Dievo žodį skelbk drąsiai

„Visi prisipildė Šventosios Dvasios ir ėmė drąsiai skelbti Dievo žodį“ (APD 4:31).

1, 2. Kodėl savo tarnystę privalome atlikti kuo geriau?

LIKUS trims dienoms iki mirties Jėzus savo mokiniams pasakė: „Bus paskelbta ši karalystės Evangelija visame pasaulyje paliudyti visoms tautoms. Ir tada ateis galas.“ Prieš įžengdamas į dangų, iš mirusiųjų prikeltas Jėzus įpareigojo savo sekėjus ‘padaryti jo mokiniais visų tautų žmones ir mokyti laikytis visko, ką tik yra jiems įsakęs’. Be to, pažadėjo būti su jais „per visas dienas iki pasaulio pabaigos“ (Mt 24:14; 26:1, 2; 28:19, 20).

² Mes, Jehovos liudytojai, darbą, pradėtą dar pirmajame šimtmetyje, uoliai tęsiame. Skelbdami apie Dievo Karalystę ir ruošdami mokinius, nukreipiame žmones į gyvenimo kelią. Šis darbas toks svarbus, kad nelygintinas su jokia kita veikla. Vadinasi, savo tarnystę privalome atlikti kuo geriau. Šiame straipsnyje ir aptarsime, kaip, šventosios dvasios vadovaujami, tiesos žinią galime skelbti drąsiai. Iš kitų dviejų sužinosime, kaip Jehovos dvasia padeda Biblijos mokymus perteikti sumaniai, liudyti ištvermingai.

Reikia drąsos

3. Kodėl skelbti gerąją naujieną apie Karalystę reikia drąsos?

³ Vykdyti Dievo pavedimą skelbti apie Karalystę mums yra neprilygstama garbė.  Vis dėlto šis darbas ne iš lengvųjų. Kai kurie žmonės gerąją naujieną apie Dievo Karalystę priima su džiaugsmu, bet daugelis reaguoja panašiai kaip gyvenusieji Nojaus dienomis. Jie, pasak Jėzaus, „nesusimąstė, kol atėjo tvanas ir visus nusinešė“ (Mt 24:38, 39, NW). Kiti išjuokia mus, yra nusistatę priešiškai (2 Pt 3:3). Priešiškumą rodo valdžios atstovai, bendramoksliai, bendradarbiai, net šeimos nariai. Kartais turime kovoti patys su savimi — gal esame drovūs, bijomės būti atstumti. Visa tai pasunkina mūsų užduotį skelbti Dievo žodį, gniaužia drąsą (Ef 6:19, 20). O norint nešti Dievo žodį ištvermingai, drąsos tikrai reikės. Kas padėtų jos įgyti?

4. a) Kas yra drąsa? b) Iš kur apaštalas Paulius gavo drąsos skelbti žinią Tesalonikoje?

⁴ Graikiškas žodis, verčiamas „drąsa“, dar reiškia atvirumą, nuoširdumą, tiesumą. Drąsa — tai narsa, pasitikėjimas, bebaimiškumas. Drąsus žmogus nėra stačiokas ar šiurkštus (Kol 4:6). Nors elgiamės drąsiai, norime su visais gyventi santarvėje (Rom 12:18). Štai skelbdami gerąją naujieną būsime drąsūs, bet sykiu ir taktiški, kad ko nors netyčia neįžeistume. Tikroji drąsa, kaip matome, neatsiejama nuo kitų savybių, o joms išsiugdyti reikia nemenkų pastangų. Drąsūs netampame savo jėgomis, pasitikėdami vien savimi. Iš kur apaštalas Paulius su bendražygiais, „patyrę nuoskaudų Filipuose“, gavo drąsos skelbti žinią Tesalonikoje? Pasak jo paties, „iš savo Dievo“ (Jr). (Perskaityk 1 Tesalonikiečiams 2:2.) Jehova ir mums padės išsklaidyti visokią baimę ir suteiks drąsos.

