Ar tu prisimeni?

Ar vertini paskutinius Sargybos bokšto numerius? Pamėgink atsakyti į šiuos klausimus:

• Kaip nuovoka gali apsaugoti? (Patarlių 1:4, Brb)

Nuovoka įspėja mus apie dvasinį pavojų ir paskatina apgalvoti, kaip elgtis įvairiose situacijose, pavyzdžiui, kaip išvengti seksualinių gundymų darbe. Ji padeda pripažinti, kad bendratikiai yra netobuli, ir nesielgti skubotai, jei kiltų susierzinimas. Nuovokos mums reikia, kad atmestume materialistinio gyvenimo siekį, galintį sužlugdyti dvasiškai (8/15, 21—24 puslapiai).

• Kaip būti vertybe kaimynams?

Tapti gerais kaimynais galime dvejopai: būdami dosniais davėjais ir dėkingais gavėjais. Geri kaimynai — vertybė, kai ištinka nelaimė. Jehovos liudytojai stengiasi būti geri kaimynai perspėdami kitus, kad netrukus Dievas pašalins blogį (9/1, 4—7 puslapiai).

• Kas pagal Bibliją yra tikri šventieji ir kaip jie padės žmonijai?

Visi pirmieji krikščionys buvo tikri šventieji, tokiais paskelbti Dievo, ne žmonių ar kokių organizacijų. (Romiečiams 1:7) Prikelti gyventi danguje tie šventieji kartu su Kristumi teiks palaimų ištikimiems žmonėms žemėje. (Efeziečiams 1:18-21) (9/15, 5—7 puslapiai)

• Kuo krikščionims naudinga žinoti kai ką apie senovės Graikijos atletų varžybas?

Apaštalai Petras ir Paulius savo laiškuose remiasi senovės žaidynių pavyzdžiu. (1 Korintiečiams 9:26; 1 Timotiejui 4:7, Jr; 2 Timotiejui 2:5; 1 Petro 5:10, Vl) Senovės atletui buvo svarbu turėti gerą trenerį, rodyti susivaldymą ir lavintis siekiant tikslo. To paties šiandien reikia krikščioniui, kuris lavinasi dvasiškai (10/1, 28—31 puslapiai).

• Kokie sunkumai ir džiaugsmai auginant vaikus svetimoje šalyje?

Daug vaikų naują kalbą išmoksta greičiau už tėvus, ir šiems gali būti sunku suprasti vaikų mąstyseną bei reakciją. O vaikams kartais nelengva suvokti Biblijos mokymus tėvų kalba. Bet šeimos ryšius įmanoma sustiprinti, jeigu tėvai moko vaikus gimtosios kalbos. Taip vaikai perpranta dvi kalbas ir susipažįsta su dviem kultūromis (10/15, 22—26 puslapiai).

• Kodėl svarbu mokytis atsiprašyti?

Nuoširdžiu atsiprašymu dažnai pavyksta pataisyti pašlijusius santykius. Biblijoje yra pavyzdžių, liudijančių atsiprašymo galią. (1 Samuelio 25:2-35; Apaštalų darbų 23:1-5) Du nesutariantys asmenys dažnai kalti abu. Todėl nusileisti ir atsiprašyti reikia ir vienam, ir kitam (11/1, 4—7 puslapiai).

• Kodėl nedera lošti iš pinigų, net jei statoma tik maža suma?

Lošimas kursto išdidumą, nesveiką konkurencinę dvasią ir godumą, o tai Biblija smerkia. (1 Korintiečiams 6:9, 10) Nemažai aistringų lošėjų pradėjo lošti jau vaikystėje lažindamiesi iš mažų sumų (11/1, 31 puslapis).

• Daugelis Biblijos knygų buvo parašytos graikiškai, tad kodėl reikėjo versti Bibliją į graikų kalbą ir kokie buvo rezultatai?

Šiuolaikinė graikų kalba labai skiriasi nuo Septuagintos — Hebrajiškųjų raštų vertimo į graikų kalbą ir nuo Krikščionių graikiškųjų raštų kalbos. Pastaraisiais šimtmečiais daug kartų bandyta dalį Biblijos ar ją visą versti į šnekamąją graikų kalbą. Šiandien yra apie 30 visos arba dalies Biblijos vertimų, suprantamų kiekvienam graikui. Ypač įsidėmėtinas „Naujojo pasaulio Šventojo Rašto vertimas“, išleistas 1997 metais (11/15, 26—29 puslapiai).

• Kodėl dešimtinė nėra reikalavimas krikščionims?

Pagal senovės Izraeliui duotą Įstatymą, dešimtinė buvo priemonė remti Levio giminę ir rūpintis vargingaisiais. (Kunigų 27:30; Pakartoto Įstatymo 14:28, 29) Jėzus savo pasiaukojama mirtimi panaikino Įstatymą ir kartu reikalavimą mokėti dešimtinę. (Efeziečiams 2:13-15) Pirmųjų krikščionių susirinkime kiekvienas duodavo pagal išgales ir kaip širdyje nutaręs. (2 Korintiečiams 9:5, 7) (12/1, 4—6 puslapiai)

• Ar Apreiškimo 20:8 reiškia, kad per galutinį išbandymą Šėtonas suvedžios begalę žmonių?

Toje Rašto eilutėje sakoma, kad suvedžiotųjų bus „kaip pajūrio smilčių“. Biblijoje šis posakis dažnai reiškia nežinomą skaičių, nebūtinai neaprėpiamą. Abraomo palikuonių, kurių turėjo būti „kaip pajūrio smilčių“, yra 144000 asmenų, neįskaitant Jėzaus Kristaus. (Pradžios 22:17; Apreiškimo 14:1-4) (12/1, 29 puslapis)