„Dvasios vaisių“ puoselėkime Dievo šlovei

„Tuo bus pašlovintas mano Tėvas, kad jūs duosite gausių vaisių“ (JN 15:8).

1, 2. a) Kokių turime progų skatinti ir stiprinti aplinkinius? b) Kokia Jehovos dovana tau padeda krikščioniškoje tarnyboje?

ĮSIVAIZDUOKIME tokias dvi situacijas. Krikščionė pastebi, kad jauna tikėjimo sesuo dėl kažko labai susirūpinusi. Pakviečia ją kartu eiti į tarnybą. Radusios laisvą minutėlę jiedvi išsišneka ir sesutė papasakoja, kas jai slegia širdį. Paskui, grįžusi iš tarnybos, jaunoji sesė maldoje dėkoja Jehovai, kad bendratikė parodė tokią meilę ir dėmesį. Kaip tik šito reikėjo! O dabar kita situacija: sutuoktinių pora buvo išvykusi skelbti gerosios naujienos į svečią šalį, bet štai sugrįžo namo. Krikščionių sambūryje jiedu su užsidegimu pasakoja, ką patyrę. Tylomis klausosi ir vienas jaunas brolis. Vėliau, praėjus keleriems metams, jis pats, gavęs panašią užduotį, ruošiasi išvykti į užsienį. Galvoje sukasi mintys apie aną sutuoktinių porą ir įkvepiantį pasakojimą, kurį išgirdęs užsinorėjo tarnauti misionieriumi.

² Tikriausiai ir tavo gyvenime yra žmonių, kuriuos vis norisi paminėti geru žodžiu, taip pat tokių, kuriems pats esi labai pagelbėjęs. Vienas pokalbis, aišku, retai kada pakeičia gyvenimo tėkmę, bet progų aplinkinius skatinti ir stiprinti turime kasdien. O įsivaizduok, kaip būtų nuostabu, jei gerą įtaką jaustum nuolat — jei kokia nors jėga padėtų labiau atsiskleisti tavo sugebėjimams, darytų tave geresniu žmogumi, leistų daugiau nuveikti bendratikių labui ir Dievo šlovei. Tokios jėgos — šventosios dvasios — Jehova ir duoda (Lk 11:13). Kada leidžiamės Dievo dvasios veikiami, ugdomės gražias savybes, ir mūsų tarnystė įgauna dar didesnę vertę. Tai išties neįkainojama dovana! (Perskaityk Galatams 5:22, 23.)

3. a) Kodėl galima sakyti, kad dvasios vaisių puoselėjame Dievo šlovei? b) Kokius klausimus aptarsime?

³ Pasigėrėtinos savybės, kurias šventoji dvasia mumyse ugdo, yra paties Jehovos, dvasios Davėjo, asmenybės atspindys (Kol 3:9, 10). Svarbiausią priežastį, kodėl vidinėmis savybėmis krikščionis turi stengtis su Dievu supanašėti, Jėzus paaiškino tokiais žodžiais: „Tuo bus pašlovintas mano Tėvas, kad jūs duosite gausių vaisių“ * (Jn 15:8). Jeigu „dvasios vaisių“ puoselėjame, tai aiškiai matosi iš mūsų kalbos ir elgesio, o tada ir Dievui yra šlovė (Mt 5:16). Koks tad būtų skirtumas tarp dvasios vaisiaus ir nuostatų, būdingų sugedusiam pasauliui? Kaip dvasios vaisių puoselėti? Kodėl ne visada tai lengva? Ieškodami atsakymų, pirmiausia pakalbėkime apie šias tris dvasios vaisiaus skilteles: meilę, džiaugsmą ir ramybę, arba taiką *.

