Kaip galite padaryti savo gyvenimą prasmingesnį
Kaip galite padaryti savo gyvenimą prasmingesnį
SENA išmintis moko: „Nenuvargink savęs norėdamas pralobti; turėk sveikos nuovokos liautis. Vos spėji užmesti akį į turtus, jų nebėra! Ūmai jie bus įgavę sparnus ir tarsi erelis nuskridę į padanges“ (Patarlių 23:4, 5). Kitaip tariant, neprotinga varginti save pastangomis pralobti, nes turtai it erelio sparnų nešami gali išsisklaidyti vėjais.
Biblija liudija, jog materialinės vertybės gali pražūti akimirksniu. Rytui išaušus jų nebėra — pasiglemžė stichinė nelaimė, ekonominė krizė ar kita netikėta neganda. Beje, netgi klestintys turtuoliai dažnai viskuo nusivilia. Tai patvirtina Džono praeitis. Jis rūpinosi politikų, sportininkų bei karališkos kilmės asmenų pramogomis.
Džonas pasakoja: „Buvau visiškai pasinėręs į savo veiklą. Pinigų turėjau pakankamai, gyvenau prabangiuose viešbučiuose, į darbą kartais keliaudavau asmeniniu lėktuvu. Iš pradžių man tai patiko, bet pamažėl viskas atsibodo. Žmonės, kuriems stengiausi įtikti, atrodė tuštoki. Gyvenimas buvo beprasmis.“
Džonas suprato, jog gyvenimas be dvasinių vertybių neteikia laimės. Jėzus Kristus savo garsiame Kalno pamoksle pasakė, kaip rasti ilgalaikę laimę. Jis kalbėjo: „Palaiminti, kurie pripažįsta savo dvasios neturtą, nes jų yra dangaus karalystė“ (Mato 5:3, Jr). Neabejotina, kaip svarbu pirmiausia puoselėti dvasingumą. Yra dar ir kitų dalykų, kurie gyvenimą daro prasmingesnį.
Laimė priklauso nuo šeimos bei draugų
Ar būtų gyvenimas mielas, jei nebendrautumėte su šeimyniškiais ir neturėtumėte artimų draugų? Žinoma, ne. Kūrėjo esame sukurti taip, kad patys mylėtume ir būtume kitų mylimi. Tai viena iš priežasčių, kodėl Jėzus Mato 22:39). Šeima — Dievo dovana, ideali terpė nesavanaudiškai meilei klestėti (Efeziečiams 3:14, 15, Vl).
pabrėžė, kaip svarbu ‛mylėti artimą kaip save patį’ (Koks yra mūsų šeimos įnašas į prasmingesnį gyvenimą? Vieningą šeimą galime palyginti su puikiu parku, kuriame atsikvepiame nuo kasdienės įtampos — malonus bendravimas ir šiluma veja vienišumo jausmą. Žinoma, šeimoje toks rojus neatsiranda savaime. Tik stiprindami šeimyninius saitus tampame artimesni vieni kitiems ir praturtiname savo gyvenimą. Pavyzdžiui, mūsų laikas ir dėmesys, kurį kasdien aukojame rodydami meilę bei pagarbą savo sutuoktiniui, atsiperka daugeriopai (Efeziečiams 5:33).
Jei turime vaikų, stenkimės kuo geriau juos auklėti: negailėkime jiems laiko, nuolat bendraukime, lavinkime dvasiškai. Skirdami laiką ir jėgas vaikų labui, galime susilaukti didelio pasitenkinimo. Rūpestingiems tėvams vaikai yra palaima, Dievo dovana, kurią reikia stropiai prižiūrėti (Psalmyno 127:3).
Gyvenimo laimė bei prasmė priklauso ir nuo draugų (Patarlių 27:9). Jų nepritrūksime, jei būsime užjaučiantys (1 Petro 3:8). Kai suklumpame, ištikimi draugai padeda atsikelti (Mokytojo 4:9, 10). Sakoma, jog ‛draugas pasirodo it brolis nelaimėje’ (Patarlių 17:17, Brb).
