Ar reikėtų tyrinėti kitas religijas?

„LANKIAU krikščionių sueigas apie metus ir mielai kalbėdavau kitiems apie Dievo Karalystę, — pasakoja Migelis, Jehovos liudytojas iš Pietų Amerikos. — Paskui pradėjau klausytis religinių radijo valandėlių bei televizijos pamokslininkų. Maniau, jog tokios laidos padės man geriau suprasti kitų religijų žmones. Žinojau, kad jų mokymai nesiderina su Biblija, bet man buvo įdomu.“

Ten pat gyvenantis Chorchė uoliai mokė kitus teisingo garbinimo. Tačiau vienu metu jis irgi pradėjo klausytis religinių radijo ir televizijos laidų. „Reikia žinoti, ką mano kiti“, — jis sakydavo. Paklaustas apie pavojų, tykantį besiklausančiojo klaidingų mokymų, jis atsakydavo: „Niekas negali sužlugdyti žmogaus, žinančio Biblijos tiesą, tikėjimo.“ Tad kyla svarbus klausimas: ar išmintinga klausytis, ką kiti tiki?

Kaip atpažįstama tikroji krikščionybė

Po apaštalų mirties teisingą garbinimą suteršė daugybė palaipsniui plintančios netikros krikščionybės formų. Tai numatė Jėzus ir nurodė, kaip atskirti netikros krikščionybės atmainas nuo tikrosios. Pirmiausia jis perspėjo: „Sergėkitės netikrų pranašų, kurie ateina pas jus avių kailyje, o viduje yra plėšrūs vilkai.“ Paskui pridūrė: „Jūs pažinsite juos iš vaisių“ (Mato 7:15-23). Tikrieji Jėzaus sekėjai elgiasi taip, kaip jis mokė, ir lengvai atpažįstami iš jų puikių vaisių. Jie kaip ir Jėzus lanko žmones ir iš Rašto moko apie Dievo Karalystę.  Sekdami Jėzaus pavyzdžiu, jie laikosi nuošaliai nuo pasaulio politinių bei socialinių rietenų. Jiems Biblija yra Dievo Žodis ir tiesa. Jie skelbia Dievo vardą. Kadangi jie stengiasi rodyti meilę, kurios moko Dievas, todėl nedalyvauja karuose ir elgiasi vienas su kitu broliškai (Luko 4:43; 10:1-9; Jono 13:34, 35; 17:16, 17, 26).

Rašte sakoma, kad galima ‛matyti skirtumą tarp teisiojo ir nedorėlio, tarp tarnaujančiojo Dievui ir jam netarnaujančiojo’ (Malachijo 3:18). Tikrieji nūdienos garbintojai kaip ir pirmojo amžiaus krikščionys yra vieningi mąstysena ir veiksmais (Efeziečiams 4:4-6). Jei suradote tokią tikrųjų krikščionių organizaciją, ar bereikia smalsauti apie kitus tikėjimus ir jais domėtis?

Saugokitės klaidingų mokytojų

Biblija perspėja, kad net sužinojus Biblijos tiesą tyko pavojus dvasiškai susiteršti klaidingais mokymais. Apaštalas Paulius perspėjo: „Žiūrėkite, kad kas jūsų nepasigrobtų filosofija ir tuščia apgaule, paremta žmonių padavimu bei pasaulio pradmenimis, o ne Kristumi“ (Kolosiečiams 2:8). Kaip raiškiai pasakyta! It norintys jus pagriebti ir praryti žvėrys, klaidingi mokytojai tikrai yra pavojingi.

Tiesa, Paulius atkreipė dėmesį į kitatikių pažiūras. Kartą jis pradėjo savo kalbą taip: „Atėniečiai, man rodos, kad jūs visais atžvilgiais itin dievobaimingi. Vaikščiodamas ir apžiūrinėdamas jūsų šventenybes, radau aukurą su užrašu: ‛Nežinomam dievui’“ (Apaštalų darbų 17:22, 23). Tačiau Paulius niekad reguliariai nesiklausė graikų filosofų kalbų.

Viena — turėti informacijos apie klaidingų religijų kilmę ir mokymus, tačiau visai kas kita — sotintis tomis žiniomis. * Jehova paskyrė „ištikimą ir protingą vergą“ mokyti remiantis jo Žodžiu (Mato 4:4; 24:45, Jr). Paulius rašė „Negalite sėdėti prie Viešpaties stalo ir prie demonų stalo. Nejaugi kurstysime Viešpaties pavydą?“ (1 Korintiečiams 10:20-22, Brb)

Galbūt kai kurie klaidingi mokytojai kadaise buvo tikraisiais krikščionimis, tačiau vėliau pasuko nuo tiesos prie melo (Judo 4, 11). Tai neturi mūsų stebinti. Pasakęs apie „ištikimą ir protingą vergą“ — pateptųjų krikščionių organizaciją, Jėzus paminėjo ‛blogą vergą’ — klasę, kuri skundžiasi, kad jos „valdovas užtrunka“, ir pradeda mušti savo draugus vergus (Mato 24:48, 49, Jr). Dažnai tokie asmenys bei jų sekėjai nieko aiškaus nemoko, o tik nori sugriauti kitų tikėjimą. Apie juos apaštalas Jonas rašė: „Jei kas ateina pas jus ir neatsineša šitokio mokslo, nepriimkite jo į namus ir nesveikinkite“ (2 Jono 10; 2 Korintiečiams 11:3, 4, 13-15).

Tiesos ieškantiems nuoširdiems žmonėms derėtų apdairiai apsvarstyti, ką jie girdi iš įvairių religijų. Laikui bėgant Dievas palaimins tokius tyraširdžius tiesos ieškotojus. Biblijoje taip sakoma apie Dievo išmintį: „Jei sieksi [jos] lyg sidabro ir ieškosi lyg paslėptų lobių, tada... rasi Dievo pažinimą“ (Patarlių 2:4, 5, Brb). Įgiję žinių apie Dievą iš Biblijos bei krikščionių susirinkimo ir matydami, kaip Jehova laimina žmones, kurie vadovaujasi tuo pažinimu, tikrieji krikščionys nesiklauso klaidingų religinių mokymų (2 Timotiejui 3:14).

[Išnaša]