1. Kokia per karus buvo krikščionijos dvasininkų pozicija?

AR DIEVAS nori, kad krikščionys eitų į karą ir žudytų kitos tautybės žmones? Per pastarąjį šimtmetį daugelis save vadinančių krikščionimis taip ir darė: katalikai kariavo su katalikais, protestantai su protestantais. Armijų kapelionai laimino karius ir ginklus. Kokie žiaurumai dėjosi, liudija, pavyzdžiui, Antrasis pasaulinis karas.

2, 3. a) Kokios pozicijos laikėsi Jehovos liudytojai Antrojo pasaulinio karo metais ir vėliau? b) Kodėl jie taip elgėsi?

² O kokios pozicijos Antrojo pasaulinio karo metais laikėsi Jehovos liudytojai? Istorija byloja, kad jie liko neutralūs. Kodėl? Visų pirma, jie seka Jėzaus pavyzdžiu ir klauso jo mokymų. „Iš to visi pažins, kad esate mano mokiniai, — jei vieni kitus mylėsite“, — kalbėjo Jėzus (Jn 13:35). Jehovos liudytojai, be to, paėmė į širdį apaštalo Pauliaus žodžius Korinto krikščionims. (Perskaityk 2 Korintiečiams 10:3, 4.)

³ Tikrieji krikščionys, spręsdami, kas gera ir kas bloga, visada paiso Biblijos principų. Todėl sąžinė neleidžia jiems eiti į karą nė mokytis kariauti. Dėl tokio įsitikinimo  tūkstančiai Jehovos liudytojų, jaunų ir senų, vyrų ir moterų, buvo persekiojami. Štai nacistinėje Vokietijoje daugelis buvo išsiųsti į priverčiamųjų darbų stovyklas, uždaryti į kalėjimus, kai kurie net prarado gyvybę. Kad ir kokį aršų persekiojimą Jehovos liudytojai kentė, jie niekad neapleido savo pareigos skelbti gerąją naujieną apie Dievo Karalystę. Broliai ir sesės liudijo visur — ir kalėjimuose, ir koncentracijos stovyklose, ir tremtyje. * Vėliau, kai 1994-aisiais Ruandoje vyko genocidas, Jehovos liudytojai taip pat nepalaikė nė vienos pusės. Rankų krauju jie nesusitepė ir per žudynes Balkanuose, griūvant tuometei Jugoslavijai.

4. Ką daugelis mano apie Jehovos liudytojus, matydami jų neutralumą?

⁴ Kadangi Jehovos liudytojai nesivelia į jokius konfliktus, tūkstančiai žmonių visame pasaulyje įsitikino, jog jie iš tiesų myli Dievą ir artimą — yra tikrieji Kristaus sekėjai. Kas dar įrodo, kad Jehovos liudytojai yra tikrieji krikščionys?

5. Prie kokio pokyčio reikėjo prisitaikyti Kristaus mokiniams?

⁵ Jau pačioje savo tarnystės pradžioje Jėzus parodė, kaip svarbu yra skelbti gerąją žinią apie Dievo Karalystę. Jis išsirinko dvylika apaštalų ir kartu su jais ėmėsi darbo, kuris vėliau turėjo išplisti visoje žemėje. Netrukus nurodymų davė dar septyniasdešimčiai mokinių (Lk 6:13; 10:1). Visų pirma Jėzaus paliepimu gerąją naujieną jie skelbė žydams. Bet paskui iš savo Mokytojo išgirdo, kad ją reikės pranešti ir neapipjaustytiems kitataučiams. Uoliems Jėzaus sekėjams, žydams, tai buvo netikėtas pokytis (Apd 1:8).

6. Kas padėjo Petrui įsitikinti, kad Jehova nešališkas?

⁶ Pirmasis neapipjaustytas kitatautis, tapęs krikščioniu, buvo Kornelijus. Į jo namus Jehova siuntė apaštalą Petrą. Šis galėjo dar tvirčiau įsitikinti, jog Dievas nėra šališkas. Petras paliepė naujus įtikėjusiuosius pakrikštyti (Apd 10:9-48). Tą dieną Petrui ir kitiems Jėzaus mokiniams atsivėrė platūs laukai — krikščionybę jie turėjo paskleisti po visą pasaulį.

7, 8. Ko Jehovos liudytojai ėmėsi, kad padėtų žmonėms sužinoti gerąją naujieną? (Žiūrėk nuotrauką straipsnio pradžioje.)

⁷ Mūsų laikais tie, kam pavesta koordinuoti Jehovos liudytojų veiklą, stengiasi, kad geroji naujiena būtų skelbiama visoje žemėje ir įvairių tautų žmonės būtų daromi Jėzaus mokiniais. Šiandien skelbėjų jau beveik aštuoni milijonai; evangeliją jie garsina 600 suvirš kalbų, ir šis skaičius nuolat auga. Jehovos liudytojai su gerąja žinia eina per namus, kalbina žmones gatvėse, kartais naudoja literatūros stalus ar mobilius stendus. Tokia uoli tarnyba yra vienas skiriamųjų Jehovos liudytojų bruožų.

