Jaunuoli, tegu visi mato tavo pažangą

„Rūpinkis šitais dalykais, atsidėk jiems, kad visi matytų tavo pažangą“ (1 TIM 4:15).

1. Ko Dievas trokšta jaunuoliams?

„DŽIŪGAUK, jaunuoli, kol esi jaunas! Leisk savo širdžiai mėgautis savo jaunystės dienomis“ (Mok 11:9). Tai pasakė išmintingasis senovės Izraelio karalius Saliamonas. Šiuos žodžius įkvėpė užrašyti Jehova Dievas. Jis trokšta, kad jaunuoliai būtų laimingi ir kad laimė nesibaigtų net jaunystei nužydėjus. Deja, jaunatvėje paprastai neišvengiama skaudžių klaidų, temdančių ateities laimę. Net ištikimas vyras Jobas dūsavo dėl „[savo] jaunystės kalčių“ (Job 13:26). Paauglystėje ir paskesniais jaunystės metais krikščionis neretai priima ne vieną rimtą sprendimą. Jeigu jis apsirinka, gali likti gilūs emociniai randai ir varginti sunkumai visą tolesnį gyvenimą (Mok 11:10).

2. Kokio Biblijos patarimo klausydamas jaunuolis išvengs didelių klaidų?

² Jaunuolis turi mokėti tinkamai apsispręsti. Atkreipk dėmesį į apaštalo Pauliaus  patarimą, duotą Korinto krikščionims: „Išmanymu [būkite] subrendę žmonės“ (1 Kor 14:20). Jaunas krikščionis, klausydamas raginimo ugdytis gebėjimą mąstyti ir daryti išvadas kaip subrendęs žmogus, išvengs didelių klaidų.

3. Ką turi daryti, kad taptum dvasiškai brandžiu žmogumi?

³ Jeigu esi jaunas, nepamiršk, jog, norėdamas tapti dvasiškai brandžiu žmogumi, privalai dėti nemažai pastangų. Paulius mokė Timotiejų: „Niekas tegul neniekina tavo jaunystės. Tiktai pats būk tikintiesiems pavyzdys žodžiu, elgesiu, meile, tikėjimu, skaistumu. [...] Užsiiminėk skaitymu, raginimu, mokymu. [...] Rūpinkis šitais dalykais, atsidėk jiems, kad visi matytų tavo pažangą“ (1 Tim 4:12-15). Dvasinė jaunų krikščionių pažanga turi būti akivaizdi.

Kas yra pažanga?

4. Ką reiškia daryti dvasinę pažangą?

⁴ Žodynų aiškinimu, daryti pažangą reiškia judėti į aukštesnę pakopą, tobulėti. Paulius skatino Timotiejų tobulėti kalba, elgesiu, meile, tikėjimu, skaistumu, taip pat atlikti savo tarnystę. Jis turėjo gyventi taip, kad būtų kitiems pavyzdys. Vadinasi, Timotiejui reikėjo nuolat dvasiškai lavėti.

5, 6. a) Kada buvo matomas dvasinis Timotiejaus augimas? b) Kaip šiandien jaunuoliai gali sekti Timotiejaus, dariusio pažangą, pavyzdžiu?

⁵ Timotiejus, kai jam Paulius parašė tą laišką kažkuriuo laiku tarp 61—64 m. e. m., jau buvo patyręs vyresnysis. Taigi jo dvasinis tobulėjimas prasidėjo ne tuo tarpsniu, o kur kas anksčiau. Dar 49 ar 50 m. e. m., kai Timotiejui, matyt, buvo netoli dvidešimt ar vos daugiau, „Listros ir Ikonijaus broliai apie jį gražiai liudijo“ (Apd 16:1-5). Kaip tik tada Paulius pasiėmė jaunuolį į savo misionierišką kelionę. Keletą mėnesių būdamas su Timotiejumi ir stebėdamas jo tolesnę pažangą, apaštalas pasiuntė jį į Tesaloniką padrąsinti bei sustiprinti tenykščių krikščionių. (Perskaityk 1 Tesalonikiečiams 3:1-3, 6.) Visiškai aišku, jog Timotiejaus veržimasis į dvasinę brandą buvo matomas nuo pat jo jaunystės.

