Skaitytojų klausimai

Po Tvano Nojaus išleistas iš laivo balandis grįžo su „alyvmedžio lapu“ snape. Kur paukštis rado tą lapą?

Biblijoje sakoma: „Aukščiau ir aukščiau ant žemės kilo vandenys, kol visi aukščiausi kalnai visur po dangumi liko apsemti.“ (Pradžios 7:19) Vandeniui nusenkant, Nojus išleido balandį. Po savaitės dar kartą, dar po savaitės — trečią. Antrąsyk balandis grįžo „laikydamas snape šviežiai nuskintą alyvmedžio lapą. Taip Nojus sužinojo, kad vandenys nusekę ant žemės“. (Pradžios 8:8-11, Brb)

Sausumos paviršių Tvanas, be abejo, pakeitė, todėl dabar neįmanoma sužinoti, kiek ilgai įvairios vietos buvo užtvinusios. Vis dėlto didžiąją žemės dalį vanduo dengė tikriausiai gana ilgai, tad dauguma medžių žuvo. Tačiau kai kurie, matyt, išliko gyvybingi ir vandeniui nuslūgus išleido atžalas.

Apie alyvmedį žodyne New Bible Dictionary rašoma: „Nukirstas leidžia ataugas iš šaknų, todėl gali išdygti net penki nauji ūgliai. Panašiai atžalos prasikala ir iš mirštančių [beveik išdžiūvusių] alyvmedžių.“ „Šio medžio gyvybingumas, rodos, nesunaikinamas“, — sakoma leidinyje The New Schaff-Herzog Encyclopedia of Religious Knowledge. Niekas negali šiandien tiksliai pasakyti, koks buvo Tvano vandenų druskingumas ir temperatūra. Kaip jie paveikė alyvmedžius bei kitus augalus, neaišku.

Tačiau laukinis alyvmedis nepakelia šaltų orų, kokie vyrauja aukštesniuose kalnuose. Jis paprastai auga žemiau kaip 1000 metrų virš jūros lygio, kur vidutinė temperatūra didesnė nei 10 laipsnių. „Todėl, — kaip rašoma knygoje The Flood Reconsidered, — iš nuskinto šviežio lapo Nojus galėjo suprasti, kad žemesniuose slėniuose vanduo baigia nuslūgti.“ Kai Nojus išleido balandį dar po savaitės, šis nebegrįžo. Buvo aišku, kad augmenija pradėjo vešėti ir paukštis rado, kur pasilikti. (Pradžios 8:12)