⁸ Beveik 3000 vertėjų buvo specialiai mokomi, kad į savo kalbą galėtų versti Bibliją ir ją aiškinančius leidinius. Ši literatūra verčiama net į tas kalbas, kurios nėra labai plačiai vartojamos, tačiau kuriomis šneka nemažai  žmonių. Viena iš tokių yra katalonų. Ispanijoje ja kasdien kalba milijonai. Pastaruoju laiku prasidėjo katalonų kalbos ir įvairių jos tarmių atgimimas. Dabar katalonai širdžiai miela gimtąja kalba gali skaityti mūsų organizacijos leidinius, klausytis sueigų programos.

9, 10. Kas byloja, kad Dievo organizacija rūpinasi visų žmonių dvasiniais poreikiais?

⁹ Tokios Jehovos liudytojų pastangos akivaizdžios visame pasaulyje. Štai Meksikoje dauguma žmonių šneka ispaniškai, bet šalyje gyvena ir nemažai indėnų, kalbančių savo kalbomis. Viena tokių tautų yra majai. Mūsų organizacijos filialas Meksikoje pasirūpino, kad majų vertėjai gyventų vietovėje, kur visi aplink šneka šia kalba. Kitas pavyzdys — nepalų kalba. Nepale, kur gyvena 29 milijonai suvirš žmonių, kalbama maždaug 120 kalbų. Gerokai daugiau nei dešimt milijonų šalies gyventojų šneka gimtąja nepalų kalba, daugelis kitų ją vartoja kaip antrąją kalbą. Į šią kalbą verčiami ir mūsų leidiniai.

¹⁰ Tai, kad mūsų literatūra verčiama į tiek daug kalbų, byloja, kaip rimtai Dievo organizacija žiūri į užduotį skelbti gerąją naujieną visiems žemės gyventojams. Jehovos liudytojai nemokamai išplatino milijonus lankstinukų, brošiūrų ir žurnalų. Visos išlaidos padengiamos jų pačių savanoriškomis aukomis. Šitaip jie paklūsta Jėzaus nurodymui: „Dovanai gavote, dovanai ir duokite“ (Mt 10:8).

11, 12. Ką daugelis žmonių mano, matydami pasaulinį Jehovos liudytojų evangelizacijos darbą?

¹¹ Jehovos liudytojai yra taip įsitikinę, jog rado tiesą, kad yra pasiruošę aukotis ir gerąją naujieną pranešti kitų tautų ir kultūrų žmonėms. Daugelis nusprendė gyventi paprasčiau, išmoko naują kalbą, prisitaikė prie naujos aplinkos ir papročių. Šis visoje žemėje vykstantis evangelizacijos darbas irgi ne vieną įtikina, kad Jehovos liudytojai yra tikrieji Kristaus Jėzaus sekėjai.

¹² Mūsų bendratikius viso to imtis skatina tvirtas įsitikinimas, kad jie  žino tiesą. O kas juos pačius įtikina, jog yra teisingame kelyje? (Perskaityk Romiečiams 14:17, 18.)

13. Kaip saugomas Jehovos liudytojų organizacijos moralinis tyrumas?

¹³ Pažiūrėkime, kas kai kuriuos mūsų bendratikius įtikina, kad rado tiesą. Vienas ilgametis Dievo tarnas sakė: „Labai stengiamasi, kad Jehovos organizacija moraliniu požiūriu būtų tyra, nesuteršta. Jei reikia ką nors pamokyti ar sudrausminti, taip ir daroma, nežiūrint asmens padėties.“ Kaip organizacijai pavyksta išsaugoti tokį moralinį tyrumą? Kiekvienas jos narys stengiasi sekti Jėzaus ir jo mokinių pavyzdžiu ir laikytis normų, užrašytų Dievo Žodyje. Palyginti nedaugelis nustojo klausyti Biblijos priesakų ir iš Jehovos liudytojų bendruomenės buvo pašalinti. Didžioji dauguma elgiasi pavyzdingai. Tarp pastarųjų yra nemažai tokių, kurie kadaise darė, ką Dievas smerkia, bet pasikeitė ir dabar gyvena dorą krikščionišką gyvenimą. (Perskaityk 1 Korintiečiams 6:9-11.)

14. Kaip pasikeičia daugelis atskirtųjų nuo bendruomenės ir ką gera tai duoda?

¹⁴ O ką galima pasakyti apie tuos, kurie, kaip Biblijoje liepiama, dėl netinkamo elgesio buvo nuo bendruomenės atskirti? Džiaugiamės, kad tūkstančiai iš jų atgailavo ir sugrįžo į mūsų tarpą. (Perskaityk 2 Korintiečiams 2:6-8.) Kadangi Jehovos liudytojai paiso Biblijoje užrašytų principų, bendruomenė lieka tyra. Tai rodo, kad ši organizacija išties remiama Dievo. Daugelis bažnyčių tikintiesiems leidžia elgtis kaip patinka. Tačiau Jehovos liudytojai vadovaujasi Dievo nustatytomis normomis, ir tai ne vieną įtikina, kad šie žmonės yra tikrieji krikščionys.