Meilė, pagrįsta kilnesniu principu

4. Ką ir kaip mylėti Jėzus mokė savo sekėjus?

⁴ Meilė — ypatinga dorybė, mums skiepijama šventosios dvasios, — nuo pasaulyje  įprastos meilės iš esmės skiriasi. Kuo? Ji pagrįsta kilnesniu principu. Skirtumą aiškiai pabrėžė ir Jėzus sakydamas Kalno pamokslą. (Perskaityk Mato 5:43-48.) Geru už gera vieni kitiems atsilygina net nusidėjėliai. Tokia „meilė“ pasiaukojimo nereikalauja ir tėra apsimainymas paslaugomis. Kad būtume „savo dangiškojo Tėvo vaikai“, privalome elgtis kitaip. Užuot tiktai atsidėkoję tuo pačiu, turime į žmones žiūrėti Jehovos akimis ir elgtis su jais taip, kaip elgtųsi Jehova. Tačiau ar įmanoma sekti Jėzaus priesaku ir mylėti savo priešus?

5. Kaip galėtume parodyti meilę savo persekiotojams?

⁵ Pažiūrėkime vieną pavyzdį iš Biblijos. Paulių ir Silą, atvykusius skelbti gerosios naujienos į Filipus, suėmė, smarkiai nuplakdino ir įgrūdo į vidinę kalėjimo kamerą, o jų kojas įtvėrė į šiekštą. Ko gero, su jais šiurkščiai elgėsi ir pats kalėjimo viršininkas. Bet naktį kilo žemės drebėjimas, netikėtai atsivėrė durys į laisvę. Ar Paulius su Silu pasinaudojo proga kalėjimo viršininkui atsikeršyti? Ne, kaip tik priešingai — rodė pasiaukojamą meilę, rūpinosi, kad tam žmogui nieko bloga neatsitiktų, skubėjo padėti. Štai todėl viršininkas ir visi jo namiškiai įtikėjo Dievą (Apd 16:19-34). Šiais laikais daugelis mūsų bendratikių elgiasi panašiai — ‘savo persekiotojus laimina’ (Rom 12:14).

6. Kaip galime pasiaukojamą meilę rodyti bendratikiams? (Atkreipk dėmesį į rėmelį 21-ame puslapyje.)

⁶ Mūsų meilė bendratikiams siekia netgi dar toliau. Pasak apaštalo Jono, „turime guldyti gyvybę už brolius“. (Perskaityk 1 Jono 3:16-18.) Šito dažniausiai neprireikia, bet pasiaukojamą meilę parodome ir kitaip. Tarkim, kokiu žodžiu ar poelgiu bendratikį netyčia užgavome. Argi iš meilės patys ir nesiimsime taisyti santykių? (Mt 5:23, 24) O jeigu kas įskaudina mus? Ar nelaikome pagiežos? Ar esame linkę dovanoti? (Ps 86:5) Tikra meilė, kurią širdyje skiepija šventoji dvasia, kitų žmonių menkas klaidas uždengia, skatina atleisti, „kaip Viešpats [mums] atleido“ (Kol 3:13, 14; 1 Pt 4:8).

7, 8. a) Kaip meilė žmonėms siejasi su meile Dievui? b) Kaip galime Jehovą dar labiau pamilti? (Atkreipk dėmesį į iliustraciją puslapio apačioje.)

⁷ Tikėjimo brolius pasiaukojama meile mokėsime mylėti, tik jeigu puoselėsime  širdyje meilę Dievui (Ef 5:1, 2; 1 Jn 4:9-11, 20, 21). O meilės ryšiais su dangiškuoju Tėvu tvirčiau susisaistome per tas brangias minutes, kurios prabėga jo artumoje, — tai yra kai skaitome Bibliją, apmąstome dvasinius dalykus, maldoje išsakome Jehovai savo mintis. Kad prie Dievo artintumės, turime tam specialiai paskirti laiko.

⁸ Štai įsivaizduok, kad skaityti Dievo Žodį, jį apmąstyti ir melstis tau būtų leidžiama tiktai nustatytą valandą. Šią laiko atkarpėlę turbūt pavydulingai sergėtum ir kasdien skirtum vien Jehovai, niekam kitam. Aišku, maldoje į Dievą galime kreiptis kiekvieną akimirką, — kas gi uždraus? Dauguma ir Bibliją galime skaityti, kada tik norime. Vis dėlto žiūrėkime, kad darbai ir rūpesčiai į pašėlišką verpetą mūsų pernelyg neįtrauktų: Dievui skirto laiko neužimkime jokia kita veikla. Ar draugystei su Jehova stengiesi laiko surasti kuo daugiau?

