Rodyti straipsnį

Rodyti turinį

Viena kaimenė, vienas ganytojas

Viena kaimenė, vienas ganytojas

Viena kaimenė, vienas ganytojas

„Jūs, mano sekėjai, irgi sėdėsite dvylikoje sostų, teisdami dvylika Izraelio giminių“ (MT 19:28).

1. Kokiais ryšiais Jehova susisaistė su Abraomo palikuonimis ir kodėl tai nereiškia, kad kitas tautas jis paliko visai nuošaly?

JEHOVA mylėjo Abraomą, todėl ir jo palikuonims rodė ištikimąją meilę: iš Abraomo kilusią Izraelio tautą daugiau kaip penkiolika amžių laikė savo išrinktąja tauta, ypatinga nuosavybe. (Perskaityk Pakartoto Įstatymo 7:6.) Ar tai reiškia, kad kitų tautų žmones Jehova paliko visai nuošaly? Ne. Anuo laikotarpiu neizraelitams, norintiems garbinti Jehovą, buvo leidžiama prisidėti prie išrinktosios tautos. Prozelitai, atsivertusieji, buvo laikomi Dievo tautos nariais. Su jais reikėjo elgtis kaip su broliais (Kun 19:33, 34). O iš jų buvo reikalaujama, kad laikytųsi visų Jehovos įstatymų (Kun 24:22).

2. Kokie Jėzaus žodžiai galėjo smarkiai nustebinti jo amžininkus ir kokių dėl to kyla klausimų?

2 Žydus, gyvenusius pirmajame amžiuje, galėjo smarkiai nustebinti tokie Jėzaus žodžiai: „Dievo karalystė bus iš jūsų atimta ir atiduota tautai, kuri duos vaisių“ (Mt 21:43). Kokie žmonės turėjo sudaryti naująją tautą ir kaip ši permaina liečia mus pačius?

Naujoji tauta

3, 4. a) Kas, apaštalo Petro žodžiais tariant, yra naujoji tauta? b) Iš ko ta nauja tauta susideda?

3 Kas yra ta nauja tauta, aiškiai pasakė apaštalas Petras. Štai jo žodžiai bendratikiams: „Jūs esate išrinktoji giminė, karališkoji kunigystė, šventoji tauta, įsigytoji liaudis, pašaukta išgarsinti šlovingus darbus to, kuris pašaukė jus iš tamsybių į savo nuostabią šviesą“ (1 Pt 2:9). Etniniai žydai, pripažinę Jėzų Mesiju, pirmieji tapo naujosios tautos nariais, — taip išsipildė pranašystė, kad Mesijas tam tikrą laikotarpį dar „išlaikys sandorą galiojančią daugeliui“ (Dan 9:27a, NW; Mt 10:6). Paskui į šią tautą įsiliejo ir daugybė kitataučių, neizraelitų. Štai Petras toliau sako: „Seniau ne tauta, dabar Dievo tauta“ (1 Pt 2:10).

4 Kam Petras šituos žodžius adresavo? Savo laiško pradžioje jis rašo: „[Dievas] Jėzaus Kristaus prisikėlimu iš numirusių yra atgimdęs mus gyvai vilčiai ir nenykstančiam, nesuteptam, nevystančiam palikimui, kuris laikomas jums danguje“ (1 Pt 1:3, 4). Taigi naujoji tauta susideda iš pateptųjų krikščionių, turinčių dangiškąją viltį. Jie dar vadinami „Dievo Izraeliu“ (Gal 6:16). Apaštalas Jonas regėjime matė, kad to dvasinio Izraelio narių yra 144000. Jie — „atpirkti iš žmonijos, pirmienos Dievui ir Avinėliui“ — bus „kunigai ir viešpataus su [Jėzumi] tūkstantį metų“ (Apr 5:10; 7:4; 14:1, 4; 20:6; Jok 1:18).

Ar į naująją tautą įeina dar ir kiti?

5. a) Kas vadinama „Dievo Izraeliu“? b) Kodėl galima teigti, jog sąvoka „Izraelis“ turi ir platesnę reikšmę?

5 Laiške galatams 6:16 „Dievo Izraeliu“, kaip jau minėta, vadinami tik pateptieji krikščionys. Tačiau ar tam tikrais atvejais senoji Izraelio tauta nėra pirmavaizdis, nurodantis kitus, ne pateptuosius, krikščionis? Tai padeda suprasti Jėzaus žodžiai, pasakyti ištikimiems apaštalams: „Aš sudarau su jumis sandorą, kaip mano Tėvas yra sudaręs sandorą su manimi, — dėl karalystės, kad jūs valgytumėte ir gertumėte prie mano stalo mano karalystėje ir sėdėtumėte sostuose teisdami dvylika Izraelio giminių“ (Lk 22:28-30, NW). Tai įvyks „pasaulio atgimime“, Kristaus tūkstantmečio valdymo laikotarpiu, kai viskas bus atnaujinta. (Perskaityk Mato 19:28.)

