Mokytojo knygos apžvalga
Jehovos Žodis gyvas
Mokytojo knygos apžvalga
„ŽMOGUS, gimęs iš moters, gyvena trumpai, bet turi daug vargo“, — pasakė patriarchas Jobas (Jobo 14:1). Gyvenimas neilgas, tad būtina jį branginti ir neeikvoti tuštiems siekiams. Kam gi turime skirti savo laiką, energiją ir išteklius? Ko privalome vengti? Patikimos gairės yra išminties žodžiai, užrašyti biblinėje Mokytojo knygoje. Jie paveikūs — „teisia širdies sumanymus bei mintis“ ir padeda įprasminti mūsų dienas (Hebrajams 4:12).
Mokytojo knygą parašė išmintimi garsėjęs senovės Izraelio karalius Saliamonas. Joje daug naudingų patarimų, galinčių padėti suprasti, kas iš tikrųjų vertinga ir kas ne. Kadangi rašytojas mini kai kuriuos savo statybų projektus, knygos greičiausiai ėmėsi juos užbaigęs, dar tada, kai garbino Dievą taip, kaip pridera (Nehemijo 13:26). Taigi ją parašė iki 1000 m. p. m. e., artėjant prie galo keturis dešimtmečius trukusiam jo valdymui.
KAS NĖRA TUŠTYBĖ?
„Viskas tuštybė“, — sako Saliamonas, dar vadinamas telkėju (NW), ir priduria: „Kokia nauda žmogui iš viso jo sunkaus triūso, kuriuo jis triūsia po saule?“ (Mokytojo 1:2, 3; Brb). Žodžiai „tuštybė“ ir „po saule“ Mokytojo knygoje dažni. Hebrajiškas žodis, verčiamas „tuštybė“, tiesiogiai reiškia „kvapas“, „garas“ arba, kaip verčia A. Rubšys, „migla“. Taigi jis nurodo tai, kas neturi esmės ir pastovumo. „Po saule“ reiškia „šioje žemėje“ arba „šiame pasaulyje“. Taigi, pasak telkėjo, viskas — visi žmonių užmojai ką nors daryti ignoruojant Dievo valią — yra tuštybė.
„Būk apdairus, kai keli koją į Dievo Namus, — sako karalius. — Geriau eik klausytis“ (Mokytojo 4:17). Teisingai garbinti Jehovą Dievą nėra tuštybė. Netgi priešingai: tik artimi santykiai su Kūrėju įprasmina mūsų gyvenimą.
Atsakymai į klausimus:
1:4-10. Kokia prasme gamtos ciklai yra „varginantys“? Telkėjas mini tris svarbiausius reiškinius, nuo kurių priklauso gyvybė žemėje: saulę, vėją, vandens apytaką. Gamtos ciklų yra daug ir jie labai sudėtingi. Net visą gyvenimą paskyręs juos tyrinėti, žmogus nepajėgus jų iki galo perprasti. Tai iš tiesų ‘vargina’. Gniuždo ir tai, kad tie ciklai vis kartojasi, o mūsų egzistencija trumpa — pasirodome ir išnykstame. Norint kažką išrasti irgi tenka daug vargti. O nauji išradimai juk tėra bandymas pritaikyti principus, kuriuos Dievas seniai nustatė ir kuriais rėmėsi kurdamas Žemę bei visatą.
2:1, 2. Kodėl juokas vadinamas „kvailyste“? Juokas gali padėti trumpam užmiršti vargus, o pokštai — paskatinti į problemas žiūrėti lengvabūdiškai. Bet tai nepašalina sunkumų. Todėl manyti, kad linksmybė daro žmogų laimingą — „kvailystė“.
3:11 (Brb). Ką Dievas „skirtu laiku [...] puikiai padarė“? Kai kurie iš dalykų, Jehovos puikiai, arba tinkamai, skirtu laiku padarytų, yra Adomo ir Ievos sukūrimas, vaivorykštės sandora, sandoros su Abraomu ir Dovydu, Mesijo atėjimas, karališkos valdžios suteikimas Jėzui Kristui. Tačiau Jehova artimoje ateityje ‘puikiai padarys’ dar kai ką. Galime neabejoti: skirtu laiku teisingas naujasis pasaulis taps tikrove (2 Petro 3:13).
5:8 (Brb). Kokia prasme „nauda iš žemės yra visiems“? Visi gyventojai turi „naudos iš žemės“ — maitinasi jos gėrybėmis. Karalius ne išimtis. Kad jo laukai duotų derlių, tarnai turi juos įdirbti ir prižiūrėti.