15. Kas vieną brolį įtikino, kad jis žino tiesą?

¹⁵ Kas dar kai kuriuos mūsų bendratikius įtikina, kad rado tiesą? Vienas brolis, įkopęs į šeštą dešimtį, sakė: „Dar paauglystėje supratau, kad mano tikėjimas stovi ant trijų pamatinių tiesų: pirma, kad yra Dievas; antra, kad jo įkvėpimu parašyta Biblija; trečia, kad šiandien jis veikia per Jehovos liudytojų bendruomenę ir laimina būtent ją. Kai tik imdavausi ką nors tyrinėti, visada stengdavausi patikrinti, ar šios tiesos turi tvirtą pagrindą. Bėgant metams kiekvienai iš jų radau vis daugiau įrodymų. Šitaip stiprėjo mano tikėjimas, dar labiau įsitikinau, kad mes iš tiesų žinome tiesą.“

16. Ką apie tiesą pasakė viena mūsų sesė?

 ¹⁶ Viena ištekėjusi sesė, tarnaujanti pagrindiniame mūsų biure Niujorke, apie Jehovos liudytojų organizaciją sakė: „Ji vienintelė ryžtingai skelbia Jehovos vardą. [...] Biblijoje jis paminėtas apie 7000 kartų.“ Ją padrąsina žodžiai iš 2 Metraščių 16:9: „Viešpaties akys aprėpia visą žemę ir sustiprins tuos, kurie su juo visa širdimi.“ Sesė priduria: „Žinodama tiesą supratau, ką reiškia būti su juo visa širdimi, ir pajutau, kaip jis mane stiprina. Ryšys su Jehova man be galo brangus. Taip pat suvokiu, koks svarbus Jėzaus vaidmuo — jo dėka galiu artimai pažinti Jehovą, ir tai man suteikia jėgų.“

17. Kas vieną mūsų brolį, buvusį ateistą, įtikina, kad jis rado tiesą?

¹⁷ Mūsų brolis, buvęs ateistas, pasakė: „Kūrinija mane įtikina, kad Dievas nori, jog žmonės džiaugtųsi gyvenimu. Todėl jis neleis blogiui keroti per amžius. Pasaulis vis labiau grimzta į bedievystę, bet Jehovos tauta nepaliauja augti tikėjimu, uolumu ir meile. Tai tikras šių dienų stebuklas, įmanomas tik dėl Jehovos dvasios veikmės.“ (Perskaityk 1 Petro 4:1-4.)

18. Kas kitus du brolius įtikino, kad jie rado tiesą? Ar tu sutinki su jų žodžiais?

¹⁸ Kitas brolis, jau ilgą laiką tarnaujantis Jehovai, pasakojo, kodėl tiki, kad mūsų organizacija skelbia tiesą: „Asmeninės studijos padėjo man įsitikinti, kad Jehovos liudytojai stengiasi sekti pirmojo amžiaus krikščionių pavyzdžiu. Keliaudamas po pasaulį savo akimis mačiau, kokie Jehovos liudytojai vieningi. Tiesa iš Biblijos man suteikė laimę ir pasitenkinimą.“ Brolis, kuriam per šešiasdešimt, paklaustas, kodėl tiki radęs tiesą, paminėjo tvirtą Jehovos liudytojų tikėjimą Jėzumi: „Atidžiai tyrinėjame Jėzaus gyvenimą ir tarnybą, jo pavyzdys mums labai vertingas. Pakeitėme savo gyvenseną, kad per Kristų Jėzų galėtume artintis prie Dievo. Suprantame, kad tik dėl Kristaus išperkamosios aukos galime būti išgelbėti. Taip pat žinome, kad jis buvo prikeltas iš mirusiųjų. Ne vienas prikeltą Jėzų matė ir apie tai paliudijo.“ (Perskaityk 1 Korintiečiams 15:3-8.)

19, 20. a) Apie kokią krikščionio pareigą apaštalas Paulius rašė Romoje gyvenantiems bendratikiams? b) Kas privalu kiekvienam Jehovos tarnui?

¹⁹ Kadangi mylime savo artimą, negalime brangios tiesos pasilaikyti vien sau. Krikščionims, gyvenantiems Romoje, apaštalas Paulius rašė: „Jeigu viešai išpažinsi žodį, esantį ‘tavo lūpose’, — kad Jėzus yra Viešpats, ir širdimi tikėsi, kad Dievas prikėlė jį iš mirusiųjų, būsi išgelbėtas. Mat širdimi tikima, ir tai veda į teisumą, o lūpomis viešai išpažįstama, ir tai veda į išgelbėjimą“ (Rom 10:9, 10).

²⁰ Jehovos liudytojai tvirtai tiki suradę tiesą ir žino, kad skelbti gerąją naujieną apie Dievo Karalystę yra didelė garbė. Kitiems, žinoma, daro įspūdį tai, kaip gerai išmanome Biblijos mokymus. Tačiau žmonių dėmesį tegu patraukia ir tvirtas mūsų įsitikinimas, kad tai, ką kalbame, yra tikra tiesa.