Dievo Karalystė — naujoji žemės valdžia

„Ši karalystė... sutrupins į šipulius visas anas karalystes ir padarys joms galą, o pati tvers amžinai“ (DANIELIAUS 2:44).

1. Kuo patikima Biblija?

BIBLIJA yra Dievo apreiškimas žmonėms. Apaštalas Paulius rašė: „Priėmę iš mūsų išgirstąjį Dievo žodį, jūs priėmėte jį ne kaip žmogaus žodį, bet tokį, koks jis iš tikro yra, kaip Dievo žodį“ (1 Tesalonikiečiams 2:13). Biblijoje parašyta tai, ką turime žinoti apie Dievą: jo asmenybę, tikslus, reikalavimus mums. Šioje knygoje duodami patys geriausi patarimai apie šeimos gyvenimą bei kasdienį elgesį. Joje išsamiai aprašytos pranašystės, kurios jau išsipildė, pildosi dabar bei išsipildys ateityje. Neabejotina, jog „visas Raštas yra Dievo įkvėptas ir naudingas mokyti, barti, taisyti, auklėti teisumui, kad Dievo žmogus taptų tobulas, pasirengęs kiekvienam geram darbui“ (2 Timotiejui 3:16, 17).

2. Kaip Jėzus pabrėžė Biblijos temą?

² Svarbiausia Biblijos tema yra Dievo visavaldystės (teisės valdyti) apgynimas per jo dangiškąją Karalystę. Tai buvo Jėzaus tarnybos pagrindinis tikslas. „Jėzus ėmė skelbti: ‛Atsiverskite, nes prisiartino dangaus karalystė!’“ (Mato 4:17) Kristus pasakė, kokią vietą jai turime skirti savo gyvenime: „Pirmiausia ieškokite Dievo karalystės ir jo teisumo“ (Mato 6:33). Kiek tai svarbu, jis parodė mokydamas savo sekėjus melsti Dievą: „Teateinie tavo karalystė, teesie tavo valia kaip danguje, taip ir žemėje“ (Mato 6:10).

 Naujoji žemės valdžia

3. Kodėl Dievo Karalystė nepaprastai svarbi mums?

³ Kodėl Dievo Karalystė yra tokia svarbi žmonėms? Todėl, kad netrukus ji pakeis šios žemės valdymą visiems laikams. Danieliaus 2:44 užrašyta pranašystė: „Anų karalių [dabar valdančių žemę] dienomis dangaus Dievas įkurs karalystę [dangiškąją vyriausybę], kuri niekada nebus sunaikinta; ši karalystė nebus perduota kitai tautai. Ji sutrupins į šipulius visas anas karalystes [žemės vyriausybes] ir padarys joms galą, o pati tvers amžinai.“ Kai visiškai įsigalės dangiškosios Dievo Karalystės valdžia, žmonės jau niekad nebevaldys žemės. Skaldanti netinkama žmonių valdžia amžiams liks tik praeities faktas.

4, 5. a) Kodėl Jėzus yra pats tinkamiausias būti Karalystės Karaliumi? b) Kokią užduotį Jėzus gaus netolimoje ateityje?

⁴ Paties Jehovos vadovaujamos dangiškosios Karalystės pagrindinis Valdytojas yra Jėzus Kristus — tinkamiausias asmuo šioms pareigoms. Prieš ateidamas į žemę, jis gyveno danguje ir buvo Dievo ‛talkininkas’, pirmasis jo kūrinys (Patarlių 8:22-31). „Jis yra neregimojo Dievo atvaizdas, visos Kūrinijos pirmagimis, nes jame sukurta visa, kas yra danguje ir žemėje“ (Kolosiečiams 1:15, 16). Dievo atsiųstas į žemę Jėzus visada vykdė jo valią. Jis ištvėrė sunkiausius išmėginimus ir mirė ištikimas savo Tėvui (Jono 4:34; 15:10).

