„Jei ne šis devynmetis“

KADA tik Jehovos liudytojai pasibelsdavo į Veslavos duris, ši moteris, gyvenanti pietų Lenkijoje, jiems mandagiai padėkodavo, bet kalbėtis nenorėdavo. Sykį prie jos durų lydimas mamos atėjo devynmetis Samuelis. Šį kartą Veslava nusprendė išklausyti žinią ir paėmė žurnalą apie žemės rojų.

Kadangi artėjo Jėzaus Kristaus mirties minėjimas, Samuelis norėjo pakviesti Veslavą į šį ypatingą renginį. Sykiu su mama berniukas vėl ją aplankė ketindamas įteikti kvietimą. Matydama dailiai apsirengusį vaiką moteris paprašė truputį palaukti. Grįžo pakeitusi apdarą. Tada išklausė Samuelį, paėmė kvietimą ir pasiteiravo: „Ar man ateiti vienai, ar galiu kartu su vyru?“ Paskui pridūrė: „Jeigu vyras ir nenorėtų, aš ateisiu. Padarysiu tai dėl tavęs, Samueli.“ Berniuko džiaugsmui, ji pažadą tesėjo.

Per Minėjimo kalbą Samuelis sėdėjo greta Veslavos ir atskleisdavo kiekvieną svarstomą Biblijos eilutę. Tai moterį nustebino. Ji džiaugėsi programa ir buvo dėkinga, kad tokios svarbios mintys paaiškintos taip paprastai. Veslavą taip pat sujaudino bendruomenės narių šiluma ir dėmesys. Nuo tada ji ėmė vis labiau domėtis dvasiniais dalykais ir bendrauti su Jehovos liudytojais. Neseniai ji pasakė: „Man gėda, kad anksčiau uždarydavau jums duris. Prisipažinsiu, nebūčiau klausiusi jūsų, jei ne šis devynmetis berniukas, Samuelis.“

Daug jaunų Jehovos liudytojų, kaip ir Samuelis Lenkijoje, teikia gyrių Jehovai kalba bei geru elgesiu. Jaunuoli, galbūt ir tu galėtum paskatinti doros širdies žmones daugiau pasidomėti dvasiniais dalykais.