⁶ Bendruomenės jaunuoliai, jau dabar ugdykitės būtinas dvasines savybes, kad jūsų pažanga krikščioniškame gyvenime bei gebėjimas mokyti kitus Biblijos tiesų būtų aiškiai matomi. Štai jau apie dvylikametį Jėzų pasakyta, kad jis „augo išmintimi“ (Lk 2:52). Dabar ir aptarkime, kaip savo dvasinę brandą parodysi tokiomis aplinkybėmis: 1) patirdamas visokių sunkumų; 2) ruošdamasis kurti šeimą; 3) stengdamasis tapti ‘geru tarnu’ (1 Tim 4:6).

Sunkumus atlaikyti padės sveikas mąstymas

7. Kaip jaunuolį gali paveikti sunkumai?

⁷ Septyniolikmetė krikščionė Karel pasakoja: „Kartais jausdavau tokį emocinį, fizinį bei protinį išsekimą, kad rytais nebenorėdavau nė keltis.“ * Kas ją slėgė? Kai mergaitei buvo dešimt metų, tėvai išsiskyrė. Ji liko gyventi su motina, negerbiančia moralinių Biblijos normų. Galbūt tu, kaip ir Karel, patiri didelę įtampą ir nėra vilčių, kad padėtis pasikeis.

8. Su kokiais sunkumais Timotiejus turėjo grumtis?

⁸ Timotiejus, augdamas dvasiškai, irgi turėjo grumtis su sunkumais. Pavyzdžiui, dėl silpno skrandžio jį vargino „dažni negalavimai“ (1 Tim 5:23). Arba štai Paulius, siųsdamas Timotiejų pas Korinto krikščionis išspręsti nesutarimų, kilusių dėl kai kurių asmenų bandymo užginčyti apaštalo  autoritetą, prisakė tenykščiams bendradarbiauti su jo pasiuntiniu, kad šis jaustųsi „be baimės“ (1 Kor 4:17; 16:10, 11). Matyt, Timotiejaus būta drovaus būdo, nedrąsaus.

9. Ką reiškia „mąstyti sveikai“ ir kuo toks mąstymas skiriasi nuo bailumo dvasios?

⁹ Šventasis Raštas ragina mus „mąstyti sveikai“ (1 Pt 4:7, NW *). Tai reiškia gebėti viską vertinti blaiviai. Sykiu ir mokėti atsilaikyti tokiomis aplinkybėmis, kokios yra, o ne kokių trokštame. Paulius, norėdamas padėti Timotiejui, vėliau jam priminė: „Dievas juk davė mums ne baimės dvasią, bet galybės, meilės ir savitvardos dvasią“ (2 Tim 1:7). Kai kurie nepatyrę jaunuoliai, bailumo dvasios apimti, mintis apie savo įtemptą padėtį stengiasi visaip vyti šalin: nebesikelia iš miego arba neatsitraukia nuo televizoriaus, griebiasi narkotikų arba alkoholio, blaškosi po vakarėlius, ieško seksualinių nuotykių. Bet krikščionys yra raginami ‘atsisakyti bedievystės ir pasaulio aistrų, santūriai, teisingai ir maldingai gyventi šiame pasaulyje’ (Tit 2:12).

10, 11. Kaip sveikas mąstymas padeda mums ugdytis dvasios stiprybę?

¹⁰ Biblija skatina ‘jaunesnius vyrus būti protingus’ (Tit 2:6, Jr). Laikytis šio patarimo reiškia savo sunkumus išsakyti Dievui maldoje ir remtis jo teikiama stiprybe (1 Pt 4:7, NW). Taip išmoksi visa širdimi pasitikėti ‘Dievo dovanotomis jėgomis’ (1 Pt 4:11).

¹¹ Minėtai Karel atsilaikyti padėjo sveikas mąstymas ir malda. Štai jos pačios žodžiai: „Nepritarti amoraliam motinos gyvenimo būdui ir tvirtai laikytis krikščioniškos pozicijos buvo nepaprastai sunku. Malda mane tikrai gelbėjo. Žinau, Jehova yra greta, todėl daugiau nebesibaiminu.“ Nepamiršk: sunkumai gali tave užgrūdinti, išgryninti širdį (Ps 105:17-19; Rd 3:27). Kad ir ką tektų kentėti, Dievas niekada tavęs neapleis. Jis iš tikro tau padės (Iz 41:10).