Kokia laimė turėti tikrų draugų! Greta draugo ir saulėlydis įspūdingesnis, ir valgis skanesnis, ir muzika gražesnė. Žinoma, prasmingas gyvenimas priklauso ne tik nuo vieningos šeimos ir patikimų draugų. Kuo dar Dievas pasirūpino, kad mūsų gyvenimas būtų prasmingesnis?
Mūsų dvasinių poreikių tenkinimas
Jau minėjome, kad, pasak Jėzaus Kristaus, laimė priklauso nuo savo dvasinių poreikių suvokimo. Kūrėjo esame apdovanoti dvasinėmis bei moralinėmis vertybėmis. Todėl Biblijoje kalbama apie „dvasinį žmogų“ bei „paslėptąjį širdies žmogų“ (1 Korintiečiams 2:15; 1 Petro 3:3, 4, Jr).
Pasak biblisto V. Vaino, simbolinė širdis diktuoja „visus žmogaus dvasinius bei moralinius veiksmus, nulemia tiek mąstyseną, tiek jausmus“. Jis dar priduria, jog „širdis simbolizuoja vidinį žmogų“ ir kad ‛giliai širdyje slypi tikrasis žmogus’.
Kaip galime tenkinti ‛dvasinio’, arba ‛tikrojo žmogaus’, tai yra „paslėptojo širdies žmogaus“, poreikius? Pirmiausia vertėtų įsisąmoninti įkvėptojo psalmininko žodžius: „Žinokite, kad Viešpats [„Jehova“, NW] — Dievas. Jis mus sukūrė, ir mes priklausome jam, mes — jo tauta ir jo kaimenės avys“ (Psalmyno 100:3). Tai pripažindami, neabejosime esą atskaitingi Dievui. Jei norime būti „jo tauta ir jo kaimenės avys“, privalome elgtis kaip nurodo jo Žodis, Biblija.
Ar tai nemalonu? Anaiptol! Suvokdami, jog Dievui rūpi mūsų elgesys, įprasminame savo gyvenimą, stengiamės būti geresni, o tai yra išties vertingas tikslas. „Palaimintas žmogus, kuris Viešpaties bijosi ir Jo įsakymus labai mėgsta“ (Psalmyno 112:1, Brb). Pagarbi Dievo baimė ir nuoširdus paklusnumas jo įsakymams gali padaryti mūsų gyvenimą prasmingesnį.
Kodėl paklusdami Dievui jaučiame pasitenkinimą? Todėl, kad visi esame gavę Dievo dovaną — sąžinę. Ji yra moralės rodiklis, pritariantis arba nepritariantis tam, ką darome ar ketiname daryti. Visi žinome, kaip gali kamuoti sąžinės priekaištai (Romiečiams 2:15). Antra vertus, mūsų sąžinė gali ir girti mus. Kai nesavanaudiškai tarnaujame Dievui bei žmonėms, jaučiame pasitenkinimą ir laimę. Tuomet suvokiame, jog „palaimingiau duoti negu imti“ (Apaštalų darbų 20:35). Kodėl?
Esame sukurti taip, kad mums turi įtakos kitų žmonių troškimai bei poreikiai. Širdis džiaugiasi, kai padedame kitiems. Be to, Biblijoje laiduojama, kad mūsų parama stokojančiam žmogui Dievo akyse yra kaip geradarystė jam pačiam (Patarlių 19:17).
Ar rūpinimasis dvasiniais poreikiais gali teikti ne tik vidinį pasitenkinimą, bet ir praktinę naudą? Tuo neabejoja Vidurio Rytuose gyvenantis verslininkas, vardu Raimondas. „Mano vienintelis tikslas buvo pinigai, — sako jis. — Tačiau kai patikėjau, jog yra Dievas ir kad Biblijoje surašyti jo norai, pasidariau kitoks. Dabar materialioji gyvenimo pusė man yra antraeilis dalykas. Norėdamas įtikti Dievui, atsikračiau žlugdančio neapykantos jausmo. Nors dėl vieno įsižiebusio konflikto mirė tėvas, nenoriu keršyti įvykio kaltininkams.“
Raimondas suprato, jog, deramai rūpinantis „dvasinio žmogaus“ poreikiais, galima užgydyti gilias emocines žaizdas. Vis dėlto kol mus slegia kasdienės problemos, gyvenimas nebus visiškai laimingas.
