Ar sklandžiai kalbi „tyra kalba“?
Ar sklandžiai kalbi „tyra kalba“?
„Aš duosiu tautoms tyrą kalbą, kad jos visos galėtų šauktis Viešpaties“ (SOF 3:9, Brb).
1. Kokią nuostabią dovaną Jehova mums davė?
KALBA yra Jehovos, mūsų Kūrėjo, dovana, ne paties žmogaus išradimas (Iš 4:11, 12). Pirmajam žmogui, Adomui, Dievas įdiegė sugebėjimą reikšti žodžiais mintis ir net sudarinėti naujus žodžius, plėsti savo žodyną (Pr 2:19, 20, 23). Kalba — neįkainojama vertybė. Juk turėdami tokią dovaną galime kreiptis ir į savo dangiškąjį Tėvą, galime šlovinti jo didį vardą.
2. Kodėl žmonės kalba nebe viena kalba?
2 Pirmuosius septyniolika žmonijos gyvavimo šimtmečių žemėje buvo kalbama viena kalba, „tais pačiais žodžiais“ (Pr 11:1). Paskui, Nimrodo laikais, kilo maištas. Dievui neklusnūs žmonės, kitaip nei jo liepta, nusprendė pasilikti visi vienoje krūvoje ir susirinko į vietovę, vėliau pramintą Babeliu. Jie ėmė statyti didžiulį bokštą, bet ne Jehovos šlovei, o tam, kad ‘pasidarytų sau vardą’. Todėl Jehova sumaišė tų sukilėlių kalbą ir padarė, kad jie kalbėtų skirtingomis kalbomis. Dabar jiems neliko nieko kito, kaip tik išsisklaidyti po pasaulį. (Perskaityk Pradžios 11:4-8.)
3. Ką Jehova padarė Babelyje sumaišydamas kalbą?
3 Šiandien žemėje kalbama tūkstančiais kalbų. Jų priskaičiuojama netgi daugiau kaip 6800. O kiekviena kalba — tai vis kitokia mąstymo forma, skirtinga minčių raiška. Jehova Dievas, regis, ankstesnę bendrą kalbą aniems sukilėliams iš atminties ištrynė ir įdėjo į jų protą aibę naujų žodžių. Negana to, pakeitė jų mąstymo šabloną, Pr 11:9, išn.). Įdomu, kad joks kitas šaltinis įtikinamai nepaaiškina, kaip atsirado didelė kalbų įvairovė. Tai sužinome tik iš Biblijos.
įdiegė naujas gramatikas. Štai todėl vieta, kur bokštas turėjo iškilti, ir buvo pavadinta Babeliu — „sumaištimi“ (Nauja tyra kalba
4. Ką Jehova mūsų laikams išpranašavo?
4 Nors Biblijos pasakojimas, kaip Dievas Babelyje pakreipė įvykius nauja vaga, tikrai patraukia dėmesį, šiais laikais dedasi dar įdomesni ir svarbesni dalykai. Per pranašą Sofoniją Jehova kadaise išpranašavo: „Tada Aš duosiu tautoms tyrą kalbą, kad jos visos galėtų šauktis Viešpaties ir vieningai Jam tarnauti“ (Sof 3:9, Brb). Kokia gi yra toji „tyra kalba“ ir kaip galime išmokti ja laisvai kalbėti?
5. Kas vadinama tyra kalba ir koks jos poveikis?
5 Tyra kalba — tai Biblijoje, šventosios dvasios įkvėptoje knygoje, užrašyta tiesa apie Jehovą Dievą, tiesa apie visa, ką jis padarė ir dar yra numatęs padaryti. Jeigu šios „kalbos“ mokaisi, turi suprasti ir kas iš tikrųjų yra Dievo Karalystė, kaip ji pašventins Jehovos vardą ir apgins jo teisę į aukščiausią valdžią, kaip suteiks dievobaimingai žmonijai gerovę ir amžinąjį gyvenimą. Koks yra naujosios kalbos poveikis? Šventajame Rašte pasakyta, jog žmonės ‘šauksis Viešpaties ir vieningai jam tarnaus’. Priešingai negu įvykiai Babelyje, tyros kalbos įsigalėjimas teikia šlovę Jehovos vardui ir vienija jo tautą.
Tyros kalbos mokymasis
6, 7. a) Ką reiškia mokytis naujos kalbos ir kodėl tą patį galima pasakyti apie tyrą kalbą? b) Ką toliau aptarsime?