5. Kaip Jehova suteikė drąsos Petrui, Jonui ir kitiems mokiniams?

⁵ Kai „tautos vadovai, seniūnai ir Rašto aiškintojai“ apaštalams Petrui ir Jonui uždraudė skelbti žodį, šiuodu atsakė: „Spręskite patys, ar teisu Dievo akivaizdoje jūsų klausyti labiau negu Dievo! Juk mes negalime tylėti apie tai, ką esame matę ir girdėję.“ Ir, užuot prašę Dievą sustabdyti persekiojimą, jie su bendratikiais meldėsi: „Viešpatie, atkreipk akis į jų grasinimus ir suteik saviesiems tarnams drąsos atvirai skelbti tavo žodį“ (Apd 4:5, 19, 20, 29). Kaip Jehova atsakė į jų maldą? (Perskaityk Apaštalų darbų 4:31.) Per savo dvasią padėjo jiems sukaupti drąsą. Dievo dvasia gali padėti ir mums. Kaip tad gauti tos dvasios, kad ji vadovautų mums tarnyboje?

Kaip įgyti drąsos

6, 7. Koks yra tiesiausias kelias norint gauti šventosios dvasios? Pateik pavyzdžių.

⁶ Norint gauti Dievo šventosios dvasios, tiesiausias kelias yra malda. Jėzus savo klausytojams pasakė: „Jei tad jūs, būdami nelabi, mokate savo vaikams duoti gerų daiktų, juo labiau jūsų Tėvas iš dangaus suteiks Šventąją Dvasią tiems, kurie jį prašo“ (Lk 11:13). Melsti Dievą šventosios dvasios turime nuolatos. Ne vienam sunku liudyti gatvėje, įstaigose, skelbti gerąją žinią neoficialiai. Jeigu šios tarnybos sritys mus baugina, prašykime Jehovą jo dvasios, melskime suteikti reikiamos drąsos (1 Tes 5:17).

⁷ Krikščionė, vardu Roza, šito ir prašė. * Sykį mokykloje, kur ji dirba, viena jos kolegė skaitė ataskaitą, gautą iš kitos mokyklos, apie blogą elgesį su vaikais. Ten pateikti faktai mokytoją taip pribloškė, kad ji net balsiai pasipiktino: „Kurgi eina šis pasaulis?“ Rozai tai buvo gera proga kalbėti. Ką ji darė, kad išdrįstų prašnekti? „Kreipiausi į Jehovą malda ir prašiau jo padėti  per savo šventąją dvasią“, — pasakoja sesė. Ji puikiai paliudijo ir net susitarė kitą kartą padiskutuoti plačiau. O štai penkiametės Milani, gyvenančios Niujorko mieste, pavyzdys. „Prieš man išeinant į mokyklą, mes su mama visada meldžiamės Jehovai“, — sako mergaitė. Ko jiedvi prašo? Duoti Milani drąsos, kad būtų tvirta ir nebijotų kalbėti apie Dievą! „Tai padeda dukrai paaiškinti, kodėl nešvenčia gimtadienių ir kitų švenčių, ir neprisidėti, kai visi švenčia“, — džiaugiasi jos mama. Šie pavyzdžiai byloja, kad malda prašant drąsos tikrai labai veiksminga.

8. Ko pasimokome iš to, kaip pranašas Jeremijas įgavo drąsos?

⁸ Taip pat prisiminkime, kas padėjo įgyti drąsos pranašui Jeremijui. Kai Jehova paskyrė jį pranašu tautoms, Jeremijas nuogąstavo: „Aš juk nemoku kalbėti! Esu tik vaikas!“ (Jer 1:4-6). Bet paskui šis Dievo tarnas pranašavo be paliovos ir taip įtaigiai, kad daugelis ėmė laikyti jį nelaimės šaukliu (Jer 38:4). Daugiau kaip 65 metus Jeremijas drąsiai skelbė tautai Jehovos nuosprendžius. Dėl savo atviro ir bebaimio kalbėjimo jis tapo Izraelyje taip gerai žinomas, kad maždaug po šešių šimtmečių su tokia pat drąsa mokantį Jėzų kai kurie palaikė prisikėlusiu Jeremiju (Mt 16:13, 14). Kaip šis pranašas, iš pradžių buvęs toks neryžtingas, nugalėjo savo drovumą? Jis sako: „Mano širdyje [Dievo žodis] pasidarė tarsi karšta ugnis, uždaryta mano kauluose; aš alpau negalėdamas iškęsti“ (Jer 20:9, Skv). Jehovos žodis Jeremiją degte uždegė, skatino jį kalbėti.

