Skaitytojų klausimai
Skaitytojų klausimai
Ar gali krikščionis išlaikyti švarią sąžinę, jeigu pasirenka darbą, kuriame reikia nešiotis šaunamąjį ginklą?
Visiems Jehovos liudytojams turi rūpėti Dievo nustatyta pareiga tenkinti materialinius savo šeimos poreikius (1 Timotiejui 5:8). Tačiau kai kurie pragyvenimo būdai nepriimtini, nes akivaizdžiai kertasi su Biblijos principais. Tokie yra darbai, susiję, pavyzdžiui, su azartiniais lošimais, neteisingu kraujo naudojimu, tabako vartojimo skatinimu (Izaijo 65:11; Apaštalų darbų 15:29; 2 Korintiečiams 7:1; Kolosiečiams 3:5). Taip pat būna darbų, kurie Biblijoje tiesiogiai nesmerkiami, bet gali užgauti paties krikščionio arba kitų asmenų sąžinę.
Ar įsidarbinti tarnyboje, kur privaloma nešiotis šaunamąjį arba kitokį ginklą, — kiekvieno asmeninis reikalas. Tačiau tokiam darbuotojui grėstų pavojus užsitraukti kraujo kaltę, nes ginklą gali prireikti panaudoti. Todėl krikščionis turėtų su malda apsvarstyti, ar norėtų atsidurti situacijoje, kai akimirkos sprendimas gali kainuoti žmogaus gyvybę. Be to, ginkluotas darbuotojas rizikuoja pats tapti nusikaltėlių puolimo ar gynimosi auka.
Šitokio darbo pasirinkimas gali paveikti ir aplinkinius. Kaip žinome, pagrindinė krikščionio pareiga yra skelbti gerąją naujieną apie Dievo Karalystę (Mato 24:14). Ar įmanoma mokyti kitus gyventi „taikoje su visais žmonėmis“, o pačiam tuo pat metu pelnytis duoną ginklu? (Romiečiams 12:18) O kaip vaikai ir kiti šeimos nariai: ar namie laikomas ginklas nekeltų grėsmės jų gyvybėms? Ir dar, ar toks darbas netaptų suklupimo priežastimi kitiems tikintiesiems? (Romiečiams 14:21, Jr, išnaša)
Šiomis paskutinėmis dienomis daugėja žmonių, kurie „žiaurūs, nekenčiantys to, kas gera“ (2 Timotiejui 3:1, 3, Jr). Jei tai žinantis krikščionis vis tiek pasirinktų darbą, kur reikėtų nešiotis ginklą ir kur tikėtina bet kada susiremti su tokiais žmonėmis, ar būtų jis visai „be kaltės“? (1 Timotiejui 3:10) Vargu. Dėl šios priežasties bendruomenė negali laikyti jo „nepeiktinu“, jeigu gavęs draugišką Biblija pagrįstą patarimą jis ir toliau nesiskiria su ginklu (1 Timotiejui 3:2; Titui 1:5, 6). Taigi tokiam vyrui ar moteriai nedera patikėti jokių ypatingų užduočių bendruomenėje.
Savo sekėjus Jėzus patikino, kad, pirmiausia ieškant Dievo Karalystės, dėl būtinų pragyvenimo dalykų pernelyg nerimauti nereikia (Mato 6:25, 33). Taip, jei visa širdimi pasitikėsime Jehova, „jis [mus] palaikys; teisiajam palūžti jis niekada neleidžia“ (Psalmyno 55:23 [55:22, Brb]).