Jei nori sukurti laimingą šeimą

12. Kodėl krikščionis, kuris norėtų tuoktis, turi atsižvelgti į principą, užrašytą Patarlių 20:25?

¹² Kai kurie skuba tuoktis dar visai jauni manydami, jog taip pabėgs nuo liūdesio, vienatvės, nuobodulio, namuose kylančių problemų. Bet reikia nepamiršti, kad vedybų priesaika yra rimtas įsipareigojimas. Štai Biblijoje rašoma apie tokius anų laikų žmones, kurie šventą įžadą duodavo lengvabūdiškai, daug nesvarstydami. (Perskaityk Patarlių 20:25.) Paskui pamatydavo,  kad toks įžadas reiškia kur kas daugiau, nei jie manė.

13. Ką reikia apsvarstyti prieš pradedant rimtai draugauti ir kur yra naudingų patarimų?

¹³ Tad prieš imdamas rimtai draugauti, gerai apgalvok, kodėl planuoji kurti šeimą. Kokius lūkesčius puoselėji? Ar išties judu tinkate į porą? Ar esi pasiruošęs sutuoktinio pareigoms? Norėdamas tau padėti nuodugniai viską apsvarstyti, „ištikimas ir nuovokus vergas“ yra išleidęs ne vieną straipsnį tokia tema * (Mt 24:45-47, NW). Priimk tuos patarimus kaip paties Jehovos. Pasigilink, kas rašoma, ir taikyk sau. Nebūk toks, apie kurį pasakyta, kad jis yra „kaip arklys ar mulas, neturintis proto“ (Ps 32:8, 9). Brandaus žmogaus požiūriu įvertink, kokią atsakomybę asmuo tuokdamasis prisiima. O jeigu jau nusprendei esąs pasirengęs draugystei, kurią vainikuos vedybos, niekada nepamiršk, koks turi būti — „pavyzdys [...] skaistumu“ (1 Tim 4:12).

14. Kodėl abiem sutuoktiniams naudinga siekti dvasinės pažangos?

¹⁴ Kai šeima jau sukurta, sutuoktinių laimę irgi lemia jų dvasinė branda. Krikščionys stengiasi tobulėti „pagal Kristaus pilnatvės amžiaus saiką“ (Ef 4:11-14). Visomis išgalėmis ugdosi tokią kaip Jėzaus asmenybę. Juk ir mūsų Pavyzdys „Kristus gyveno ne savo malonumui“ (Rom 15:3). Jeigu abu sutuoktiniai ieško ne kaip pačiam, o kaip kitam geriau, jų namai bus saugi, rami užuovėja (1 Kor 10:24). Vyras rodys pasiaukojamą meilę, žmona noriai paklus jam, kaip Kristus savo Galvai (1 Kor 11:3; Ef 5:25).

„Atlik savo tarnystę“

15, 16. Ko reikia, kad būtų akivaizdi tavo pažanga tarnyboje?

¹⁵ Ragindamas Timotiejų sutelkti dėmesį į svarbią užduotį, Paulius jam rašė: „Aš karštai prašau dėl Dievo ir Kristaus Jėzaus [...]: skelbk žodį, veik laiku ir nelaiku.“ Ir dar pridūrė: „Dirbk evangelisto darbą, atlik savo tarnystę“ (2 Tim 4:1, 2, 5). Kad gebėtų įvykdyti šį priesaką, Timotiejus turėjo ‘maitintis tikėjimo žodžiais’. (Perskaityk 1 Timotiejui 4:6.)

¹⁶ Kaip tu gali ‘maitintis tikėjimo žodžiais’? Paulius patarė: „Užsiiminėk skaitymu, raginimu, mokymu. Rūpinkis šitais  dalykais, atsidėk jiems“ (1 Tim 4:13, 15). Norėdami tobulėti, turime patys kruopščiai studijuoti dvasines tiesas. Sakydamas „atsidėk“, apaštalas skatino visiškai pasinerti į tokią veiklą. Ar išsiugdei įprotį studijuoti? Ar atsidėjęs tyrinėji „Dievo gelmes“? (1 Kor 2:10) O gal tavo pastangos čia gan menkos? Gerai apmąstyk tuos Šventojo Rašto mokymus, kuriuos nagrinėji, ir jie tikrai palies tau širdį. (Perskaityk Patarlių 2:1-5.)