⁵ Dėl savo ištikimybės Dievui iki paskutinio atodūsio Jėzus buvo apdovanotas. Jehova jį prikėlė gyventi danguje ir suteikė teisę būti dangiškosios Karalystės Karaliumi (Apaštalų darbų 2:32-36). Kaip Karalystės Karalius, Jėzus Kristus gaus iš Dievo nepaprastą užduotį — vesti miriadus galingų dvasinių būtybių pašalinti žmogaus valdymą bei visą blogį žemėje (Patarlių 2:21 [2:21, 22, Brb]; 2 Tesalonikiečiams 1:6-9; Apreiškimo 19:11-21; 20:1-3). Paskui Kristaus valdoma dangiškoji Dievo Karalystė taps naująja valdžia — vienintele visoje žemėje (Apreiškimo 11:15).

6. Kokio valdymo galime tikėtis iš Karalystės Karaliaus?

⁶ Dievo Žodyje taip sakoma apie naująjį žemės Valdovą: „Jam buvo duota valdžia, garbė ir karalystė, idant jam tarnautų visų kalbų tautos ir gentys“ (Danieliaus 7:14). Kadangi Jėzus seka Dievo meilės pavyzdžiu, jam valdant vyraus didelė taika ir laimė (Mato 5:5; Jono 3:16; 1 Jono 4:7-10). „Jo viešpatavimas plėsis ir taikai nebus galo, ... karalystę jis sustiprins ir įtvirtins teisingumu ir teisybe“ (Izaijo 9:7, Brb). Kokia bus palaima karaliaujant meilingam, teisingam, teisiam Valdovui! Todėl 2 Petro 3:13 pranašaujama: „Pagal jo pažadą mes laukiame naujo dangaus [dangiškosios Dievo Karalystės] ir naujos žemės [naujos visuomenės žemėje], kuriuose gyvena teisumas.“

7. Kaip dabar pildosi žodžiai iš Mato 24:14?

⁷ Žinia apie Dievo Karalystę tikrai yra pati geriausia naujiena tiems, kas myli teisumą. Todėl vienoje iš pranašysčių, ženklinančių sugedusios sistemos dabartines „paskutines dienas“, Jėzus sakė: „Ši geroji naujiena apie karalystę bus paskelbta visame pasaulyje paliudyti visoms tautoms. Ir tada ateis galas“ (2 Timotiejui 3:1-5; Mato 24:14, Č. Kavaliausko vertimas, 1972). Ta pranašystė išsipildo mūsų dienomis, kuomet apie šešis milijonus Jehovos liudytojų 234 šalyse aukoja daugiau nei milijardą valandų per metus pasakoti kitiems apie Dievo Karalystę. Deramai jų garbinimo vietos vadinasi Karalystės salėmis, į kurias susiburia maždaug 90000 liudytojų susirinkimų visame pasaulyje. Ten žmonės ateina semtis žinių apie būsimą naują vyriausybę.

 Bendravaldžiai

8, 9. a) Iš ko parinkti Kristaus bendravaldžiai? b) Ko galime tikėtis iš Karaliaus bei jo bendravaldžių valdymo?

⁸ Dievo dangiškojoje Karalystėje drauge su Jėzumi Kristumi valdys jo bendravaldžiai. Apreiškimo 14:1-4 kalbama apie 144000 asmenų, „atpirktų iš žmonijos“ ir prikeltų gyventi danguje. Tai ne tie vyrai ir moterys, kuriems kas nors tarnauja, o tokie, kurie patys nuolankiai tarnauja Dievui bei žmonėms. „Jie bus Dievo ir Kristaus kunigai ir viešpataus su juo tūkstantį metų“ (Apreiškimo 20:6). Jų nepalyginamai mažiau nei „milžiniškos minios, kurios niekas negalėjo suskaičiuoti, iš visų giminių, genčių, tautų ir kalbų“ ir kuri pergyvens šios sistemos pabaigą. Tos minios nariai irgi ‛tarnauja dieną naktį’ Dievui, tačiau neturi dangiškojo pašaukimo (Apreiškimo 7:9, 15). Jie yra dangiškosios Dievo Karalystės žemiškųjų pavaldinių branduolys (Psalmyno 37:29, Brb; Jono 10:16).