9. Kodėl Dievo žodis gali mus paveikti taip kaip Jeremiją?

⁹ Laiške hebrajams apaštalas Paulius rašė: „Dievo žodis yra gyvas, veiksmingas, aštresnis už bet kokį dviašmenį kalaviją. Jis prasiskverbia iki sielos ir dvasios atšakos, iki sąnarių ir kaulų smegenų, ir teisia širdies sumanymus bei mintis“ (Hbr 4:12). Dievo mokymai — jo žodis — mus irgi gali paveikti taip kaip Jeremiją. Pagalvokime štai apie ką: Biblija, nors parašyta žmonių, nėra žmogiškos išminties kūrinys. Ji — Dievo dvasios įkvėpta knyga. Antrajame Petro laiške 1:21 rašoma: „Pranašystė niekuomet nėra atėjusi žmogaus valia, bet Šventosios Dvasios paakinti žmonės kalbėjo Dievo vardu.“ Jeigu Bibliją studijuojame atidžiai ir susikaupę, savo protą pripildome šventosios dvasios įkvėptų mokymų. (Perskaityk 1 Korintiečiams 2:10.) Dievo žodžiai pasidaro širdyje „tarsi karšta ugnis“ ir nebegalime jos sulaikyti.

10, 11. a) Kaip turime studijuoti Bibliją, kad įgytume drąsos kalbėti? b) Kaip konkrečiai ketini pagerinti asmeninių Biblijos studijų kokybę?

 ¹⁰ Jei norime iš asmeninių Biblijos studijų pasisemti kuo daugiau naudos, turime studijuoti taip, kad Biblijos tiesos pasiektų mūsų širdį, formuotų asmenybę. Štai pranašui Ezechieliui vizijoje buvo liepta suvalgyti knygos ritinį, kuriame buvo griežta žinia, skirta nelinkusiems klausyti žmonėms. Ezechielis pats turėjo tą žinią gerai perprasti ir įsisąmoninti. Taip galėjo ją garsinti pasimėgaudamas — tarsi valgytų medų. (Perskaityk Ezechielio 2:8—3:4, 7-9.)

¹¹ Šiandien, kaip ir Ezechielio laikais, apie tai, ko moko Biblija, daugelis nenori nė girdėti. Kad gebėtume ištvermingai skelbti Dievo žodį, turime Bibliją studijuoti atidžiai, jos žinią gerte sugerti. Šventojo Rašto žinių būtina semtis ne priešokiais, o reguliariai. Laikykimės tokios nuostatos kaip psalmininkas. Štai jis giedojo: „Tegul tau patinka mano burnos žodžiai ir mano širdies apmąstymas tegul tave pasiekia, Viešpatie, mano Uola ir mano Atpirkėjau!“ (Ps 19:14, Jr). Kaip tad svarbu rasti laiko apmąstyti, ką perskaitome! Tada Biblijos tiesos prasiskverbs giliai į mūsų širdį. Kiek galėdami stenkimės pagerinti asmeninių Biblijos studijų kokybę. *

12. Kodėl galima tvirtinti, kad šventosios dvasios pagalbą gauname ir per krikščionių sueigas?

¹² Jehovos šventoji dvasia mums dar padeda, jeigu ‘sergime vieni kitus, skatindami mylėti ir daryti gerus darbus, ir nepraleidžiame savųjų susirinkimų’ (Hbr 10:24, 25). Jei stengiamės reguliariai lankyti krikščionių sueigas, atidžiai jose klausomės ir pritaikome, ko išmokstame, — mus veda Dievo dvasia. Juk argi ne per bendruomenę Jehovos dvasia rodo mums teisingą kryptį? (Perskaityk Apreiškimo 3:6.)

Už drąsą esame laiminami

13. Ką liudija tai, kad pirmojo amžiaus krikščionys įstengė plačiai išgarsinti gerąją naujieną?

¹³ Šventoji dvasia yra galingiausia jėga visatoje, ir ji padeda žmonėms vykdyti Jehovos valią. Tos dvasios įkvėpti pirmojo amžiaus krikščionys įstengė atlikti didžiulį darbą — paskelbti gerąją naujieną „visai Kūrinijai po dangumi“ (Kol 1:23). Žinodami, jog dauguma iš jų buvo „paprasti, nemokyti žmonės“, aiškiai suprantame, kad juos vedė aukštesnė jėga (Apd 4:13).