6 Žmogui, norinčiam išmokti kitą kalbą, neužtenka vien įsiminti naujus žodžius. Dar reikia perimti ir atitinkamą mąstymo, minčių raiškos modelį. Kalbos logika, netgi humoras gali skirtis. Prie naujų garsų tarimo turi prisitaikyti liežuvis bei kiti kalbos padargai. Tą patį galima pasakyti ir apie tyrą Biblijos tiesos kalbą. Negana susipažinti vos su keliais pagrindiniais Biblijos mokymais. Kad ši nauja kalba taptų mums sava, turime pakeisti savo mąstymą, atsinaujinti proto gelmėse. (Perskaityk Romiečiams 12:2; Efeziečiams 4:23.)
7 Ko reikia, kad tyrą kalbą ne tik suprastume, bet ir gebėtume ja laisvai kalbėti? Su Biblijos tiesos kalba yra kaip su bet kuria kita: norint ją gerai išmokti, patartina laikytis tam tikros metodikos. Taigi pažiūrėkime, kokie esminiai principai taikytini mokantis naujos kalbos ir kaip, vadovaudamiesi tais pačiais principais, galime išsilavinti tyros kalbos įgūdžius.
Kad laisvai kalbėtum tyra kalba
8, 9. Ką turime daryti, jei norime mokytis tyros kalbos, ir kodėl tai svarbu?
8 Atidžiai klausykis. Neįgudusiai ausiai nauja kalba iš pradžių gali būti visai svetima (Iz 33:19). Bet ilgainiui darosi po truputį lengviau sekti, kas kalbama. Imi atpažinti pavienius žodžius, gramatines konstrukcijas. Kaip Šventajame Rašte pasakyta, mes irgi „turime būti labai dėmesingi tam, ką girdėjome, kad nepraplauktume pro šalį“ (Hbr 2:1, Brb). Jėzus ne kartą savo sekėjus ragino: „Kas turi ausis, teklauso!“ (Mt 11:15; 13:43; Mk 4:23; Lk 14:35). Kad įgytume daugiau tyros kalbos žinių, mums būtina ‘klausyti ir suprasti’, ką girdime (Mt 15:10; Mk 7:14).
9 Norint klausytis reikia susikaupti. Šitokia savidrausmė su kaupu atsiperka (Lk 8:18). Pagalvokime: ar krikščionių sueigose įsigiliname į kalbėtojo žodžius, o gal mūsų mintys klajoja? Kiek galėdami stenkimės sutelkti dėmesį ir atidžiai sekti, kas aiškinama. Tai labai svarbu. Antraip juk pasidarytume nerangūs klausyti (Hbr 5:11).
10, 11. a) Ką daugiau, be atidaus klausymosi, turime daryti? b) Ką dar reiškia kalbėti tyra kalba?
10 Pamėgdžiok tuos, kurių tartis nepriekaištinga. Besimokantiems naujos kalbos patariama ne tik atidžiai klausytis, bet ir stengtis atkartoti, arba pamėgdžioti, taisyklingą tartį ir apskritai kalbėseną. Šito reikia, kad žmogus neįprastų kalbėti su dideliu akcentu, nes vėliau tai labai trukdytų bendrauti. Panašiai ir mes turime semtis patirties iš tų, kurie jau išsiugdė naujosios kalbos „mokymo meną“ (2 Tim 4:2, NW). Prašyk pagalbos. Kai suklysti, noriai leiskis pataisomas. (Perskaityk Hebrajams 12:5, 6, 11.)
11 Kalbėti tyra kalba reiškia ne vien tikėti tiesa ir žmones jos mokyti, bet visame kame vadovautis Dievo įstatymais ir principais. Čia vėlgi patartina sekti kitų asmenų pavyzdžiu — ugdytis tokį kaip jų tikėjimą ir uolumą, taip pat įsižiūrėti į visą Jėzaus gyvenseną (1 Kor 11:1; Hbr 12:2; 13:7). Jei visados taip darysime, palaikysime Dievo garbintojų vienybę ir, vaizdžiai sakant, mūsų tartis bus vienokia (1 Kor 4:16, 17).
