Liudijimas visoms tautoms

„Tapsite mano liudytojais [...] ligi pat žemės pakraščių“ (APAŠTALŲ DARBŲ 1:8).

1. Kada ir kur Jėzaus mokiniai pirmą kartą išgirdo pranašystę, kurią randame užrašytą Mato 24:14?

JĖZAUS žodžius, užrašytus Mato 24:14, labai gerai žinome. Daugelis net mokame atmintinai. Tai iš tiesų ypatinga pranašystė! Įsivaizduok, ką pagalvojo Jėzaus mokiniai pirmą kartą ją išgirdę 33 mūsų eros metais. Ligi tol beveik trejus metus jie visur lydėjo Jėzų ir dabar drauge atėjo į Jeruzalę. Jie buvo matę jį darant stebuklus ir daug pasisėmę iš to, ko jis mokė. Nors Jėzaus skiepijamas tiesas labai brangino, šitie jo sekėjai suprato, kad esama ir nepatenkintų žmonių. Kristus turėjo priešų — įtakingų asmenų.

2. Kokie pavojai ir išbandymai laukė Jėzaus mokinių?

² Ant Alyvų kalno keturi apaštalai sėdėjo sykiu su Jėzumi ir įdėmiai klausėsi, kai jis kalbėjo apie jų laukiančius pavojus ir išbandymus. Jau anksčiau Jėzus sakė būsiąs nužudytas (Mato 16:21). Dabar pranašavo, kad mokiniai irgi bus aršiai persekiojami. „Jus atiduos kankinti ir žudyti, — perspėjo jis. — Būsite dėl manęs visų tautų nekenčiami.“ Ir tai dar ne viskas. Daug ką suvedžios netikri pranašai. Kai kas suklups, ims išdavinėti, nekęsti kitų. Bus nemažai tokių, kurių meilė Dievui ir jo Žodžiui atšals (Mato 24:9-12).

3. Kodėl Mato 24:14 užrašyti Jėzaus žodžiai tikrai kelia nuostabą?

³ Išvardijęs visus tuos sunkumus Jėzus pasakė dar vieną dalyką, kuris jo mokinius turėjo nustebinti. „Ši geroji naujiena apie karalystę bus paskelbta visame pasaulyje paliudyti visoms tautoms. Ir tada ateis galas“, — paskelbė jis (Mato 24:14, Č. Kavaliausko vertimas, 1972). Jėzus pradėjo Izraelyje liudyti tiesą; šis darbas, pasirodo, nenutrūks ir bus daromas visoje žemėje (Jono 18:37). Kokia nuostabi pranašystė! Paliudyti tiesą „visoms tautoms“ juk nelengva, o turint omenyje, kad žinios nešėjai „tautų nekenčiami“, tai bemaž stebuklas! Įvykdžius tokią didžiulę užduotį bus išaukštinta ne tik Jehovos visavaldystė, galia, bet ir jo meilė, gailestingumas, kantrybė. Dirbdami šį darbą Dievo tarnai taip pat galės parodyti savo tikėjimą ir atsidavimą.

4. Kam buvo pavesta liudyti tiesą ir kaip Jėzus paguodė šiuos darbininkus?

⁴ Iš apaštalams Jėzaus pasakytų žodžių buvo visiškai aišku, kad užduotis labai svarbi. Prieš pakildamas į dangų Jėzus jiems pasirodė ir tarė: „Kai ant jūsų nužengs Šventoji Dvasia, jūs gausite jos galybės ir tapsite mano liudytojais Jeruzalėje ir visoje Judėjoje bei Samarijoje ir ligi pat žemės pakraščių“ (Apaštalų darbų 1:8). Nors mokinių gretos netrukus pasipildė, vis tiek jų buvo palyginti nedaug. Kaip juos guodė pažadas, kad šią Dievo skirtą užduotį padės įgyvendinti jo galinga dvasia!

5. Ko apie liudijimo darbą nežinojo Jėzaus mokiniai?

⁵ Jėzus savo sekėjams liepė skelbti gerąją naujieną ir ruošti mokinius iš visų tautų  žmonių (Mato 28:19, 20). Bet anie nežinojo, kaip plačiai tiesa bus išgarsinta ir kada ateis pabaiga. Nežinome ir mes. Tai nustato tik pats Jehova (Mato 24:36). Nuosprendį šiai sugedusiai pasaulio santvarkai Dievas įvykdys tada, kai žinia bus paliudyta, kiek jam patinka. Tik tuomet krikščionys pamatys, kiek plačiai Jehova buvo numatęs paskelbti tiesą. Vargu ar pirmieji Jėzaus mokiniai įsivaizdavo, koks didžiulis liudijimas vyks šiuo pabaigos laiku.