6, 7. Ką reiškia pasakymas „dvylika Izraelio giminių“ Mato 19:28 ir Luko 22:30 kontekste?

6 Pašauktieji, tie 144000, visą Kristaus viešpatavimo tūkstantmetį tarnaus danguje karaliais, kunigais ir teisėjais (Apr 20:4). Ką jie teis ir ką valdys? Kaip rašoma Mato 19:28 ir Luko 22:30, jie teis „dvylika Izraelio giminių“. Ką vaizduoja „dvylika Izraelio giminių“ šiame kontekste? Dvylika giminių yra pirmavaizdis visų tų, kas puoselėja žemiškąją viltį — yra įtikėję Jėzaus auka, bet nepriklauso prie karalių ir kunigų. (Levio giminė į 12-os etninio Izraelio giminių sąrašą nebuvo įtraukta.) Kunigų tarnybą 144000 pašauktųjų atliks kaip tik šių žmonių, atitinkančių dvylika Izraelio giminių, dvasinei gerovei. Pastarieji, nors patys nėra gavę kunigų tarnybos, irgi priklauso prie Dievo tautos; Dievas juos myli, yra jiems palankus. Ne veltui jie gretinami su senąja Dievo tauta.

7 Tad nieko keista, kad apaštalas Jonas, išgirdęs apie dvasinį Izraelį, 144000 pašauktųjų, ir jų galutinį paženklinimą dar iki didžio sielvarto, paskui regėjo nesuskaičiuojamą „milžinišką minią“, suėjusią iš visų tautų (Apr 7:9). Pastarieji išliks per didįjį sielvartą ir toliau gyvens žemėje, Kristui viešpataujant tūkstantį metų. Čia jie pasitiks milijardus prikeltųjų (Jn 5:28, 29; Apr 20:13). Visi išlikusieji bei prikeltieji ir sudarys „dvylika Izraelio giminių“, kurias teis Jėzus ir 144000 jo bendravaldžių (Apd 17:31; 24:15; Apr 20:12).

8. Kaip visa tai, kas Izraelyje kasmet vykdavo Permaldavimo dieną, pranašiškai pailiustruoja, koks yra ryšys tarp 144000 pašauktųjų ir kitų žmonių?

8 Šitokį ryšį tarp 144000 pašauktųjų ir kitų žmonių pranašiškai pailiustravo tai, kas Izraelyje kasmet vykdavo Permaldavimo dieną (Kun 16:6-10). Vyriausiasis kunigas visų pirma turėdavo paaukoti jautį kaip auką už nuodėmę ir taip atlikti permaldavimą „už save ir savo namus“. Jėzaus auka irgi pirmiausia yra už jo namiškius — tuos, kurie drauge su juo tarnaus danguje kunigais. Permaldavimo dieną už kitų izraelitų nuodėmes dar būdavo parūpinami du ožiai. Šiame kontekste kunigų giminė yra pirmavaizdis 144000 pašauktųjų, o kitos Izraelio giminės gretinamos su žmonėmis, kurių viltis — gyvenimas žemėje. Šita paralelė irgi byloja, kad pasakymas „dvylika Izraelio giminių“ iš Mato 19:28 yra taikytinas ne atgimusiems iš dvasios asmenims, kuriems skirta kartu su Jėzumi tarnauti kunigais, o visiems kitiems, kas tiki Jėzaus auka. *

9. Kieno pirmavaizdis Ezechielio šventyklos regėjime yra kunigija ir nekunigiškos Izraelio giminės?

9 Pažiūrėkime dar vieną pavyzdį. Pranašas Ezechielis regėjime buvo vedžiojamas po visą Jehovos šventyklą (Ez 40—48 sk.). Čia, kaip buvo apreikšta, darbavosi kunigai, savo tautai perduodami nuo Jehovos pamokymus ir patarimus (Ez 44:23-31). Čia garbinti Dievo ir atnašauti aukų sueidavo visos Izraelio giminės (Ez 45:16, 17). Šiame kontekste kunigus vėlgi atitinka pateptieji, o izraelitus iš nekunigiškų giminių — visi tie žmonės, kurie laukia amžinojo gyvenimo žemėje. Regėjimas aiškiai byloja, kad abi grupės darbuojasi draugingai ir kad kunigijos užduotis yra organizuoti šventąją tarnystę.

10, 11. a) Kokius Jėzaus žodžius dabar mums gera matyti išsipildant? b) Koks kyla klausimas dėl „kitų avių“?

