Skaitytojų klausimai

Ar gali Šėtonas Velnias skaityti žmonių mintis?

Nors negalime tvirtinti kategoriškai, tačiau atrodo, kad nei Šėtonas, nei jo demonai skaityti mūsų minčių nesugeba.

Prisimink, kokiais žodžiais apibūdinamas Šėtonas. Jis vadinamas Šėtonu (priešininku), Velniu (šmeižiku), gyvate (tai yra apgaviku), gundytoju, melagiu. (Jobo 1:6; Mato 4:3; Jono 8:44; 2 Korintiečiams 11:3; Apreiškimo 12:9) Nė vienas iš šių pavadinimų nerodo, kad Šėtonas sugeba skaityti mintis.

O Jehova Dievas „žiūri į širdį“. (Patarlių 17:3; 1 Samuelio 16:7; 1 Metraščių 29:17) „[Jehovai] nėra jokių paslėptų kūrinių, — rašoma Hebrajams 4:13, — bet visa yra gryna ir atidengta akims to, kuriam turėsime duoti apyskaitą.“ Nenuostabu, kad Dievas apdovanojo savo Sūnų Jėzų gebėjimu įžvelgti, kas žmogaus širdyje. Prikeltasis Jėzus pasakė: „Aš esu tas, kuris permato inkstus ir širdis; aš atsilyginsiu jums kiekvienam pagal jūsų darbus.“ (Apreiškimo 2:23)

Biblijoje nekalbama, kad Šėtonas gali tirti žmonių širdis bei mintis. Tai įsidėmėtina, nes apaštalas Paulius patikina, jog mes, krikščionys, „žinome [Šėtono] kėslus“. (2 Korintiečiams 2:11) Todėl nereikia nuogąstauti: Šėtonas neturi kokių nors ypatingų sugebėjimų, apie kuriuos išvis nežinotume.

Vis dėlto nedera tvirtinti, kad mūsų Priešininkas negali įžvelgti mūsų silpnybių. Daugybę amžių jis tyrinėjo žmonių elgseną. Jam nebūtina sugebėti skaityti mintis, kad suprastų, kaip esame linkę elgtis, kokias pramogas mėgstame, apie ką šnekame ir panašiai. Mūsų veido išraiška bei laikysena irgi leidžia numanyti, apie ką mąstome, ką jaučiame.

Vis dėlto iki šių dienų Šėtonas daugiausia naudojasi tomis pačiomis priemonėmis kaip ir Edeno sode — melu, apgaule, klaidinimu. (Pradžios 3:1-5) Nors krikščionims nėra ko baimintis, jog Šėtonas kažkaip perskaitys jų mintis, reikia sergėtis, kad jis kaip nors neįpirštų jiems savo minčių. Velnias nori, kad krikščionys pasidarytų ‘sugedusio proto ir prarastų tiesos nuovoką’. (1 Timotiejui 6:5) Nenuostabu, jog Šėtono pasaulyje liejasi gadinančios informacijos bei žalingų pramogų srautas. Kad atlaikytų tokį puolimą, krikščionys privalo apsaugoti savo mąstyseną „išgelbėjimo šalmu“. (Efeziečiams 6:17) Tai reiškia pripildyti protą Biblijos tiesų ir vengti pražūtingos Šėtono pasaulio įtakos.

Šėtonas — grėsmingas priešas. Tačiau nereikia liguistai bijoti nei jo, nei demonų. Jokūbo 4:7 laiduojama: „Priešinkitės velniui, ir jis bėgs nuo jūsų.“ Laikydamiesi šio patarimo, galėsime kaip ir Jėzus pasakyti, kad Šėtonas neturi mums galios. (Jono 14:30)