17, 18. a) Kokius įgūdžius turi lavinti? b) Kaip tarnyboje tau padės pasiaukojimas, kokį rodė Timotiejus?

¹⁷ Viena jauna pionierė, Mišelė, pasidalijo savo patirtimi: „Kad tarnyba išties būtų veiksminga, susidariau patogų asmeninių studijų tvarkaraštį, taip pat nepraleidžiu sueigų. Visa tai man padeda augti dvasiškai.“ Tarnaudamas pionieriumi, tikrai išmoksi geriau naudotis Biblija evangelizacijos darbe ir veržtis į dvasinį brandumą. Stenkis lavinti skaitymo įgūdžius ir prasmingai pasisakyti per krikščionių sueigas. Apie tavo, jauno žmogaus, brandumą byloja ir tai, kad ugdančią kalbą, paskirtą teokratinės tarnybos mokykloje, parengi remdamasis vien nurodyta medžiaga.

¹⁸ Būti evangelizuotoju — tai kuo veiksmingiau darbuotis ir padėti kitiems išsigelbėti. Vadinasi, reikia atsidėti „mokymo menui“ (2 Tim 4:2, NW). Paprašyk patyrusių skelbėjų eiti drauge į tarnybą ir galėsi pasisemti įgūdžių, kaip anuomet Timotiejus mokėsi iš Pauliaus (1 Kor 4:17). Apaštalas pasakė, kad su tais, kuriems jis neša gerąją naujieną, trokšta pasidalyti ne tik evangelija, bet ir „savo gyvybe“, tai yra aukoti dėl jų net gyvastį, nes šie žmonės tapo jam brangūs (1 Tes 2:8). Norėdamas tarnyboje sekti Pauliaus pavyzdžiu, stenkis būti kaip Timotiejus, nuoširdžiai rūpinęsis kitais ir ‘tarnavęs Evangelijos labui’. (Perskaityk Filipiečiams 2:19-23.) Ar esi pasiaukojantis skelbėjas?

Darydamas pažangą, tikrai džiaugsiesi

19, 20. Kodėl daryti dvasinę pažangą yra džiaugsmas?

¹⁹ Siekdamas dvasinės brandos, turėsi įdėti nemažai pastangų. Jeigu kantriai lavinsies mokymo įgūdžius, galiausiai ‘daugelį praturtinsi’ dvasinėmis tiesomis ir tie žmonės bus tavo „pasididžiavimo vainikas“ (2 Kor 6:10; 1 Tes 2:19). Fredas, visalaikis evangelizuotojas, pasakoja: „Dabar kaip niekad daug laiko skiriu kitų labui. Iš tiesų kur kas džiugiau duoti, o ne gauti.“

²⁰ Jauna pionierė Dafnė, augdama dvasiškai, jaučia pasitenkinimą. Ji tvirtina: „Nuolat semdamasi žinių apie Jehovą, išsiugdžiau artimą ryšį su juo. Kai visa, ką tik pajėgi, darai dėl Jehovos, apima neapsakomas jausmas — esi toks laimingas!“ Net jei tavo dvasinės pažangos kiti nepastebi, Jehova visada mato ir vertina tokį tobulėjimą (Hbr 4:13). Jauni krikščionys, jūs tikrai galite teikti šlovę bei gyrių savo dangiškajam Tėvui. Tad ir toliau džiuginkite jo širdį — veržkitės į dvasinį brandumą ir tegu tai būna visiems matoma (Pat 27:11).

[Išnašos]

Ką sužinojai?

• Ką reiškia daryti dvasinę pažangą?

• Kaip tavo dvasinė branda turėtų būti matoma,

kai patiri sunkumus?

kai ruošiesi kurti šeimą?

kai atlieki krikščionišką tarnybą?

[Studijų klausimai]

[Iliustracija 15 puslapyje]

Malda gali padėti tau atlaikyti sunkumus

[Iliustracija 16 puslapyje]

Kaip jauni krikščionys gali išsiugdyti gerus mokymo įgūdžius?