Jehovos Žodis gyvas

Apreiškimo knygos apžvalga (2 dalis)

KAIP bus su tais žmonėmis, kurie Jehovą Dievą garbina, ir su tais, kurie negarbina? Kas ateityje laukia Šėtono ir jo demonų? Kaip per tą Tūkstantmetį, kai Kristus viešpataus, bus palaiminti visi, kas Dievui paklūsta? Į šiuos ir kitus svarbius klausimus atsakoma Apreiškimo 12:18—22:21. * Šituose skyriuose aprašyti paskutiniai devyni iš šešiolikos regėjimų, kuriuos pačioje pirmojo mūsų eros amžiaus pabaigoje matė apaštalas Jonas.

„Palaiminti pranašystės žodžių skaitytojas ir klausytojai, tie, kurie laikosi, kas joje parašyta“, — pabrėžia apaštalas Jonas (Apr 1:3; 22:7). Jei skaitysime Apreiškimo knygą ir pritaikysime, ką iš jos sužinoję, jausime dar didesnę paskatą darbuotis Dievo ir jo Sūnaus Jėzaus Kristaus šlovei, mūsų tikėjimas stiprės, ateities viltis bus aiški ir ryški * (Hbr 4:12).

IŠPILAMI SEPTYNI DIEVO RŪSTYBĖS DUBENYS

(Apr 12:18—16:21)

Apreiškimo 11:18 rašoma: „Tautos įširdo, tačiau atėjo tavo rūstybės laikas, [...] metas sunaikinti tuos, kurie niokoja žemę.“ Kodėl išsilieja Dievo rūstybė, geriau padeda suprasti aštuntasis regėjimas, vaizduojantis „žvėrį, turintį dešimt ragų ir septynias galvas“ (Apr 13:1).

Devintajame regėjime Jonas mato ‘Avinėlį, stovintį ant Siono kalno’, ir su juo „šimtą keturiasdešimt keturis tūkstančius“. Tai tie, kurie „atpirkti iš žmonijos“ (Apr 14:1, 4). Paskui rašoma, kaip angelai skelbia tam tikras žinias. Tolesniame regėjime Jonas mato „septynis angelus, turinčius septynias [...] negandas“. Šiems angelams greičiausiai pats Jehova ir įsako išlieti „septynis Dievo rūstybės dubenis“ ant visokių Šėtono valdomo pasaulio elementų. Dubenyse yra ištarmės ir perspėjimai apie būsimas Dievo bausmes (Apr 15:1; 16:1). Pastaruosiuose dviejuose regėjimuose detaliau nušviečiama, kokie nuosprendžiai, susiję su trečiąja neganda ir septintojo trimito skardenimu, yra įgyvendinami per Karalystę (Apr 11:14, 15).

Atsakymai į klausimus:

13:8. Kas yra „Avinėlio gyvenimo knyga“? Tai simbolinė knyga. Joje surašyti ne vien tie, kas jau viešpatauja su Jėzumi Kristumi dangiškojoje Karalystėje, bet ir visi pateptieji krikščionys, kurie tebėra žemėje ir puoselėja viltį gyventi danguje.

13:11-13. Kaip suprasti, kad dviragis žvėris elgiasi kaip slibinas ir nuleisdina ugnį iš dangaus? Dviragis žvėris — Anglijos ir Amerikos pasaulinė imperija — kalba kaip slibinas, tai yra primeta savo valdžią grasinimais, prievarta ir smurtu. Ugnį iš dangaus nuleisdina ta prasme, kad imasi pranašo vaidmens: tvirtina, jog dviejuose pasauliniuose dvidešimtojo amžiaus karuose įveikė blogio jėgas ir laimėjo pergalę prieš komunizmą.

16:17. Į kokį „orą“ išpilamas septintasis dubuo? „Oru“ čia vadinama šėtoniška  mąstysena, „dvasia [proto nuostata], veikianti neklusnumo vaikuose“. Šiuo nuodingu oru kvėpuoja visas Šėtono pavergtas nuodėmingas pasaulis (Ef 2:2).