14. Kas padės mums ‘degti dvasia’?

 ¹⁴ Jeigu leidžiamės Dievo šventosios dvasios vadovaujami savo kasdieniame gyvenime, tai irgi paskatins tarnauti drąsiai. Mes turime nuolat melsti šventosios dvasios, kuo stropiausiai atsidėti prasmingoms asmeninėms Dievo Žodžio studijoms, su malda apmąstyti, ką perskaitome, ir lankyti visas krikščionių sueigas, — tada būsime „karštos dvasios“ (Rom 12:11). Apie ‘vieną iškalbingą žydą, vardu Apolas, kilusį iš Aleksandrijos ir atvykusį į Efezą’, Biblijoje rašoma: „Degdamas dvasia, [jis] kalbėjo ir uoliai mokė apie Viešpatį [Jėzų]“ (Apd 18:24, 25, Brb). Jei esame „liepsnojančios dvasios“, nepristigsime drąsos skelbti gerąją naujieną po namus ir liudyti neoficialiai (Rom 12:11, Brb).

15. Kaip esame laiminami, jeigu labiau įsidrąsiname liudyti tiesą?

¹⁵ Kuo labiau įsidrąsiname liudyti tiesą, tuo daugiau esame laiminami. Į gera keičiasi mūsų požiūris, nes vis aiškiau suprantame savo atliekamo darbo svarbą ir naudą. Sulaukdami tarnyboje gerų vaisių patiriame daugiau džiaugsmo, todėl užsidegame entuziazmu. Didėja ir mūsų uolumas, nes vis labiau įsitikiname, koks skubus šis liudijimo darbas.

16. Ką turime daryti, jeigu uolumas tarnauti Dievui išblėso?

¹⁶ Na, o kaip tada, jei mūsų uolumas tarnauti Dievui priblėso ar net visai užgeso? Tuomet reikėtų sąžiningai save ištirti. Paulius rašė: „Patikrinkite patys save, ar laikotės tikėjimo. Ištirkite save!“ (2 Kor 13:5). Pagalvok: ar tebesu užsidegęs dvasia? Ar meldžiu Jehovą man suteikti savo dvasios? Ar mano maldos byloja, kad vykdydamas Dievo valią pasikliauju jo parama? Ar maldose dėkoju už man patikėtą tarnystę? Kokie mano studijavimo įpročiai? Kiek laiko skiriu apmąstyti tai, ką perskaitau ir ką išgirstu? Ar aktyviai dalyvauju bendruomenės sueigose? Šių bei panašių klausimų apmąstymas leis įžvelgti, kas negerai, ir padės pasitaisyti.

Tegu Dievo dvasia suteiks tau drąsos

17, 18. a) Kokiu mastu šiandien atliekamas evangelizacijos darbas? b) Kaip, skelbdami gerąją naujieną apie Dievo Karalystę, galime jaustis „visiškai drąsiai“?

¹⁷ Prikeltas Jėzus savo mokiniams pasakė: „Kai ant jūsų nužengs Šventoji Dvasia, jūs gausite jos galybės ir tapsite mano liudytojais Jeruzalėje ir visoje Judėjoje bei Samarijoje ir ligi pat žemės pakraščių“ (Apd 1:8). Šis darbas, pradėtas anuomet, dabar atliekamas neregėtu mastu. Per septynis milijonus Jehovos liudytojų skelbia Karalystės žinią daugiau kaip 230-yje šalių bei valdų ir tam skiria arti pusantro milijardo valandų per metus. Kaip džiugu uoliai dirbti šį niekada nebepasikartosiantį darbą!

¹⁸ Globalinis evangelizacijos darbas kaip pirmajame amžiuje, taip ir šiandien atliekamas su Dievo dvasios pagalba. Jeigu paklūstame tos dvasios vadovavimui, tarnyboje jausimės „visiškai drąsiai“ (Apd 28:31). Tad skelbdami gerąją naujieną apie Jehovos Karalystę būtinai leiskimės Dievo dvasios vedami!

[Išnašos]

Ką sužinojai?

• Kodėl mums reikia drąsos kalbėti Dievo žodį?

• Kas pirmajame amžiuje padėjo Kristaus mokiniams drąsiai skelbti gerąją naujieną?

• Kaip drąsos įgyjame?

• Kaip už drąsą esame laiminami?

[Studijų klausimai]

[Iliustracija 7 puslapyje]

Kaip tėvai gali padėti vaikui įgyti drąsos?

[Iliustracijos 8 puslapyje]

Trumpa malda padės sukaupti drąsą liudyti