12. Kaip mokymasis atmintinai padeda tobulintis naują kalbą?
12 Stenkis įsiminti. Besimokantieji kalbos turi įsidėti į galvą daug ką nauja — gausybę žodžių ir posakių. Krikščionims irgi yra ką įsiminti, nes mokantis tyros kalbos tai labai praverčia. Pavyzdžiui, būtų gerai įsidėmėti Biblijos knygų pavadinimus ir jų eilės tvarką. Kai kas užsibrėžia išmokti atmintinai tam tikras Biblijos eilutes ar įsidėmėti, kas kur parašyta. Kiti gieda atmintinai Karalystės giesmes, įsimena Izraelio giminių ir dvylikos apaštalų vardus, taip pat gali išvardyti, kokios savybės sudaro dvasios vaisių. Senovėje daugelis izraelitų išmokdavo atmintinai giedoti psalmes. Arba štai šiuolaikinis pavyzdys: vienas berniukas, sulaukęs vos šešerių, jau mokėjo žodis žodin daugiau kaip aštuoniasdešimt Biblijos eilučių. Kodėl gi ir mums nepasistengus įsidėti į atmintį kuo daugiau vertingų žinių?
13. Kodėl kartojimas toks svarbus?
13 Kartojimas padeda lengviau įsiminti. Ir mūsų krikščioniškas lavinimasis neapsieina be nuolatinių, vis kartojamų priminimų. Apaštalas Petras rašė: „Aš nuolat jums priminsiu šituos dalykus, nors jūs ir žinote juos ir esate sutvirtinti turimoje 2 Pt 1:12). Kodėl mums reikia priminimų? Todėl, kad jie padeda dar plačiau viską aprėpti ir geriau suprasti, sustiprina ryžtą laikytis tiesos kelio. Vis apžvelgdami Dievo normas bei principus, tiriame patys save ir saugomės, kad netaptume ‘užuomaršomis klausytojais’ (Jok 1:22-25). Jeigu ištisai neprimintume sau tiesos žodžių, mūsų širdį pavergtų kiti dalykai, ir tyra kalba turbūt nebemokėtume kalbėti laisvai.
tiesoje“ (14. Kaip mums būtų lengviau mokytis tyros kalbos?
14 Skaityk balsu (Apr 1:3, NW). Kai kas mėgina naują kalbą mokytis sau mintyse, tylomis. Bet geriausių rezultatų taip nepasieksime. Mums, besimokantiems tyros kalbos, kartais reikėtų skaityti „pusbalsiu“, kad labiau susikauptume. (Perskaityk Psalmyno 1:1, 2. *) Ką perskaitome, tada neišdildomai įsirėš į atmintį. Hebrajų kalbos žodžio, verčiamo „pusbalsiu skaityti“, kita reikšmė — apmąstyti. Žmogaus organizmas iš maisto pasisavina vertingas medžiagas per virškinimą. Kad „suvirškintume“ tai, ką perskaitėme, turime apmąstyti. Ar skiriame pakankamai laiko perkratyti mintyse ir įsisąmoninti, ką studijuojame? Prisėdę paskaityti Bibliją, paskui gerai pagalvokime, ko pasimokėme.
15. Kaip galime gilintis į tyros kalbos „gramatiką“?
15 Gilinkis į gramatiką. Mokantis naujos kalbos, vertėtų pasigilinti ir į gramatiką — taisykles, lemiančias žodžių ir sakinių sandarą. Tada geriau perprasime kalbos sistemą ir įgusime šnekėti taisyklingai. Kaip kalboje žodžius sieja tam tikri gramatiniai ryšiai, taip tyrą Šventojo Rašto tiesos kalbą sąlygoja ‘sveikų pamokymų taisyklė’ (2 Tim 1:13). Būtinai tos taisyklės laikykimės.
16. Ties kokia riba neturėtume sustoti ir kas čia mums padėtų?
16 Nenustok daryti pažangos. Būna, kad asmuo, pramokęs kalbą ir jau gebėdamas Hebrajams 5:11-14.) Kaip tad mums pusiaukelėje nesustoti? Užsibrėžkime, vaizdžiai tariant, plėsti savo žodyną. „Palikę pradinį Kristaus mokslą, kilkime į tobulumą, užuot vėl dėję pamatus iš atsivertimo nuo negyvų darbų, iš tikėjimo Dievu, iš mokymo apie krikštus, rankų uždėjimo, mirusiųjų prisikėlimo ir amžinojo teismo“ (Hbr 6:1, 2).
susišnekėti, nustoja daryti pažangą. Panašiai gali atsitikti ir su tais, kurie imasi tyros kalbos. (Perskaityk17. Kodėl svarbu įprasti studijuoti reguliariai? Pailiustruok.
