Aukso taisyklė. Visa kam tinkamas mokymas

„Visa, ko norite, kad jums darytų žmonės, ir jūs patys jiems darykite“ (Mato 7:12).

TUOS žodžius garsiajame Kalno pamoksle Jėzus pasakė beveik prieš du tūkstančius metų. Vėlesniais šimtmečiais apie šį paprastą teiginį daug kalbama bei rašoma. Pavyzdžiui, jis vadinamas „pačia svarbiausia Šventojo Rašto mintimi“, „krikščionies pareigų savo artimui apibendrinimu“ arba „pagrindiniu etikos principu“. Teiginys yra taip gerai žinomas, kad dažnai vadinamas Aukso taisykle.

Tačiau tai nėra vien tik krikščioniškojo pasaulio idėja. Šį pagrindinį etikos principą vienokia ar kitokia forma yra pateikęs judaizmas, budizmas ir graikų filosofija. Rytuose — ypač Tolimųjų Rytų tautose — gerai žinomas ten didžiai gerbiamo išminčiaus ir mokytojo Konfucijaus analogiškas teiginys. Jo raštų rinkinio „Keturios knygos“ trečiojoje knygoje „Analektai“ jis pakartotas tris kartus. Du kartus, atsakydamas į mokinių klausimus, Konfucijus pareiškė: „Nedarykite kitiems to, ko nenorite, kad būtų daroma jums.“ Dar vienu atveju, jo mokiniui Dzigongui pasigyrus, jog „jis taip pat nenorįs kitiems daryti to, ko pats nenori, kad kiti jam darytų“, mokytojas atkirto tokiais, verčiančiais blaiviai pamąstyti žodžiais: „Bet tu taip elgtis dar nepajėgi.“

Skaitydami Konfucijaus žodžius pastebime, jog jie skiriasi nuo Jėzaus vėliau pasakytos minties. Esminis skirtumas yra tas, kad Jėzaus Aukso taisyklė reikalauja imtis veiksmų — daryti gera kitiems. Jei žmonės elgtųsi pagal aiškų Jėzaus teiginį: rūpintųsi kitais, stengtųsi jiems padėti, nuolat šį teiginį pritaikytų savo gyvenime, ar mūsų dienų pasaulis netaptų geresnis? Be abejo taptų.

Kad ir kaip būtų išreikšta taisyklė, svarbu, kad visokie žmonės, gyvenę įvairiose vietose skirtingais laikais, tvirtai tikėjo, jog Aukso taisyklės principas teisingas. Tai tiesiog įrodo, jog Jėzaus žodžiai, pasakyti Kalno pamoksle, yra viskam tinkamas mokymas, visur ir visais amžiais darantis įtaką žmonių gyvenimui.

Pasvarstykite: ‛ar norėčiau, kad su manim būtų elgiamasi pagarbiai, teisingai, sąžiningai? ar norėčiau gyventi  pasaulyje, kuriame nebūtų rasinio nusistatymo, nusikalstamumo ir karų? ar norėčiau gyventi šeimoje, kurioje kiekvienas rūpinasi kitų jausmais ir gerove?’ Iš tikrųjų, kas to atsisakytų? Tačiau negailestinga tikrovė yra tokia, kad panašiomis sąlygomis gyvena tik nedaug kas. Diduma žmonių apie tai net nebando svajoti.

Kai Aukso taisyklė atmetama

Per visą žmonijos istoriją apstu nusikaltimų, kai žmonių teisės buvo visiškai paminamos. Tai afrikiečių vergų prekyba, nacių mirties stovyklos, priverstinis vaikų darbas ir tai vienur, tai kitur pasireiškiantis žiaurus genocidas. Siaubingą sąrašą galima tęsti.

Šiandieninis modernios technikos pasaulis yra egoistiškas. Nedaug kas begalvoja apie kitus, kai jų pačių nauda arba tariamos teisės kybo ant plauko (2 Timotiejui 3:1-5). Kodėl tiek daug žmonių tampa egoistais, pasidaro žiaurūs, bejausmiai ir savanaudžiai? Ar ne todėl, kad Aukso taisyklė, nors tebėra plačiai žinoma, atmetama kaip tokia, kurios laikytis neįmanoma, kaip moralinė atgyvena? Deja, taip elgiasi net daugelis tų, kurie tvirtina tikį Dievą. Sprendžiant iš to, kaip klostosi įvykiai, žmonės taps tik dar didesniais egoistais.

Todėl kyla itin svarbūs svarstytini klausimai: ką reiškia gyventi pagal Aukso taisyklę? ar kas nors dar pagal ją gyvena? ar kada nors ateis laikas, kai pagal Aukso taisyklę gyvens visa žmonija? Skaitydami kitą straipsnį rasite teisingus atsakymus į šiuos klausimus.

[Iliustracija 3 puslapyje]

Konfucijus ir kiti mokė įvairių Aukso taisyklės variantų