Ar gerai būti patenkintam savimi?

KAI kas jaučiasi pagirtas, jeigu jį pavadina savimi patenkintu žmogumi dėl ramaus, lėto, tolerantiško būdo. Tačiau būti savimi patenkintam ne visuomet gerai. Biblijoje sakoma: „Pasitenkinimas savimi sunaikina kvailius.“ (Patarlių 1:32) Ką tai reiškia?

Kituose Biblijos vertimuose tas hebrajiško originalo žodis verčiamas „nerūpestingumas“ (Jr), „savimi pasitikėjimas“ (Vl). Šia prasme savimi pasitenkinimas susijęs su tingumu, nerūpestingumu ir dėl to prilygsta bukumui ar kvailumui.

Pirmajame amžiuje Laodikėjos susirinkimo krikščionys lengvabūdiškai žiūrėjo į savo dvasinius trūkumus ir dėl jų nesigraužė. Jie išdidžiai gyrėsi ‘nieko nestokoją’. Jėzus Kristus pabarė juos: ragino atsinaujinti ir būti uolius. (Apreiškimo 3:14-19)

Nojaus dienomis žmonės irgi buvo patenkinti savimi. Jie užsiėmė kasdieniais dalykais, „valgė ir gėrė, vedė ir tekėjo... ir nieko nenuvokė, kol užėjo tvanas ir visus nunešė“. Jėzus paskui pridūrė: „Taip bus ir tada, kai ateis Žmogaus Sūnus.“ (Mato 24:37-39, Jr)

Išsipildžiusios Biblijos pranašystės rodo, kad gyvename ‘Žmogaus Sūnaus [Jėzaus Kristaus] atėjimo’ metu. Tad niekuomet nebūkime pernelyg patenkinti — nerūpestingi, savimi pasitikintys. (Luko 21:29-36)