais žodžiais, maloniu tonu ir taip, kad vaikui būtų įdomu, o ne kad jaustųsi kvočiamas. Galima aptarti ir Morkaus 10:29, 30. Jaunuolis galbūt norės savo mintis surašyti į porą stulpelių: viename — ką tenka aukoti, kitame — ką laimi. Šitaip jūs ir vaikas matysite, kur slypi problema ir kaip ją išspręsti. Štai knygas Ko moko Biblija ir Dievo meilė studijuojame su svetimais žmonėmis. Kaip tad svarbu tai daryti ir su savo vaikais! Ar jūs studijuojate jas?

¹⁷ Ateis diena, kai jūsų vaikui teks apsispręsti, kam jis tarnaus. Nesitikėkite, kad jis sugers jūsų įsitikinimus kaip koks spaustukas rašalą. Tiesa turi tapti jo paties savastimi (Pat 3:1, 2). Jeigu akivaizdu, kad taip nėra, kodėl jo tikėjimo neėmus statyti nuo pamatų? Padėkite jam rasti argumentų į tokius klausimus: iš kur aš pats žinau, kad Dievas yra? Kas mane įtikina, kad esu Jehovai svarbus? Iš kur žinau, kad Jehovos nurodymai yra mano labui? Būkite geri ganytojai ir padėkite savo vaikui pačiam įsitikinti, kad žengti Jehovos keliu — geriausias sprendimas * (Rom 12:2).

18. Kaip tėvai gali sekti Didžiuoju Ganytoju Jehova?

¹⁸ Visi tikrieji krikščionys nori sekti Didžiuoju Ganytoju — Jehova (Ef 5:1; 1 Pt 2:25). Tėvams ypač reikia žinoti, kokia jų „kaimenės“, brangių vaikų, būklė. Jie turi vesti juos teisingu, Jehovos nurodytu keliu į nesibaigiančią laimę. Tad ganykite savo vaikus, kad jie augtų dori ir Dievą mylintys žmonės!