Ko pasimokome:

12:18—13:4, 18. „Žvėris“, simbolizuojantis žmonių valdžias, išnyra „iš jūros“, tai yra iš maištingų žmonijos masių (Iz 17:12, 13; Dan 7:2-8, 17). Šis žvėris yra Šėtono kūrinys ir iš jo gavęs galią. Žvėries ženklas 666 pabrėžiamai rodo, koks jis netobulas. Žinodami, kas šis žvėris, mes juo nesižavime, nesekame iš paskos ir jo negarbiname, kaip kad kiti žmonės (Jn 12:31; 15:19).

13:16, 17. Nors būtų nelengva tvarkyti kasdienius reikalus, tarkim, ‘pirkti ar parduoti’, atsilaikykime ir neduokime žvėriui valdyti mūsų gyvenimo. Priimti ‘žvėries ženklą ant rankos arba ant kaktos’ reikštų leisti žvėriui kontroliuoti mūsų poelgius, veikti mūsų mąstyseną.

14:6, 7. Tai, ką daro angelas, yra svarbi pamoka ir mums: privalome neatidėliodami skelbti gerąją naujieną apie įkurtą Dievo Karalystę. Padėkime Biblijos studijuotojams išsiugdyti sveiką Dievo baimę ir atiduoti šlovę Jehovai.

14:14-20. Baigus nuimti „žemės derlių“, kitaip sakant, surinkus tuos, kurie bus išgelbėti, ateis metas angelui nuskinti „žemės vynmedį“ ir supilti „į didįjį Dievo rūstybės spaustuvą“. Tas vynmedis — Šėtono kontroliuojamų neteisingų žmonijos valdžių sistema su blogų vaisių „kekėmis“ — pražus visiems laikams. Tad būkime atsargūs ir nesitapatinkime su žemės vynmedžiu.

16:13-16. „Netyrosios dvasios“ — tai demonų propaganda, nuteikianti žemės karalius prieš Jehovą ir neleidžianti jiems susivokti, kai išpilami septyni Dievo rūstybės dubenys (Mt 24:42, 44).

16:21. Prieš pat šios santvarkos pabaigą Jehovos nuosprendžiai nedoram Šėtono valdomam pasauliui gali būti skelbiami ypač smarkiai. Tokius griežtus perspėjimus, ko gero, vaizduoja į ledą sušalęs vanduo. Bet dauguma žmonių ir toliau piktžodžiaus Dievui.

PERGALINGOJO KARALIAUS VIEŠPATAVIMAS

(Apr 17:1—22:21)

„Didžioji Babelė“, visos klaidingos religijos, yra pasibjaurėtinas Šėtono valdomo pasaulio elementas. Vienuoliktame regėjime ji vaizduojama kaip „didžioji ištvirkėlė“, arba paleistuvė, „sėdinti ant skaisčiai raudono žvėries“. Ją turi visiškai sunaikinti „dešimt ragų“ to žvėries, ant kurio ji sėdi (Apr 17:1, 3, 5, 16). Tolesniame regėjime ši ištvirkėlė vadinama „didžiuoju miestu“, skelbiama, kad ji krito, ir Dievo garbintojai raginami skubiai iš Babelės išeiti. Daugelis sielvartauja, kad šis didelis miestas žlugo. O danguje džiaugiamasi, nes prisiartino „Avinėlio vestuvės“ (Apr 18:4, 9, 10, 15-19; 19:7). Tryliktame regėjime pasirodo raitelis ant „balto žirgo“. Jis išjoja kariauti su tautomis ir padaro galą nedoram Šėtono valdomam pasauliui (Apr 19:11-16).

O kas žinotina apie „senąją gyvatę, kuri yra velnias ir šėtonas“? Kada jis bus „įmestas į ugninės sieros ežerą“? Visa tai ir dar daugiau atskleidžia keturioliktas regėjimas (Apr 20:2, 10). Paskutiniai du regėjimai leidžia akies krašteliu dirstelėti, koks gyvenimas laukia žmonijos būsimą Tūkstantmetį. „Apreiškimo“ pabaigoje Jonas išvysta „gyvybės vandens upę, [...] tekančią didžiosios gatvės viduriu“ (NW). Visi, „kas trokšta“, kviečiami ateiti — jiems siūloma kai kas nuostabaus (Apr 1:1; 22:1, 2, 17).