„Šventosios Dvasios džiaugsmas“

9. Kuo pasižymi šventosios dvasios teikiamas džiaugsmas?

⁹ Įsidėmėtina, kad dvasios vaisius labai patvarus. Tuo įsitikinsime kalbėdami apie kitą vaisiaus skiltelę — džiaugsmą. Kaip atsparus augalas tarpsta atšiauriomis sąlygomis, taip ir džiaugsmas gyvuoja net sunkiu metu. Įvairiuose kraštuose daug Dievo tarnų ‘priėmė žodį didžiame suspaudime su Šventosios Dvasios džiaugsmu’ (1 Tes 1:6). Kitiems vis tenka kęsti nepriteklių, patirti šiaip visokių vargų. Bet Jehova šventąja dvasia juos palaiko, kad būtų ‘pilni ištvermės ir kantrybės su džiaugsmu’ (Kol 1:11). Iš kur tas džiaugsmas kyla?

10. Koks yra mūsų džiaugsmo šaltinis?

¹⁰ „Nepatikimi turtai“, kuriuos siūlo šis sugedęs pasaulis, greit pranyksta, o Jehovos dvasiniai lobiai yra nenykstamos vertės (1 Tim 6:17; Mt 6:19, 20). Viena, kuo labai džiaugiamės, — tai begalinė ateitis, visa Dievo mums atverta amžinybė. Džiaugsmas yra ir priklausyti prie pasaulinės krikščionių brolijos. Na, o didžiausią džiaugsmą teikia bendrystė su Dievu. Štai Dovydas, nors priverstas bėgti ir slapstytis atkampiose vietose, Jehovą šlovino giedodamas: „Tavo ištikimoji meilė man brangesnė už gyvastį, mano lūpos skelbia tavo šlovę. Šlovinsiu tave, kol gyvensiu“ (Ps 63:4, 5 [63:3, 4, Brb]). Visiškai pritariame jo žodžiams. Džiaugsmingas gyrius Dievui iš širdies kyla net ir sunkiais gyvenimo momentais.

11. Kodėl svarbu, kad Jehovai tarnautume su džiaugsmu?

¹¹ Apaštalas Paulius bendratikius skatino: „Visuomet džiaukitės Viešpatyje! Ir vėl kartoju: džiaukitės!“ (Fil 4:4). Kodėl yra svarbu, kad krikščionis tarnautų Jehovai su džiaugsmu? Atminkime, kokį ginčo klausimą Šėtonas iškėlė dėl Jehovos visavaldystės. Jis tvirtina, kad niekas Dievui netarnauja noria širdimi (Job 1:9-11). Jeigu Jehovai tarnautume pareigingai, tačiau be džiaugsmo, mūsų šlovinimo auka nebūtų visavertė. Įsiklausykime į psalmininko paraginimą: „Linksmi tarnaukite Viešpačiui, artinkitės prie jo su džiugia giesme“ (Ps 100:2). Dievą šloviname džiugia, iš norios širdies atliekama tarnyba.

12, 13. Kas mums padėtų kovoti su niūriomis mintimis?

¹² Reikia pripažinti, kad ir atsidavę Jehovos tarnai nusimena. Pozityviam požiūriui išlaikyti kartais reikia didelių pastangų (Fil 2:25-30). Kas čia padėtų? Efeziečiams 5:18, 19 rašoma: „Būkite pilni Dvasios. Kalbėkitės psalmių, himnų bei dvasinių giesmių žodžiais, giedokite ir šlovinkite savo širdyse Viešpatį.“ Kaip šitą patarimą pritaikysime?