Liudijimas pirmajame amžiuje

6. Kas įvyko per 33 m. e. m. Sekmines ir tuoj po jų?

⁶ Pirmajame amžiuje Karalystės skelbimo ir mokinių ruošimo darbas ėjosi puikiai. Per 33 m. e. m. Sekmines Jeruzalėje, viename aukštutiniame kambaryje, susibūrė 120 Jėzaus mokinių. Jiems Dievas išliejo savo šventąją dvasią. Paskui apaštalas Petras įtaigioje kalboje paaiškino, ką tas stebuklas reiškia. Apie 3000 jo klausytojų įtikėjo ir pasikrikštijo. Tai buvo tik pradžia. Nors religiniai vadovai labai stengėsi sustabdyti gerosios naujienos skelbimą, „Viešpats kasdien didino [mokinių] būrį tais, kurie ėjo į išganymą“. Greit „tikinčiųjų padaugėjo maždaug iki penkių tūkstančių“. Vėliau „nuolat augo būrys vyrų ir moterų, įtikėjusių Viešpatį“ (Apaštalų darbų 2:1-4, 8, 14, 41, 47; 4:4; 5:14).

7. Kodėl Kornelijaus atsivertimas buvo svarbus įvykis?

⁷ Dar kai kas svarbaus įvyko 36 m. e. m. Tada atsivertė ir pasikrikštijo pagonis, vardu Kornelijus. Siųsdamas apaštalą Petrą pas šį dievobaimingą vyrą, Jehova parodė, kad Jėzaus įsakymas ruošti „mokiniais visų tautų žmones“ neapsiriboja vien žydais, pasklidusiais po įvairias šalis (Apaštalų darbų 10:44, 45). Kaip reagavo tie, kurie buvo atsakingi už liudijimo darbą? Judėjoje gyvenantys apaštalai ir vyresnieji, pamatę, kad gerąją naujieną reikės nešti kitataučiams, šlovino Dievą (Apaštalų darbų 11:1, 18). Tuo tarpu žinia buvo skelbiama ir žydams. Ilgainiui šis triūsas davė gausių vaisių. Štai apie 58 m. e. m. drauge su pagonimis jau „tūkstančiai žydų [buvo tapę] tikinčiaisiais“ (Apaštalų darbų 21:20).

8. Kaip geroji naujiena paveikia žmones?

⁸ Nors pirmųjų krikščionių gausėjo tūkstančiais, nepamirškime, ką tai byloja, — skelbiama Biblijos žinia buvo paveiki (Hebrajams 4:12). Ją priėmusieji daug ką pakeitė savo gyvenime: atsisakė nedorų įpročių, apsivilko naujos asmenybės rūbus ir susitaikė su Dievu (Efeziečiams  4:22, 23). Taip yra ir šiandien. Visi, kurie pamilsta gerąją naujieną, įgyja nuostabią viltį gyventi amžinai (Jono 3:16).

Dievo bendradarbiai

9. Ką pirmieji krikščionys žinojo apie jiems suteiktą garbę ir atsakomybę?

⁹ Pirmieji krikščionys nemanė, kad šio darbo vaisiai — pačių nuopelnas. Jie suprato: tarnystė remiasi „Šventosios Dvasios galybe“ (Romiečiams 15:13, 19). Dvasinis augimas vyko Jehovos dėka. Sykiu krikščionys žinojo, kad jiems suteikta garbė ir atsakomybė būti „Dievo bendradarbiais“ (1 Korintiečiams 3:6-9). Todėl paskirto darbo ėmėsi „visomis išgalėmis“ — kaip patarė Jėzus (Luko 13:24, Jr).

10. Kaip darbavosi kai kurie pirmieji krikščionys, kad tiesa būtų paliudyta visoms tautoms?

¹⁰ Paulius, „pagonių apaštalas“, keliaudamas tūkstančius kilometrų sausuma ir jūra įkūrė daug bendruomenių Romos provincijoje Azijoje ir Graikijoje (Romiečiams 11:13). Jo darbuotasi ir pačioje Romoje, gal net Ispanijoje. Tuo tarpu Petras, kuriam buvo patikėta skelbti „Evangeliją [...] apipjaustytiems“, pasuko priešinga kryptimi ir tarnavo Babilone — viename iš svarbių ano meto judaizmo centrų (Galatams 2:7-9; 1 Petro 5:13). Didžiuliame Viešpaties darbininkų būryje buvo ir moterų. Galima paminėti Trifeną ir Trifosą. O apie krikščionę, vardu Persidė, pasakyta kaip apie „daugel triūsusią dėl Viešpaties“ (Romiečiams 16:12).