⁹ Valdyti drauge su Kristumi danguje Jehova parinko ištikimus asmenis, patyrusius visus žmogui tenkančius sunkumus ir nėra nieko, ko šie kunigai bei karaliai nebūtų išgyvenę. Būdami žemėje, jie ištobulino sugebėjimą valdyti žmones. Net pats Jėzus „per savo kentėjimus išmoko paklusnumo“ (Hebrajams 5:8, Brb). Apie jį apaštalas Paulius pasakė: „Mes juk turime ne tokį vyriausiąjį kunigą, kuris negalėtų atjausti mūsų silpnybių, o, kaip ir mes, visaip gundytą, tačiau nenusidėjusį“ (Hebrajams 4:15). Kokia paguoda žinoti, kad Dievo teisingame naujajame pasaulyje žmones valdys meilingi, užjaučiantys karaliai bei kunigai!

Ar Karalystė buvo Dievo tikslas?

10. Kodėl iš pradžių Dievas neturėjo tikslo įkurti dangaus Karalystę?

¹⁰ Ar dangiškoji Karalystė buvo vienas iš Dievo tikslų sukūrus Adomą ir Ievą? Apie kūrimą pasakojančioje Pradžios knygoje nepaminėta žmoniją valdysianti Karalystė. Jehova pats buvo Valdovas ir, kol žmonės pakluso jam, nereikėjo jokio kito valdymo. Iš Pradžios 1 skyriaus akivaizdu, jog Jehova bendravo su Adomu bei Ieva (pavyzdžiui, rašoma, kad pirmiesiems žmonėms „Dievas tarė“) ir tikriausiai tai darė per savo pirmagimį dangiškąjį Sūnų (Pradžios 1:28, 29; Jono 1:1).

11. Kokia buvo tobula žmonijos pradžia?

¹¹ Biblijoje sakoma: „Dievas matė visa, ką buvo padaręs, ir tai buvo labai gerai“ (Pradžios 1:31, Brb). Edeno sode visas Kūrėjo darbas buvo absoliučiai tobulas. Adomas ir Ieva gyveno rojuje. Jų protas, kūnas buvo tobuli. Jiedu galėjo bendrauti su savo Kūrėju, o jis — su jais. Likdami ištikimi, jie būtų  galėję gimdyti tobulus vaikus. Naujos dangiškosios vyriausybės nebūtų prireikę.

12, 13. Kodėl net pagausėjus tobulų žmonių Dievas būtų galėjęs bendrauti su kiekvienu?

¹² Pagausėjus žmonių, kaip Dievas būtų bendravęs su jais visais? Pamąstyk apie žvaigždes. Jos sugrupuotos į visatos salas, vadinamas galaktikomis. Kai kuriose galaktikose yra apie milijardą, kitose — apie trilijoną žvaigždžių. Mokslininkų paskaičiavimu, matomoje visatos dalyje yra maždaug 100 milijardų galaktikų! Tačiau štai ką sako Kūrėjas: „Pakelkite akis ir pažiūrėkite aukštyn, kas visa tai sutvėrė? Jis suskaitęs veda jų pulkus ir kiekvieną vadina vardu. Jo galia ir jėga yra tokia didelė, kad nė vieno netrūksta“ (Izaijo 40:26, Brb).

¹³ Dievui žinomi visi šie dangaus kūnai, juo labiau žmonės, kurių daug mažiau. Juk ir dabar kasdien milijonai Dievo tarnų meldžiasi ir tos maldos tuoj pat jį pasiekia. Taigi jam nebūtų jokio vargo bendrauti su visais tobulais žmonėmis ir nereikėtų dangiškosios Karalystės su jais susisiekti. Kaip nuostabu — būti valdomiems Jehovos, tiesiogiai artintis prie jo ir turėti galimybę niekada nemirti, o amžinai gyventi žemės rojuje!