Ko pasimokome:
1:15. Mėgindami pašalinti šiandien paplitusią priespaudą ir neteisybę, veltui eikvotume laiką ir jėgas. Tai padarys tik Dievo Karalystė (Danieliaus 2:44).
2:4-11. Kūrybinė veikla, pavyzdžiui, architektūra, sodininkystė, muzika, bei prabangus gyvenimas tėra „vėjų vaikymasis“, nes neįprasmina būties ir nesuteikia tikros laimės.
2:12-16. Išmintis tuo pranoksta kvailybę, kad padeda įveikti sunkumus. Tačiau mirties žmonių išmintis negali įveikti. Net ir garsūs išminčiai per laiką pamirštami.
2:24; 3:12, 13, 22. Dera džiaugtis savo darbo vaisiais.
2:26 (Brb). Dievas džiaugsmą teikiančios išminties duoda tam „žmogui, kuris Jam patinka“. Neturint artimų santykių su Dievu, jos gauti neįmanoma.
3:16, 17. Tikėtis teisingumo visais atvejais nerealu. Užuot pernelyg nerimavę dėl to, kas šiandien vyksta pasaulyje, būkime kantrūs — Jehova ištaisys padėtį.
4:4. Uolus darbas geram meistrui gali teikti pasitenkinimą. Tačiau troškimas pranokti kitus gimdo lenktyniavimo dvasią, kelia pagiežą, pavydą. Uoliai tarnauti krikščionys turi iš tyrų paskatų.
4:7-12. Žmonių santykiai svarbesni nei materialinės vertybės. Jų nevalia aukoti dėl turto.
4:13. Ne kiekvienas, kuris užima aukštą padėtį ir yra solidaus amžiaus, vertas pagarbos. Tie, kas turi atsakingas pareigas, privalo elgtis išmintingai.
4:15, 16. „Jaunas įpėdinis“, žengiantis į karaliaus vietą, galbūt iš pradžių turi „žmonių daugybės“ paramą, bet „ateityje [jie] juo visiškai nesidžiaugs“. Išties, populiarumas trumpalaikis.
5:1. Mūsų maldos turi būti prasmingos ir pagarbios — ne tušti žodžiai.
5:2-6 (Jr). Materialinių gėrybių troškimas gali paskatinti žmogų nuolat svajoti, kaip praturtėti. Net ir naktį tos mintys neleidžia ramiai miegoti. Tie, kas daug kalba, gali pasirodyti kitų akyse kvaili ir Dievui pasižadėti skubotai. Bet ‘bijodami Dievo’ viso to išvengsime.
6:1-9. Kiek vertės turi turtai, šlovė, ilgas amžius, gausi šeima, jei aplinkybės neleidžia jais pasidžiaugti? „Geriau matyti akimis“, kas realiai pasiekiama, negu „mintimis klajoti“ — siekti to, kas neįmanoma (Brb). Todėl „turėdami maisto ir drabužį“ būkime patenkinti, džiaukimės naudingais dalykais ir išlaikykime artimus santykius su Jehova (1 Timotiejui 6:8).
PATARIMAI IŠMINTINGAJAM
Kaip išsaugoti gerą vardą? Kaip žiūrėti į pasaulio valdovus bei patiriamą neteisybę? Jei mirusieji nebežino nieko, kaip dera gyventi dabar? Kaip jaunuoliams protingai išnaudoti savo laiką ir jėgas? Išmintingi telkėjo patarimai šiais bei kitais klausimais užrašyti Mokytojo knygos 7—12 skyriuose.
Atsakymai į klausimus:
7:19 (Brb). Kokia prasme išmintingas yra stipresnis už „dešimt galiūnų“? Biblijoje skaičius dešimt, kai vartojamas perkeltine prasme, reiškia visybę. Saliamonas čia sako, kad išmintis apsaugo labiau nei visa mieste budinti karių kuopa.
10:2 (Brb). Kokia prasme vieno žmogaus širdis „linksta į dešinę“, o kito — „į kairę“? Kadangi dešinė paprastai reiškia palankumą, širdis, linkstanti į dešinę, rodo gerus žmogaus motyvus. O jei širdis skatina daryti bloga, ji linksta į kairę.
10:15. Kaip „kvailojo triūsas [...] jį nuvargina“? Jei kas nors imasi darbo visko išmintingai neapsvarstęs, iš savo triūso neturi jokios naudos, jokio pasitenkinimo. Be poilsio triūsdamas jis tik nuvargsta.