10 Jėzus kalbėjo apie „kitas avis“, kurios bus ne iš tos pačios „avidės“ kaip jo pateptųjų sekėjų „mažoji kaimenė“ (Jn 10:16; Lk 12:32). Jis pasakė: „Ir jas man reikia atvesti; jos klausys mano balso, ir bus viena kaimenė, vienas ganytojas.“ Dabar jau gerai matome, kaip šie žodžiai išsipildo, ir tai labai stiprina mūsų tikėjimą. Abi grupės — mažas pateptųjų būrelis ir „kitų avių“ milžiniška minia — eina išvien. (Perskaityk Zacharijo 8:23.) Nors žmonėms iš „kitų avių“ kaimenės neskirta tarnauti vidiniame dvasinės šventyklos kieme, jie atlieka garbingą tarnystę išoriniame kieme.

11 Bet jeigu nekunigiškos senovės Izraelio giminės tam tikrais atvejais yra „kitų avių“ pirmavaizdis, ar tai reiškia, jog ši krikščionių grupė, puoselėjanti žemiškąją viltį, irgi turėtų ragauti Minėjimo simbolius? Dabar šį klausimą ir aptarsime.

Naujoji sandora

12. Apie kokį naują sutvarkymą Jehova iš anksto paskelbė?

12 Jehova iš anksto paskelbė numatęs kai ką nauja dėl savo išrinktosios tautos. „Štai kokią Sandorą sudarysiu su Izraelio namais, atėjus toms dienoms, — tai Viešpaties žodis. — Įdiegsiu jiems savo Įstatymą, įrašysiu jį jiems į širdį. Tada aš būsiu jų Dievas, o jie bus mano tauta“ (Jer 31:31-33). Naujosios sandoros pagrindu turėjo ligi galo šlovingai išsipildyti Jehovos pažadas Abraomui. (Perskaityk Pradžios 22:18.)

13, 14. a) Kas yra naujosios sandoros dalininkai? b) Kam dar naujoji sandora duoda daug gera ir kokia prasme jie šios sandoros laikosi?

13 Apie naująją sandorą prabilo ir Jėzus paskutinį vakarą prieš savo mirtį. Jis tarė: „Ši taurė yra Naujoji Sandora mano kraujyje, kuris už jus išliejamas“ (Lk 22:20; 1 Kor 11:25). Ar ši sandora sudaryta su visais krikščionimis? Ne. Naujosios sandoros dalininkai yra tik kai kurie — pavyzdžiui, apaštalai, tą vakarą gėrę iš taurės. * Su jais Jėzus sudarė dar ir kitą sandorą, laiduojančią, kad jie bus jo bendravaldžiai (Lk 22:28-30, NW). Jiems bus skirta dalis su Jėzumi jo Karalystėje (Lk 22:15, 16).

14 O ką galima pasakyti apie tuos, kurie, viešpataujant dangiškajai Karalystei, gyvens žemėje? Naujoji sandora jiems irgi labai daug duoda (Gal 3:8, 9). Nors nėra dalininkai, jie šitos sandoros laikosi, tai yra paklūsta jos reikalavimams. Pranašo Izaijo lūpomis Jehova kalbėjo: „Ir svetimšalius, ateinančius pas Viešpatį, kad man tarnautų, kad mylėtų mano vardą ir taptų mano tarnais, visus, kurie švenčia šabą ir jo neišniekina, visus, kurie laikosi mano Sandoros, aš nuvesiu į savo šventąjį kalną ir pradžiuginsiu juos savo maldos Namuose.“ Paskui Jehova dar pridūrė: „Mano Namai bus vadinami maldos namais visoms tautoms“ (Iz 56:6, 7).

Kas turėtų simbolius ragauti?

15, 16. a) Su kokiu šlovingu apdovanojimu apaštalas Paulius susieja naująją sandorą? b) Kodėl žmonės, puoselėjantys žemiškąją viltį, neturėtų ragauti Minėjimo simbolių?

15 Naujosios sandoros dalininkai yra „įgavę pasitikėjimo įžengti į šventovę“. (Perskaityk Hebrajams 10:15-20.) Jiems skirta „nepajudinama karalystė“ (Hbr 12:28). Vadinasi, iš „taurės“, simbolizuojančios naująją sandorą, turi gerti tiktai tie, kurie bus karaliai ir kunigai su Jėzumi Kristumi danguje. Jie, naujosios sandoros dalininkai, yra nuotaka, sužadėta su Avinėliu (2 Kor 11:2; Apr 21:2, 9). Visi kiti kasmetinio Minėjimo dalyviai tėra pagarbūs stebėtojai ir simbolių neragauja.