„Ne žmogaus rankose“

14. Kodėl žmonėms visada reikės Jehovos valdymo?

¹⁴ Vis dėlto net ir tobuliems žmonėms visada būtų reikėję Jehovos valdymo. Kodėl? Jehova nesukūrė jų taip, kad jie galėtų sėkmingai tvarkytis be jo vadovavimo. Pasak pranašo Jeremijo, tokia yra žmogui skirta taisyklė: „Viešpatie, aš žinau, kad ne žmogaus rankose yra jo keliai. Nė vienas negali pakreipti savo žingsnių, kaip jis nori.“ „Pataisyk mus, Viešpatie“ (Jeremijo 10:23, 24; Brb). Neišmintinga manyti, kad žmonių visuomenė gali klestėti be Jehovos viešpatavimo, nes tai būtų priešinga mūsų prigimčiai. Nepriklausomybė nuo Jehovos, be abejo, baigtųsi žmonių savanaudiškumu, neapykanta, žiaurumu, smurtu, karais, mirtimi. ‛Žmogus užvaldytų kitą žmogų jo nenaudai’ (Mokytojo 8:9).

15. Kokios buvo mūsų pirmųjų tėvų blogo pasirinkimo pasekmės?

¹⁵ Deja, mūsų pirmieji tėvai nusprendė, jog jiems nereikia Dievo kaip Valdovo, ir nutarė gyventi nepriklausomai. Todėl Dievas daugiau nebepalaikė jų tobulumo. Jie buvo kaip elektriniai prietaisai, kuriems nutrauktas srovės tiekimas — pamažu ėmė silpti, kol visai sustojo, tai yra mirė. Jiedu pasidarė it sugadintas šablonas ir tegalėjo perduoti savo palikuonims netobulumą (Romiečiams 5:12). „Jis [Jehova] yra Uola; tobuli Jo darbai, visi Jo keliai pilni teisybės... Jie sugedo ir nėra Jo vaikai dėl savo išsigimimo“ (Pakartoto Įstatymo 32:4, 5, Brb). Žinia, Adomas su Ieva buvo paveikti maištingo dvasinio kūrinio, tapusio Šėtonu, tačiau jie turėjo tobulą protą ir galėjo atmesti nedorus pasiūlymus (Pradžios 3:1-19; Jokūbo 4:7).

16. Ką istoriniai įvykiai liudija apie nepriklausomybės nuo Dievo pasekmes?

¹⁶ Istorija pateikia daugybę faktų, kuo baigėsi nepriklausomybė nuo Dievo. Per tūkstantmečius žmonės išmėgino visokias valdymo formas, ekonomines bei socialines santvarkas. Tačiau blogis eina „dar blogyn“ (2 Timotiejui 3:13). Tai parodė XX amžiaus įvykiai. Tas šimtmetis kaip joks kitas buvo kupinas žiaurios neapykantos, didžiausio smurto, karų, bado, skurdo, kančių. Be to, kad ir kokia būtų medicinos pažanga, anksčiau ar vėliau visi miršta (Mokytojo 9:5, 10). Mėgindami vadovauti patys, žmonės tiek pasidavė Šėtonui bei jo demonams, kad Biblija jį vadina „šio pasaulio dievu“ (2 Korintiečiams 4:4, Jr).

 Laisvės dovana

17. Kaip turėjo būti naudojamasi Dievo dovanota laisve?

¹⁷ Kodėl Jehova leido žmonėms būti nepriklausomiems? Kadangi, sukūręs juos, apdovanojo laisva valia, tai yra teise pasirinkti. „Kur Viešpaties Dvasia, ten ir laisvė“, — pasakė apaštalas Paulius (2 Korintiečiams 3:17). Mes nenorime būti robotais, kad kas nors kitas kiekvieną sekundę diktuotų, ką turime sakyti ir daryti. Tačiau Jehova reikalavo iš žmonių naudotis laisve atsakingai ir suprasti, jog išmintinga vykdyti jo valią, jam paklusti (Galatams 5:13). Todėl laisvė negali būti absoliuti, nes tai sukeltų anarchiją, o turi būti apribota naudingų Dievo įstatymų.