¹³ Kada apima slogūs jausmai, melskimės Jehovai ir stenkimės mąstyti apie tai,  kas šlovinga. (Perskaityk Filipiečiams 4:6-9.) Kai kam patinka klausytis mūsų giesmių įrašų ir pritariamai niūniuoti, — tai pakelia dvasią, padeda nukreipti mintis gera linkme. Vienas brolis dėl sunkių išgyvenimų dažnai būdavo labai prislėgtas. Ką jis darė? „Kasdien karštai melsdavausi, taip pat išmokau atmintinai keletą mūsų giesmių. Giedodamas Jehovai tas gražias giesmes balsu ar tylomis, jausdavau, kaip mane užlieja ramybė. Maždaug tuo laiku išėjo ir knyga Artinkimės prie Jehovos. Per metus ją perskaičiau dukart. Tai buvo tarsi balzamas širdžiai. Jehova mano pastangas tikrai laimino.“

Vienijantis „taikos ryšys“

14. Kaip mūsų tarpusavio santykiuose pasireiškia taika — šventosios dvasios vaisiaus dalelė?

¹⁴ Mūsų tarptautinių kongresų dalyviai, skirtingų rasių, tautų ir kultūrų, džiaugiasi šilta krikščioniška bendryste. Dievo garbintojų pasaulinė vienybė, akivaizdi tokiuose renginiuose, nebūtų įmanoma, jeigu tarp mūsų neviešpatautų taika. Pašaliečiai dažnai stebisi matydami, kaip skirtingi žmonės — tokie, kokie turėtų vieni kitus laikyti priešais, — ‘uoliai sergi Dvasios vienybę taikos ryšiu’ (Ef 4:3). O pagalvojus, ką daugeliui jų teko savyje nugalėti, šita vienybė išties nepaprasta.

15, 16. a) Kokia nuostata Petrui buvo nuo mažens skiepijama ir kodėl tai buvo nemenkas barjeras? b) Kaip Jehova padėjo Petrui pataisyti požiūrį?

¹⁵ Jei žmonių kilmė ir pažiūros nevienodos, vienybė yra sunkiai pasiekiamas dalykas. Kokį barjerą čia tenka įveikti, geriau suprasime pažiūrėję vieną pavyzdį iš pirmojo amžiaus: kaip buvo su apaštalu Petru. Jo nuostatą neapipjaustytų pagonių atžvilgiu  gerai nusako šie žodžiai: „Jūs žinote, kad žydui nevalia bendrauti ar svečiuotis pas svetimtautį. Bet Dievas man apreiškė, jog negalima jokio žmogaus laikyti suteptu ar netyru“ (Apd 10:24-29; 11:1-3). Kad Įstatymas įpareigoja mylėti tik savo tautiečius žydus, Petrui veikiausiai buvo skiepijama nuo mažens, — šitoks įsitikinimas juk buvo visuotinai paplitęs. Ir apaštalui, ko gero, atrodė normalu pagonis laikyti priešais, jų nekęsti. *

¹⁶ Įsivaizduokime, kaip nesmagiai turėjo jaustis Petras, įžengdamas į Kornelijaus namus. Nejaugi žmogus, į pagonis anksčiau žiūrėjęs niekinamai, galės susisaistyti su jais „taikos ryšiu“? (Ef 4:3, 16) Pasirodo, taip! Vos prieš kelias dienas Dievo dvasia atvėrė Petrui širdį, paskatino jį keisti nuostatą, atsisakyti nepakantos. Regėjime Jehova jam aiškiai parodė, kad žmones vertina ne pagal rasę ar tautybę (Apd 10:10-15). Štai todėl apaštalas Kornelijui pasakė: „Iš tiesų aš dabar suprantu, jog Dievas nėra šališkas. Jam brangus kiekvienos tautos žmogus, kuris jo bijo ir teisingai gyvena“ (Apd 10:34, 35). Petras pakeitė nuomonę ir, nors brolija nuo šiol buvo dar margesnė, su visais bendratikiais jį siejo tikra vienybė (1 Pt 2:17).