16 Kad žmonės, laukiantys amžinojo gyvenimo žemėje, Minėjimo simbolių neragauja, padeda suprasti ir apaštalas Paulius. Pateptiesiems krikščionims jis rašė: „Kada tik valgote šitą duoną ir geriate iš šitos taurės, jūs skelbiate Viešpaties mirtį, kol jis ateis“ (1 Kor 11:26). Kada gi Viešpats ‘ateis’? Tada, kai sugrįš pasiimti į dangiškuosius namus paskutinių savo pateptosios nuotakos narių (Jn 14:2, 3). Suprantama, kasmetinę Viešpaties vakarienę galiausiai bus nustota švęsti. Čia, žemėje, „likę iš [moters] palikuonių“ ragaus Minėjimo simbolius tol, kol visi gaus dangiškąjį apdovanojimą (Apr 12:17, NW). O jeigu teisę ragauti simbolius turėtų tie žmonės, kurių viltis — amžinasis gyvenimas žemėje, tada Viešpaties vakarienę reikėtų kasmet švęsti visą amžinybę.

Svetimtaučiai, kuriuos Dievas laiko savąja tauta

17, 18. Kaip išsipildo pranašystė, užrašyta Ezechielio 37:26, 27?

17 Apie savo tautos vienovę Jehova pranašiškai kalbėjo tokiais žodžiais: „Sudarysiu su jais taikos sandorą, ir ji bus amžina sandora. Laiminsiu juos ir pagausinsiu, pasistatysiu amžiams tarp jų šventyklą. Tarp jų bus mano padangtė; aš būsiu jų Dievas, o jie bus mano tauta“ (Ez 37:26, 27).

18 Kaip gera Dievo tautos žmonėms patirti, kad šis nuostabus pažadas išsipildo! Jehova su savo atsidavusiais tarnais yra susisaistęs taikos sandora, taigi laiduoja jiems krikščionišką taiką. Jie akivaizdžiai ugdosi dvasios vaisių. Dievo šventykla, šiuo atveju — tyras krikščioniškas garbinimas, yra tarp jų. Iš tiesų jie tapo Dievo tauta, nes atsisakė visokios stabmeldystės ir pasirinko Jehovą vieninteliu Dievu, kuriam tarnaus.

19, 20. Kas yra tarp tų, kuriuos Jehova vadina ‘savo tauta’, ir kas įgyvendinama per naująją sandorą?

19 Koks džiaugsmas mums savo akimis regėti, kaip darniai abi grupės darbuojasi! Žmonės, sueinantys į milžinišką minią, patys dangiškosios vilties nepuoselėja, bet jiems yra garbė bendradarbiauti su tais, kurie yra gavę dangiškąjį pašaukimą. Jie šliejasi prie Dievo Izraelio, taigi yra tarp tų, kuriuos Jehova vadina ‘savo tauta’. Jiems, turintiems žemiškąją viltį, išsipildo ši pranašystė: „Tą dieną daug genčių prisidės prie Viešpaties, ir jos bus mano tauta, o aš gyvensiu tarp jų“ (Zch 2:11; 8:21; perskaityk Izaijo 65:22; Apreiškimo 21:3, 4).

20 Visa tai, apie ką čia kalbėjome, Jehova įgyvendina per naująją sandorą. Milijonai žmonių, dvasiniu požiūriu laikytini svetimšaliais, įsiliejo į Jehovos laiminamą tautą (Mch 4:1-5). Jie pasiryžę visados laikytis tos sandoros, tai yra paklusti jos nuostatams bei reikalavimams (Iz 56:6, 7). Už tai jie, kaip ir Dievo Izraelis, yra dosniai laiminami — juos vienija nesugriaunama taika. Tegul ir tave šie palaimingi ryšiai su Dievo tarnais sieja visą amžinybę!

[Išnašos]

^ pstr. 8 Panašiai ir sąvoka „bendruomenė“ pirmiausia yra taikoma pateptiesiems (Hbr 12:23, Jr). Bet kai kada apie „bendruomenę“ kalbama kita prasme — prie jos priskiriami visi krikščionys, puoselėjantys tiek dangiškąją, tiek žemiškąją viltį. (Žiūrėk Sargybos bokšto 2007 m. balandžio 15 d. numerį, p. 21—23.)

^ pstr. 13 Jėzus yra tos sandoros Tarpininkas, ne dalininkas, todėl, iš visko sprendžiant, simbolių neragavo.

Ar prisimeni?

• Kokias „dvylika Izraelio giminių“ teis 144000 pašauktųjų?

• Ką naujoji sandora reiškia pateptiesiems ir ką „kitoms avims“?

• Ar Minėjimo simbolius turėtų ragauti visi krikščionys?

• Kokia seniai išpranašauta vienybė regima šiais laikais?

[Studijų klausimai]

[Schema/iliustracijos 25 puslapyje]

(Prašom žiūrėti patį leidinį)

Kartu su Dievo Izraeliu dabar tarnauja daugybė žmonių

1950 | 373430

1970 | 1483430

1990 | 4017213

2009 | 7313173