Ugdydamasis pasitikėjimą būsi laimingas

APSINUODYTI maistu labai nemalonu. Jeigu taip atsitinka ne kartą, reikia itin atidžiai rinktis maistą. Tačiau iš baimės vėl apsinuodyti neprotinga būtų liautis valgius išvis, nes šitaip neilgai išgyventume.

Žmogus, sužlugdęs kieno nors pasitikėjimą, irgi sukelia skausmo. O jei kas išduoda antrą kartą, tenka gerai pamąstyti, ar verta su tokiu draugauti. Tačiau ne išeitis — visai šalintis aplinkinių bijant, kad jie gali apvilti. Kodėl? Nepasikliaudami kitais patys jaučiamės nelaimingi. Kad būtume patenkinti, turime palaikyti tarpusavio pasitikėjimu paremtus ryšius.

„Pasitikėjimas — sklandžių kasdienių santykių su kitais pagrindas“, — sakoma knygoje Jugend 2002. „Kiekvienas trokšta tarpusavio pasitikėjimo“, — rašoma laikraštyje Neue Zürcher Zeitung. „Pasitikėjimas pagerina gyvenimą“ tiek, jog „yra būtinas norint išsilaikyti“. Pasak laikraščio, be pasitikėjimo „žmogus negali susidoroti su sunkumais“.

Taigi pasitikėjimas būtinas. O kuo galėtume kliautis nebijodami būti nuvilti?

Visa širdimi pasitikėk Jehova

„Visa širdimi pasitikėk Viešpačiu“, — sakoma Biblijoje. (Patarlių 3:5) Dievo Žodis išties daug kartų skatina mus pasitikėti savo Kūrėju, Jehova Dievu.

Kodėl galime juo pasitikėti? Pirmiausia dėl to, kad Jehova Dievas yra šventas. Pranašas Izaijas rašė: „Šventas, šventas, šventas yra... Viešpats!“ (Izaijo 6:3) Argi mintis apie jo šventumą nepatraukli? Juk Jehovos šventumas reiškia, kad jis tyras, — negali pasielgti neteisingai, kad yra visiškai patikimas. Neįmanoma, kad padarytų ką bloga ar užgautų, tad jis niekada nenuvils mūsų.

 Pasikliauti Dievu verta taip pat todėl, kad jis ir gali, ir nori paremti savo tarnus. Jis veikia pasitelkęs savo aukščiausią galią, vadovaudamasis tobulu teisingumu bei išmintimi ir skatinamas visa pranokstančios meilės. „Dievas yra meilė“, — rašė apaštalas Jonas. (1 Jono 4:8) Dievas viską daro iš meilės. Jehova dėl savo šventumo bei kitų puikių savybių yra idealus Tėvas, kuriuo verta besąlygiškai pasitikėti. Niekuo negalime pasikliauti tiek, kiek Jehova.

Pasitikėk Jehova ir būsi laimingas

Dar viena svari priežastis, dėl kurios verta pasitikėti Jehova: joks kitas asmuo nesupras mūsų geriau už jį. Dievas žino, jog kiekvienam žmogui būtinas tvirtas, nuolatinis pasitikėjimas Kūrėju. Tie, kas puoselėja tokį ryšį, jaučiasi daug saugiau. „Laimingas žmogus, kuris deda viltis į Viešpatį“, — tokia buvo karaliaus Dovydo išvada. (Psalmyno 40:5 [40:4, Brb]) Šiandien milijonai žmonių iš širdies jai pritaria.

Aptarkime keletą pavyzdžių. Doris gyveno Dominikos Respublikoje, Vokietijoje, Graikijoje ir Jungtinėse Valstijose. Ji pasakoja: „Esu laiminga pasitikėdama Jehova. Jis žino, kaip pasirūpinti mano fiziniais, dvasiniais bei emociniais poreikiais. Jis — geriausias draugas, kokį tik įmanoma turėti.“ Juristas Volfgangas sako: „Puiku, kad galiu pasikliauti asmeniu, kuris visa širdimi manimi rūpinasi, kuris gali padaryti ir padarys kas geriausia!“ O Hemas, gimęs Azijoje, bet dabar gyvenantis Europoje, džiaugiasi štai kuo: „Neabejoju, kad visa yra Jehovos rankose ir kad jis niekada neapsirinka; esu laimingas juo pasikliaudamas.“

Žinia, dera pasikliauti ne tik savo Kūrėju, bet ir žmonėmis. Todėl Jehova, kaip išmintingas, patyręs draugas, duoda patarimų, kokiais asmenimis verta pasitikėti. Tuos patarimus randame atidžiai skaitydami Bibliją.

Tie, kuriais galime pasitikėti

„Nepasitikėkite didžiūnais nei mirtinguoju, kuris negali išgelbėti“, — rašė psalmininkas. (Psalmyno 146:3) Šie įkvėpti žodžiai padeda suvokti, kad daugelis žmonių nenusipelno pasitikėjimo. Negalime be jokios atodairos pasikliauti net labai vertinamais asmenimis, pasaulio „didžiūnais“, tai yra įvairiais žinovais bei specialistais. Jų siūlomos gyvenimo gairės dažnai suklaidina ir pasitikėdami tokiais „didžiūnais“ galime nusivilti.

 Aišku, nedera abejoti visais, tačiau turime atidžiai rinktis, kuo verta pasitikėti. Kuo vadovautis? Mums gali padėti vienas pavyzdys iš senovės Izraelio laikų. Kai reikėjo paskirti izraelitams nelengvas pareigas, Mozė gavo patarimą „paieškoti visoje tautoje pajėgių vyrų..., bijančių Dievo, patikimų ir sąžiningų“. (Išėjimo 18:21) Ko galime iš to pasimokyti?