18. Ką Dievas parodė duodamas žmogui pasirinkimo laisvę?

¹⁸ Leisdamas žmonijai vaikščioti savais keliais, Dievas kartą visiems laikams įrodė, jog mums reikia jo vadovavimo. Vienintelis tikrasis kelias — Jehovos viešpatavimas, jo visavaldystė, teikianti didžiausią laimę, pasitenkinimą, klestėjimą, nes jis davė mums tokį protą bei kūną, kurie geriausiai funkcionuoja laikantis jo įstatymų. „Aš, Viešpats, tavo Dievas, mokau tave, kas tau naudinga, ir vedu tave keliu, kuriuo tau dera eiti“ (Izaijo 48:17). Savanoriškai apsisprendę laikytis Dievo įstatymų, žmonės neapsisunkintų, bet džiaugtųsi maisto, namų, meno bei muzikos kūrinių įvairove. Deramas naudojimasis laisva valia laiduotų jiems puikų niekada nepabostantį gyvenimą žemės rojuje.

19. Kuo Dievas naudojasi norėdamas sutaikyti žmones su savimi?

¹⁹ Dėl savo blogo pasirinkimo žmonės atsiskyrė nuo Jehovos, pasidarė netobuli, išsigimė ir pradėjo mirti. Todėl juos reikėjo išvaduoti iš tokios beviltiškos padėties ir atkurti gerus jų santykius su Dievu, kad jie būtų kaip jo sūnūs bei dukterys. Tam tikslui Dievas pasirinko Karalystę ir Atpirkėją —  Jėzų Kristų (Jono 3:16). Tokiomis priemonėmis tikrieji atgailautojai — tokie kaip Jėzaus palyginime paminėtas sūnus palaidūnas — bus sutaikyti su Dievu ir priimti it jo vaikai (Luko 15:11-24; Romiečiams 8:21; 2 Korintiečiams 6:18).

20. Kaip bus įgyvendintas Dievo tikslas per Karalystę?

²⁰ Jehovos valia tikrai bus įgyvendinta žemėje (Izaijo 14:24, 27; 55:11). Per Kristaus vadovaujamą Karalystę Dievas visiškai apgins (arba įrodys) savo teisę būti mūsų Visavaldžiu. Karalystė sunaikins žmonių bei demonų valdžią žemėje ir tik ji valdys iš dangaus tūkstantį metų (Romiečiams 16:20; Apreiškimo 20:1-6). Kaip tuo metu pasireikš Jehovos valdymo pranašumas? Koks bus Karalystės vaidmuo po ano tūkstantmečio? Tai aptarsime kitame straipsnyje.

Kartojimo klausimai

• Kokia yra Biblijos tema?

• Kas sudarys naująją žemės vadovybę?

• Kodėl nuo Dievo nepriklausomas žmonijos valdymas negali būti sėkmingas?

• Kaip privalome naudotis laisve?

[Studijų klausimai]

[Iliustracija 10 puslapyje]

Savo mokymais Jėzus pabrėžė Dievo valdymą per Karalystę

[Iliustracijos 12 puslapyje]

Visose šalyse Jehovos liudytojų pagrindinis mokymas yra apie Karalystę

[Iliustracijos 14 puslapyje]

Istorijos faktai liudija blogus nepriklausomybės nuo Dievo rezultatus

[Šaltinių nuorodos]

Pirmojo pasaulinio karo kareiviai: U. S. National Archives photo; koncentracijos stovykla: Oświęcim Museum; vaikas: UN PHOTO 186156/J. Isaac