Atsakymai į klausimus:

17:16; 18:9, 10. Kodėl „žemės karaliai“, pražudę Babelę, paskui dėl jos sielvartauja?  Jie aimanuoja galvodami tik apie savo gerovę. Sunaikinę didžiąją Babelę žemės karaliai, regis, supranta, kad ji buvo jiems naudinga. Pavyzdžiui, pridengdavo jų engėjiškus darbus religijos šydu. Padėjo verbuoti ir siųsti į karo lauką jaunuolius. Be to, nuteikdavo liaudį vergiškai paklusti.

19:12. Kaip suprasti, kad Jėzus turi vardą, kurio niekas kitas nežino, tik jis pats? Šis vardas — tai Jėzaus prakilni padėtis ir pareigos, jam patikėtos Viešpaties dieną. Keletas jų paminėta Izaijo 9:5 (9:6, Brb). O kodėl galima sakyti, kad niekas kitas šio vardo nežino, tik pats Jėzus? Todėl, kad Jėzus vienintelis yra apdovanotas neprilygstama šlove ir tik jis gali suprasti, ką reiškia užimti tokias aukštas pareigas. Kai kuriomis iš šių užduočių Jėzus vis dėlto dalijasi su nuotakos klasės nariais — tarsi ‘užrašo ant jų savo naująjį vardą’ (Apr 3:12).

19:14. Kas lydės Jėzų per Armagedoną? „Dangaus galybių pulkai“, kartu su Jėzumi kovosiantys Dievo kare, — tai ir angelai, ir pateptieji nugalėtojai, jau gavę dangiškąjį apdovanojimą (Mt 25:31, 32; Apr 2:26, 27).

20:11-15. Kieno vardai įrašyti į „gyvenimo knygą“? Šioje knygoje surašyti visi, kurių laukia amžinasis gyvenimas: pateptieji krikščionys, milžiniškos minios nariai ir ištikimi Dievo tarnai, pakilsiantys iš kapų per ‘teisiųjų prisikėlimą’ (Apd 24:15; Apr 2:10; 7:9). O tie, kas atgis per „neteisiųjų prisikėlimą“, bus įrašyti į „gyvenimo knygą“ tik jeigu vadovausis „užrašais knygose“, tai yra jeigu laikysis nurodymų, kurie bus duoti atėjus Tūkstantmečiui. Bet žinokime, kad vardas iš tos knygos dar gali būti ištrintas. Kai pateptieji įrodo savo ištikimybę Dievui iki mirties, tada jų vardai knygoje jau paliekami amžiams (Apr 3:5). Kiti Dievo tarnai, kurie viliasi gyventi žemėje, pirmiau turės atlaikyti galutinį išbandymą, būsiantį po tūkstančio metų, ir tik tada užsitikrins, kad jų vardai liks knygoje visiems laikams (Apr 20:7, 8).

Ko pasimokome:

17:3, 5, 7, 16. „Slėpinį moters ir ją nešančio [skaisčiai raudono] žvėries“ mums padeda suprasti „iš aukštybių kilusi išmintis“ (Jok 3:17). Šis simbolinis žvėris iš pradžių pasirodė Tautų Sąjungos pavidalu, vėliau atgimė kaip Jungtinės Tautos. Ar tai, kad šis slėpinys jau yra atskleistas, neskatina mūsų uoliai skelbti gerąją naujieną apie Dievo Karalystę ir perspėti visus žmones, jog artinasi Jehovos teismo diena?

21:1-6. Karalystės valdžia tikrai įgyvendins visa, kas gera yra išpranašauta. Kodėl galime būti tuo tikri? Todėl, kad apie žadėtąsias permainas pasakyta: „Įvyko!“

22:1, 17. „Gyvybės vandens upė“ simbolizuoja visas priemones, kuriomis Jehova išgelbės jam atsidavusius žmones iš nuodėmės ir mirties. Šio vandens galima kai kiek gauti jau dabar. Todėl ir patys su dėkingumu priimkime kvietimą eiti ir ‘semtis dovanai gyvybės vandens’, taip pat kitus uoliai kvieskime prie tos versmės!

[Išnašos]

[Iliustracija 5 puslapyje]

Kokia palaima lydės Dievui atsidavusius žmones, viešpataujant jo Karalystei!