Mes galime turėti „Dievo ramybę“
Šiame beprotiškame pasaulyje nedaug ramių dienų. Užklumpa nelaimės, žlunga planai, nuvilia žmonės — visa tai pasiglemžia iš mūsų džiaugsmą. Tačiau, pasak Biblijos pažado, tarnystė Jehovai Dievui teikia „Dievo ramybę“ — vidinį pasitenkinimą. Kaip galime susilaukti tokios ramybės?
Apaštalas Paulius rašė: „Nieku per daug nesirūpinkite, bet visuose reikaluose malda ir prašymu su padėka jūsų troškimai tesidaro žinomi Dievui. Ir Dievo ramybė, pranokstanti bet kokį supratimą, sergės jūsų širdis ir mintis Kristuje Jėzuje“ (Filipiečiams 4:6, 7). Užuot vilkę savo sunkumų naštą, karštai melskimės ir paveskime kasdienius rūpesčius Dievui (Psalmyno 55:23 [55:22, Brb]). Tikėjimas, jog jis atsako į tokį maldavimą per savo Sūnų Jėzų Kristų, didės mums augant dvasiškai ir matant, kaip Dievas padeda (Jono 14:6, 14; 2 Tesalonikiečiams 1:3).
Išsiugdę pasitikėjimą „maldos klausytoju“, Jehova Dievu, lengviau ištversime tokius sunkumus kaip ilgalaikė liga, senatvė, artimųjų netektis (Psalmyno 65:2, A. Jurėno vertimas, 1972). Vis dėlto tikrai prasmingas gyvenimas mūsų laukia tik ateityje.
Džiaukitės ateities viltimi
Biblijoje žadamas „naujas dangus ir nauja žemė“ — teisinga, rūpestinga dangiškoji vyriausybė, valdysianti klusnius žmones (2 Petro 3:13). Tame Dievo pažadėtame naujajame pasaulyje vietoj karų ir neteisybės klestės taika ir teisingumas. Tai ne koks nors momentinis noras, o kasdien vis stiprėjantis įsitikinimas. Ši geroji naujiena tikrai džiugina (Romiečiams 12:12; Titui 1:2).
Minėtasis Džonas dabar neabejoja, kad jo gyvenimas pasidarė prasmingesnis. „Nors nebuvau labai religingas, visada tikėjau Dievą, — sako jis. — Tačiau to tikėjimo nerodžiau darbais, kol mane aplankė du Jehovos liudytojai. Apibėriau juos tokiais klausimais: ‛Kam mes gyvename? Kas mūsų laukia?’ Išgirdęs jų įtikinamus atsakymus iš Rašto, pirmą kartą suvokiau, kokią prasmę turi gyvenimas. Tai buvo tik pradžia. Pajutau trokštąs tiesos ir ji pakeitė visą mano vertybių skalę. Nors dabar aš nebe turtuolis, tačiau dvasiniu požiūriu jaučiuosi milijonierius.“
Galbūt jūsų, kaip ir Džono, dvasinis pasaulis daugelį metų buvo nebylus. Tačiau jis gali suklestėti, jei stengsitės įgyti „išmintingą širdį“ (Psalmyno 90:12). Ryžtingai dėdami pastangas, susilauksite tikrojo džiaugsmo, ramybės, įgysite viltį (Romiečiams 15:13). Jūs galite padaryti savo gyvenimą prasmingesnį.
[Iliustracija 6 puslapyje]
Malda gali suteikti „Dievo ramybę“
[Iliustracijos 7 puslapyje]
Ar žinote, kaip padaryti šeimos gyvenimą laimingesnį?