11:7, 8. Ką reiškia žodžiai: „Smagi dienos šviesa, malonu akims matyti saulę“? Šviesa ir saulė teikia malonumo. Saliamonas nori pasakyti, kad gyventi verta ir kad turime ‘mėgautis’ gyvenimu, kol tamsios dienos, arba senatvė, neatėmė jėgų.
11:10 (Brb). Kodėl „vaikystė ir jaunystė yra tuštybė“? Jei praleistas netinkamai, šis gyvenimo tarpsnis yra tuštybė, nes jaunatviška jėga tarsi garas greitai išnyksta.
Ko pasimokome:
7:6 (Brb). Juokas netinkamu metu toks pat erzinantis ir nenaudingas, kaip deginamų erškėčių spragsėjimas po puodu. Turime jo saugotis.
7:21, 22. Neverta per daug kreipti dėmesio į visas žmonių kalbas.
8:2, 3; 10:4. Jei prižiūrėtojas ar darbdavys mus kritikuoja ar pataiso, išmintinga ramiai išklausyti. Geriau ‘neskubėti pasišalinti iš jų akivaizdos’ ir neatsisakyti tuoj pat savo pareigų.
8:8; 9:5-10, 12. Kaip žuvis pagaunama tinklu, kaip paukščiai pakliūva į kilpas, taip mūsų gyvenimas gali baigtis netikėtai. Niekas neįstengia sulaikyti gyvybės jėgos atėjus mirčiai nei nuo mirties pabėgti — šis priešas siaubia visą žmoniją. Tad nevalia leisti laiko tuščiai. Jehova nori, kad brangintume gyvenimą ir nugyventume jį prasmingai. Dėl to Jehovos tarnyba turi būti mums svarbiausia.
8:16, 17. To, ką Dievas padarė ir kam leido įvykti per žmonijos istoriją, visiškai suprasti neįmanoma, net jei tyrinėtume dieną naktį. Pernelyg sielodamiesi dėl žemėje daromo blogio tik prarastume gyvenimo džiaugsmą.
9:16-18. Išmintį reikia branginti, net jei dauguma jos nevertina. Ramiai pasakyti išmintingo žmogaus žodžiai mielesni už pagyrūniškus kvailio riksmus.
10:1. Turime žiūrėti, ką kalbame ir kaip elgiamės. Menkas nesusivaldymas, pavyzdžiui, pykčio protrūkis, pasigėrimas, amoralus poelgis, gali sugadinti gerą gerbiamo žmogaus reputaciją.
10:5-11. Tam, kuris užima aukštą postą, bet nieko neišmano, pavydėti neverta. Net jei užduotis menka, netinkamai ją atlikdamas žmogus gali prisidaryti bėdos. Tad mokykimės „pasinaudoti išmintimi“. Mums svarbu būti tinkamais Karalystės žinios skelbėjais ir įgudusiais mokytojais.
11:1, 2. Turime nuoširdžiai remti kitus. Dosnumas skatina dosnumą (Luko 6:38).
11:3-6. Gyvenimo nežinomybė neturi mums atimti ryžto.
11:9; 12:1-7. Jaunuoliai yra atskaitingi Jehovai. Todėl kol jauni ir kupini energijos, savo laiką ir jėgas turi skirti Dievo tarnybai.
„IŠMINČIŲ POSAKIAI“ MUMS PAMOKYTI
Kaip turime žiūrėti į „tinkamus pasakymus“, telkėjo Saliamono surastus ir užrašytus? Žmonių parašytų knygų daug, bet „išminčių posakiai — tarsi akstinai, tarsi giliai į akstinus įkaltos vinys. Jie duoti vieno Ganytojo“ (Mokytojo 12:10-12; Brb). Išminties žodžiai, įkvėpti Jehovos, „vieno Ganytojo“, įtvirtina mus teisingame kelyje.
Jei pritaikysime išmintingus patarimus, randamus Mokytojo knygoje, mūsų gyvenimas bus prasmingas ir laimingas. Neabejojame: „bus gera bijantiems Dievo“. Tad ir toliau būkime pasiryžę ‘bijoti Dievo ir laikytis jo įsakymų’ (Mokytojo 8:12; 12:13).
[Iliustracija 15 puslapyje]
Vienas puikiausių Dievo darbų skirtu laiku taps tikrove
[Iliustracija 16 puslapyje]
Valgyti, gerti ir džiaugtis savo triūso vaisiais — Dievo dovana