17 Užsiėmimams paskirk konkretų laiką. Geriau trumpesnės reguliarios pamokėlės negu ilgi, bet nesistemingi užsiėmimai. Mokytis pasirink tokį laiką, kai esi žvalus ir susikaupęs. Naujos kalbos studijavimas — tai tarsi kelio skynimasis per džiungles. Kuo dažniau takas minamas, tuo lengviau juo eiti. Jei kuris laikas čia nevaikštoma, takas greit užželia. Taigi privalu būti atkakliam, pareigingai vykdyti, ką užsibrėžęs (Dan 6:17, 21 [6:16, 20, Brb]). Jei nori gerai kalbėti tyra Biblijos tiesos kalba, ‘be paliovos budėk’ maldoje (Ef 6:18).
18. Kodėl turėtume kiekviena proga kalbėti tyra kalba?
18 Kalbėk ir kalbėk! Ne visi, kas mokosi naujos kalbos, drįsta ja kalbėti. Kai kurie yra drovūs, bijo padaryti klaidų. O jeigu nekalba, tai nelabai ir tobulėja. Studijuojant kalbą pasitvirtina sena liaudies patarlė: ardami arti, pjaudami pjauti mokomės. Kuo daugiau žmogus stengiasi kalbėti nauja kalba, tuo geriau jam sekasi. Mes irgi turėtume kiekviena proga kalbėti tyra kalba. „Širdimi priimtas tikėjimas veda į teisumą, o lūpomis išpažintas — į išganymą“ (Rom 10:10). Savo tikėjimą viešai išpažįstame ne tik tada, kai krikštijamės, bet ir kaskart, kai kalbame apie Jehovą, vadinasi, ir tarnyboje (Mt 28:19, 20; Hbr 13:15). Taip pat krikščionių sueigose galime glaustai, aiškiai pasisakyti tyra kalba. (Perskaityk Hebrajams 10:23-25.)
Visi kaip vienas šlovinkime Jehovą tyra kalba
19, 20. a) Ką nuostabaus Jehovos liudytojai nuveikia šiais laikais? b) Kam esi nusiteikęs?
19 Kokie nuostabūs dalykai dėjosi Jeruzalėje 33 mūsų eros metų sivano 6-ąją! Tą sekmadienio rytmetį dar prieš devintą valandą būrys žmonių, susirinkusių vieno namo aukštutiniame kambaryje, stebuklingai „pradėjo kalbėti kitomis kalbomis“ (Apd 2:4). Šiais laikais Dievo tarnai kalbų dovanos nebegauna (1 Kor 13:8). Vis dėlto Jehovos liudytojai gerąją naujieną apie Karalystę skelbia daugiau kaip keturiais šimtais trisdešimt kalbų.
20 Kaip džiaugiamės, kad mus, skirtingų tautų žmones, vienija tyra Biblijos tiesos kalba! Argi tam tikra prasme tai nėra priešingybė Babelio sumaiščiai? Jehovos tarnai jo vardą šlovina vienu balsu (1 Kor 1:10). Tad būkime nusiteikę toliau tarnauti petys į petį su savo broliais ir sesėmis, pasauline bendrija. Ir Jehovos, dangiškojo Tėvo, šlovei mokykimės dar sklandžiau kalbėti ta viena kalba. (Perskaityk Psalmyno 150:1-6.)
[Išnaša]
^ pstr. 14 Psalmyno 1:1, 2 (Jr): „Laimingas žmogus, kuris nesielgė, kaip pataria bedieviai, nepasuko nusidėjėlių keliu ir nesėdėjo, kur sėdi apjuokėjai, bet Viešpaties įstatyme randa pamėgą ir pusbalsiu skaito jo įstatymą dieną bei naktį.“
Kaip atsakysi?
• Kas vadinama „tyra kalba“?
• Ko reikia, jei norime kalbėti tyra kalba?
• Kaip galime įgusti laisvai kalbėti tyra kalba?
[Studijų klausimai]
[Rėmelis 23 puslapyje]
Kad įgustum sklandžiai kalbėti tyra kalba:
◆ atidžiai klausykis
◆ pamėgdžiok tuos, kurių tartis nepriekaištinga
◆ įsimink ir vis pakartok
◆ skaityk balsu
◆ gilinkis į „gramatiką“
(2 Tim 1:13);
◆ nenustok daryti pažangos
◆ užsiėmimams paskirk konkretų laiką
(Dan 6:17, 21 [6:16, 20, Brb]; Ef 6:18);
◆ vis kalbėk
[Iliustracijos 24 puslapyje]
Jehovos garbintojai visi kaip vienas kalba tyra kalba