17. Kaip smarkiai turi pasikeisti žmogus, nusprendęs stoti į vieningų Dievo garbintojų tarpą?

¹⁷ Petro išgyvenimai rodo, kaip smarkiai savo mąstyseną pakeičia žmogus, nusprendęs stoti į Dievo garbintojų tarpą. (Perskaityk Izaijo 2:3, 4.) O tokių yra milijonai „iš visų giminių, genčių, tautų ir kalbų“. Jie suvokė ir pripažino „Dievo valią — kas gera, tinkama ir tobula“ (Apr 7:9; Rom 12:2). Anksčiau daugelis jų buvo pilni neapykantos, priešiškumo, vergavo susiskaldžiusiam Šėtono pasauliui. Bet paskui ėmė gilintis į Dievo Žodį ir, šventosios dvasios padedami, išmoko ‘laikytis to, kas pasitarnauja santaikai’ (Rom 14:19). Dabar juos sieja vienybė ir Dievui dėl to yra šlovė.

18, 19. a) Kuo kiekvienas galime prisidėti, kad bendruomenėje klestėtų taika ir vienybė? b) Apie ką bus tolesnis straipsnis?

¹⁸ Kuo kiekvienas galėtume prisidėti, kad Dievo garbintojų būryje taika ir vienybė klestėtų? Daugelyje bendruomenių yra brolių ir sesių, atsikėlusių iš svetur. Galbūt jų ir elgsena kiek kitokia, jiems sunkoka šnekėti mūsų kalba. Ar stengiamės su jais geriau susipažinti? Tai skatina Dievo Žodis. Antai Romos krikščionių bendruomenei, susidedančiai iš žydų ir kitataučių, Paulius rašė: „Priimkite vienas kitą, kaip ir Kristus jus priėmė, Dievo garbei“ (Rom 15:7). Ar savo bendruomenėje nerastum, su kuo susipažinti artimiau?

¹⁹ O kas dar patartina, kad šventoji dvasia mūsų gyvenime netrukdomai veiktų? Apie tai ir apie visas kitas dvasios vaisiaus skilteles rašoma tolesniame straipsnyje.

[Išnašos]

Kaip atsakytum?

• Kokie mūsų poelgiai rodo, kad bendratikius mylime pasiaukojama meile?

• Kodėl yra svarbu, kad Dievui tarnautume su džiaugsmu?

• Kuo galime prisidėti, kad bendruomenėje klestėtų taika ir vienybė?

[Studijų klausimai]

[Rėmelis 21 puslapyje]

„Šitie yra tikri krikščionys“

Knygoje Between Resistance and Martyrdom—Jehovah’s Witnesses in the Third Reich (Tarp rezistencijos ir kankinystės: Jehovos liudytojai Trečiajame reiche) aprašomi vieno kalinio žydo prisiminimai, kai jis dar visai jaunas buvo uždarytas į Nojengamės koncentracijos stovyklą:

„Kada mus, žydus, iš Dachau atgabeno į šį stovyklos korpusą, kiti žydai tuojau puolė slėpti viską, ką turėjo, kad su mumis nereikėtų dalytis. [...] Laisvėje ėjome vieni už kitus. Bet čionai, mirčiai žvelgiant į akis, kiekvienas pirmiausia gelbėjo savo kailį ir apie kitus negalvojo. O įsivaizduokite, ką darė Biblijos tyrinėtojai. Tuo laiku jiems davė dirbti labai sunkų darbą — remontuoti vandentiekį. Spaudžiant šalčiui, visą dieną prastovėdavo lediniame vandenyje. Niekas nesuprato, kaip jie ištveria. Patys sakydavo, kad stiprybės teikia Jehova. Duonos davinys jiems, kaip ir mums, baisiausiai peralkusiems, buvo gyvybiškai reikalingas. Tačiau ką jie padarė? Surinko visą duoną, kokią tik turėjo, pusę atidėjo sau, o kitą pusę paaukojo iš Dachau atvykusiems bendratikiams. Juos šiltai sutiko, pasveikino bučiniais. Prieš valgydami pasimeldė. Tada visi pasisotino ir buvo laimingi. Sakė, nebejaučia alkio. Tuomet man į galvą ir atėjo mintis: šitie yra tikri krikščionys.“

[Iliustracijos 19 puslapyje]

Ar tarp visokių dienos darbų specialiai skiri laiko ir tam, kad artintumeisi prie Jehovos?