11. Kaip Jehova laimino pirmųjų krikščionių darbą?

¹¹ Jehova dosniai laimino čia paminėtų ir visų kitų uolių tarnų darbą. Nepraėjus nė 30 metų nuo tada, kai Jėzus pranašavo apie liudijimą visoms tautoms, Paulius parašė, kad geroji naujiena „paskelbta visai Kūrinijai po dangumi“ (Kolosiečiams 1:23). Ar tada atėjo pabaiga? Tam tikra prasme — taip. Pražūtis ištiko žydų sistemą: romėnų kariuomenė 70 m. e. m. sugriovė Jeruzalę, sykiu ir šventyklą. Bet Jehova buvo numatęs daug didesnį liudijimo darbą prieš ateinant visos Šėtono sistemos pabaigai.

Liudijimas šiandien

12. Kaip pirmieji Biblijos tyrinėtojai suprato įsakymą skelbti gerąją naujieną?

¹² Baigiantis XIX amžiui, po ilgo atskalūnybės laikotarpio, buvo atnaujintas teisingas Dievo garbinimas. Biblijos tyrinėtojai (taip tada vadinosi Jehovos liudytojai) gerai suprato įsakymą ruošti mokinius visoje žemėje (Mato 28:19, 20). 1914 metais darbavosi maždaug 5100 skelbėjų ir geroji naujiena buvo pasiekusi net 68 šalis. Tačiau pirmieji Biblijos tyrinėtojai pranašystės iš Mato 24:14 nesuvokė iki galo. Devyniolikto amžiaus pabaigoje Šventąjį Raštą,  kuriame užrašyta geroji naujiena, arba evangelija, Biblijos draugijos jau buvo išvertusios į daug kalbų, išspausdinusios ir išplatinusios visoje žemėje. Todėl Biblijos tyrinėtojai keletą dešimtmečių manė, jog tautoms jau paliudyta.

13, 14. Koks aiškesnis Dievo valios ir tikslų supratimas buvo pateiktas viename Sargybos bokšto 1928 metų numeryje?

¹³ Ilgainiui Jehova savo tarnams leido vis aiškiau suprasti, kokia yra jo valia bei tikslai (Patarlių 4:18). Sargybos bokšto 1928 metų gruodžio 1 dienos numeryje (anglų k.) buvo rašoma: „Kadangi Biblija išplatinta, ar galima sakyti, jog išpranašautas karalystės evangelijos skelbimas jau atliktas? Tikrai ne! Nors Biblija plačiai prieinama, reikia, kad mažasis Dievo liudytojų būrelis žemėje spausdintų leidinius, aiškinančius Dievo [tikslą], ir lankytųsi namuose, kuriuose turi Bibliją. Antraip žmonės nežinos, kad mūsų dienomis įkurta Mesijo valdžia.“

¹⁴ Ten pat priduriama: „1920 metais [...] Biblijos tyrinėtojams paaiškėjo mūsų Viešpaties pranašystė, užrašyta Mato 24:14. Jie suprato, kad ‘ši evangelija’, kuri turi būti paskelbta pagonims, arba visoms tautoms, yra žinia ne apie būsimą karalystę, bet apie jau pradėjusį valdyti Mesiją Karalių.“

15. Kaip išsiplėtė liudijimo veikla nuo trečiojo dešimtmečio?

¹⁵ Anas trečiojo dešimtmečio ‘mažasis liudytojų būrelis’ neliko toks jau mažas. Paaiškėjus, kas yra „milžiniška minia“ iš „kitų avių“, tolesniais dešimtmečiais buvo pradėta ją rinkti (Apreiškimo 7:9; Jono 10:16). Šiandien 235 valstybėse bei teritorijose skelbėjų priskaičiuojama 6613829. Kaip nuostabiai pildosi Jėzaus pranašystė! Dar niekada „ši geroji naujiena apie karalystę“ nebuvo skelbiama taip plačiai. Ir niekad žemėje dar nebuvo tiek daug ištikimų Jehovos tarnų.

16. Kas nuveikta praėjusiais tarnybiniais metais? (Žiūrėk lentelę 27—30 puslapiuose.)

¹⁶ Toks didžiulis liudytojų pulkas darbavosi 2005 tarnybiniais metais. Geroji naujiena 235 valstybėse bei teritorijose buvo skelbiama milijardą suvirš valandų! Milijonai pakartotinių aplankymų, milijonai Biblijos studijų! Tiek nuveikė Jehovos liudytojai, negailintys laiko ir jėgų dalytis Dievo Žodžiu su kitais (Mato 10:8). Jehova galinga šventąja dvasia tebestiprina savo tarnus, kad šie vykdytų jo valią (Zacharijo 4:6).