Šie vyrai dar prieš patikint jiems atsakingas pareigas turėjo parodyti tam tikras Dievui patinkančias savybes. Elgesiu jie privalėjo rodyti, kad yra dievobaimingi — pasižymi didele pagarba Kūrėjui ir bijosi jam neįtikti. Kiekvienam turėjo būti aišku, kad jie visomis išgalėmis palaikys Dievo normas. Jie privalėjo nekęsti nesąžiningo pelno, tai yra tvirtai laikytis dorovės ir saugotis korupcijos. Jie negalėjo piktnaudžiauti tokiu pasitikėjimu savo pačių, giminių arba draugų naudai.

Argi nebūtų išmintinga vadovautis tokiais pat kriterijais renkantis tuos, kuriais pasitikėsime? Ar pažįstame žmonių, kurių elgesys rodo, kad jie bijo Dievo? Ar yra nusistatę laikytis jo nustatytų elgesio normų? Ar tvirtai laikosi dorumo ir vengia blogų darbų? Ar jie sąžiningi: nepasinaudoja aplinkybėmis savo labui, nesavivaliauja? Vyrai ir moterys, kurie rodo tokias savybes, tikrai verti mūsų pasitikėjimo.

Nenuleisk rankų, jei tenka nusivilti

Apsispręsdami, kuo galime pasikliauti, būkime kantrūs, nes pasitikėjimas įgyjamas per ilgesnį laiką. Supratinga ne iš karto, bet pamažu vis daugiau pasitikėti žmogumi. Kaip? Galbūt įmanoma kurį laiką stebėti asmens elgesį? Kaip jis elgiasi tam tikromis aplinkybėmis? Ar patikimas mažuose dalykuose? Pavyzdžiui, ar grąžina pasiskolintą daiktą, ar laiku ateina į sutartą susitikimą? Jei taip, galime palaipsniui patikėti jam ir svarbesnius dalykus. Tai derinasi su principu: „Kas patikimas smulkmenose, tas patikimas ir dideliuose dalykuose.“ (Luko 16:10) Mokėdami pasirinkti draugus ir būdami kantrūs, galime išvengti didelių nusivylimų.

O kaip tada, jeigu kas nors mus nuvilia? Jei skaitėte Bibliją, tikriausiai žinote, kad Jėzų Kristų tą naktį, kai buvo suimtas, skaudžiai nuvylė jo apaštalai. Judas Iskarijotas jį išdavė, o kiti iš baimės išsibėgiojo. Petras net išsižadėjo Jėzaus tris kartus. Bet Jėzus įžvelgė, kad tik Judas veikė piktavališkai. Net ir apviltas tokiu lemtingu momentu, vos po kelių savaičių Jėzus vis tiek patikino 11 apaštalų, jog pasitiki jais. (Mato 26:45-47, 56, 69-75; 28:16-20) Tad ir mes, nuvilti asmens, kuriuo pasikliovėme, apsvarstykime, kodėl jis taip padarė. Ar iš tiesų yra nepatikimas, o gal tik trumpai pasidavė kūno silpnybei?

Ar pats esu patikimas?

Kam rūpi išsirinkti patikimus draugus, turi sąžiningai apsvarstyti: „Ar pats esu patikimas? Kokiais kriterijais išmintinga įvertinti save bei kitus?“

Suprantama, patikimas žmogus visada sako tiesą. (Efeziečiams 4:25) Savo kalba jis nepataikauja. Davęs pažadą, kaip įmanydamas stengiasi jį tesėti. (Mato 5:37) Jis neišplepa kieno nors atskleistų paslapčių, neliežuvauja. Jei vedęs, yra ištikimas sutuoktiniui, šalinasi pornografijos, neduoda valios geidulingoms fantazijoms, neflirtuoja. (Mato 5:27, 28) Asmuo, vertas mūsų pasitikėjimo, uoliu triūsu užsidirba sau bei šeimai ir nesiekia pelnytis kitų sąskaita.  (1 Timotiejui 5:8) Turėdami omenyje tokius protingus biblinius kriterijus įžvelgsime, kas vertas pasitikėjimo. Be to, jei laikomės šių normų, patys būsime verti kitų pasitikėjimo.

Kaip norėtųsi gyventi pasaulyje, kuriame visi žmonės būtų patikimi ir nė vieno neliūdintų nusivylimai dėl žlugusio pasitikėjimo! Ar tai vien svajonė? Tik ne tiems, kas tiki Biblijos pažadais, nes Dievo Žodyje pranašaujama apie būsimą puikią „naują žemę“, kurioje nebeliks apgaulės, melo, išnaudojimo, sielvarto, ligų, net mirties! (2 Petro 3:13; Psalmyno 37:11, 29; Apreiškimo 21:3-5) Argi nevertėtų daugiau apie tai sužinoti? Jehovos liudytojai mielai pateiks jums daugiau informacijos šia bei kitomis svarbiomis temomis.

[Iliustracija 4 puslapyje]

Jei niekuo nepasitikime, nesijaučiame laimingi

[Iliustracija 5 puslapyje]

Jehova labiausiai vertas mūsų pasitikėjimo

[Iliustracijos 7 puslapyje]

Visi trokštame, kad santykiai su kitais būtų grindžiami tarpusavio pasitikėjimu