Liudijama uoliai

17. Kaip Jehovos tarnai reaguoja į Jėzaus žodžius apie gerosios naujienos skelbimą?

¹⁷ Nors jau prabėgo beveik 2000 metų nuo tada, kai Jėzus pasakė, kad geroji  naujiena bus paskelbta, Dievo tarnų uolumas šiame darbe nemąžta. Žinome, kad ištvermingai darydami, kas gera, atspindime Jehovos savybes — meilę, gailestingumą, kantrybę. Kaip ir jis, norime, kad žmonės ne pražūtų, bet kad atsiverstų ir susitaikytų su Jehova (2 Korintiečiams 5:18-20; 2 Petro 3:9). Jehovos dvasios kupini liudytojai toliau uoliai skelbia gerąją naujieną visuose žemės kampeliuose (Romiečiams 12:11). Įvairių kraštų žmonės priima tiesą ir paklūsta Jehovos rūpestingam vadovavimui. Štai keletas pavyzdžių.

18, 19. Kokių žinai pavyzdžių, kai žmonės palankiai priėmė gerąją naujieną?

¹⁸ Čarlis ūkininkavo Vakarų Kenijoje. 1998-aisiais jis pardavė 8000 suvirš kilogramų tabako ir gavo geriausio tabako augintojo pažymėjimą. Tuo laiku ūkininkas ėmė studijuoti Bibliją ir greit suprato, kad šitokiu verslu nusižengia Jėzaus įsakymui mylėti artimą (Mato 22:39). Padaręs išvadą, jog „geriausias tabako augintojas“ iš tikrųjų yra „didžiausias žudikas“, Čarlis sunaikino savo plantaciją. Šis pažangus studijuotojas pasiaukojo ir pasikrikštijo. Dabar jis — reguliarusis pionierius ir tarnybinis padėjėjas.

¹⁹ Akivaizdu, kad Jehova drebina tautas pasauliniu liudijimu ir taip renka lobius, tai yra žmones (Agėjo 2:7). Portugalijoje gyvenantis Pedrus būdamas 13 metų pradėjo studijuoti seminarijoje. Jis norėjo būti misionierius ir mokyti Biblijos. Bet greit seminariją paliko, nes Biblijai buvo skiriama visai mažai dėmesio. Po šešerių metų vaikinas jau studijavo Lisabonos universitete psichologiją. Gyveno pas savo tetą, Jehovos liudytoją, kuri vis skatino sėsti prie Biblijos. Tuo laiku Pedrus abejojo, ar tikrai yra Dievas ir ar verta į Bibliją gilintis. Papasakojo apie savo dvejones vienam profesoriui. Remdamasis psichologija, šis paaiškino, kad tas, kuris nesugeba apsispręsti, yra sau priešas. Tada jaunuolis ir nutarė imtis Biblijos studijų. Neseniai jis pasikrikštijo ir dabar pats veda Biblijos studijas kitiems.

20. Kodėl galime džiaugtis, kad tautoms liudijama taip plačiai?

²⁰ Nežinome, nei kiek plačiai bus paliudyta tautoms, nei kurią dieną ir valandą ateis pabaiga. Tik aišku — ji nebetoli. Džiaugiamės, kad visur vykstantis gerosios naujienos liudijimas yra vienas iš ženklų, rodančių, jog netrukus vietoj žmonių valdžios viešpataus Dievo Karalystė (Danieliaus 2:44). Kasmet milijonams žmonių suteikiama proga palankiai atsiliepti į gerąją naujieną ir taip aukštinamas Jehova Dievas. Būkime pasiryžę likti ištikimi ir atsidėję liudyti drauge su pasauline brolija visoms tautoms. Tai darydami, išgelbėsime save ir savo klausytojus (1 Timotiejui 4:16).

Ar atsimeni?

• Kuo ypatinga Mato 24:14 užrašyta pranašystė?

• Kokias pastangas pirmieji krikščionys įdėjo skelbdami gerąją naujieną ir kokių tai davė vaisių?

• Kaip Biblijos tyrinėtojai ilgainiui suprato, kad reikia liudyti visoms tautoms?

• Kas ypač patraukia dėmesį apžvelgiant Jehovos tarnų veiklą pernai?

[Studijų klausimai]

 [Lentelė 27—30 puslapiuose]

JEHOVOS LIUDYTOJŲ 2005 TARNYBINIŲ METŲ PASAULINĖ ATASKAITA

 (Prašom žiūrėti patį leidinį)

[Žemėlapis/iliustracijos 25 puslapyje]

Paulius, skelbdamas gerąją naujieną, sausuma ir jūra nukeliavo tūkstančius kilometrų

[Iliustracija 24 puslapyje]

Jehova pasiuntė Petrą paliudyti Kornelijui ir jo šeimai