Sutelk dėmesį į pranašišką Dievo žodį
Sutelk dėmesį į pranašišką Dievo žodį
„Mes laikome pranašų žodį dar labiau patikimu. Jūs gerai darote, kreipdami į jį dėmesį“ (2 PETRO 1:19, Jr).
1, 2. Kokius netikrus mesijus gali paminėti?
AMŽIŲ amžiais netikri pranašai mėgino pranašauti ateitį. Penktajame m. e. šimtmetyje Moze pasivadinęs vyras keliavo po Kretos salą įtikinėdamas žydus esąs jų lauktasis mesijas, išlaisvinsiantis iš priespaudos. Atėjus žadėtai dienai, žydai nukeliavo paskui jį į aukštumą, nuo kurios atsiveria Viduržemio jūra. Jis pasakė, kad žydams puolus jūron vandenys iškart prasiskirs. Dauguma kritusių jūron žuvo, o netikras mesijas dingo.
2 XII šimtmetyje vienas „mesijas“ atsirado Jemene. Kalifui, arba valdovui, paprašius mesijystės įrodymo, šis vyras pasiūlė, kad valdovas nukirsdintų jam galvą, — jis bemat prisikelsiąs ir tai būsiąs ženklas. Kalifas sutiko ir taip Jemeno „mesijas“ susilaukė galo.
3. Kas yra tikrasis Mesijas ir ką jis įrodė savo tarnyste?
3 Netikri mesijai bei jų pranašystės žlunga, tačiau jei klausysime Dievo pranašiško žodžio, neapsivilsime. Tikrasis Mesijas Jėzus Kristus buvo gyvas daugybės pranašysčių išsipildymas. Pavyzdžiui, cituodamas pranašą Izaiją, evangelistas Matas rašė: „‛Zabulono žeme ir Neftalio žeme! Paežerės juosta, žeme už Jordano — pagonių Galilėja! Tamsybėje tūnanti tauta išvydo skaisčią šviesą, gyvenantiems ūksmingoje mirties šalyje užtekėjo šviesybė.’ Nuo to meto Jėzus ėmė skelbti: ‛Atsiverskite, nes čia pat dangaus karalystė!’“ (Mato 4:15-17; Izaijo 9:1, 2) „Skaisti šviesa“ buvo Jėzus Kristus; savo tarnyste jis įrodė esąs Pranašas, apie kurį kalbėjo Mozė. Jėzaus neklausę žmonės turėjo pražūti (Pakartoto Įstatymo 18:18, 19; Apaštalų darbai 3:22, 23).
4. Kaip Jėzus išpildė žodžius iš Izaijo 53:12?
4 Jėzus išpildė ir šiuos pranašiškus žodžius iš Izaijo 53:12: „Jis save atidavė mirčiai ir buvo priskirtas prie nusidėjėlių. Jis prisiėmė daugelio nuodėmę ir užsistojo už nusidėjėlius.“ Žinodamas, kad greit turės paaukoti gyvybę, Jėzus stiprino savo mokinių tikėjimą (Morkaus 10:45). Tam jis pasinaudojo stebuklingu įvykiu — atsimainymu.
Tikėjimą stiprinantis atsimainymas
5. Kaip savais žodžiais apibūdintumei atsimainymą?
5 Atsimainymas buvo pranašiškas įvykis. Jėzus sakė: „Žmogaus Sūnus ateis savo Tėvo šlovėje su savo angelais... Iš tiesų sakau jums: kai kurie iš čia stovinčių neragaus mirties, kol pamatys Žmogaus Sūnų, ateinantį su savo karalyste“ (Mato 16:27, 28). Ar iš tiesų kai kurie apaštalai matė Jėzų, ateinantį su savo Karalyste? Mato 17:1-7 sakoma: „Po šešių dienų Jėzus pasiėmė su savimi Petrą, Jokūbą ir jo brolį Joną ir užsivedė juos nuošaliai ant aukšto kalno. Ten jis atsimainė jų akivaizdoje.“ Koks nepaprastas reginys! „Jo veidas sužibo kaip saulė, o drabužiai tapo balti kaip šviesa. Ir štai jiems pasirodė Mozė ir Elijas, kurie kalbėjosi su juo.“ Paskui „skaistus debesis apsiautė juos, ir štai balsas iš debesies prabilo: ‛Šitas yra mano mylimasis Sūnus, kuriuo aš gėriuosi. Klausykite jo!’ Tai išgirdę, mokiniai parpuolė kniūbsti, labai išsigandę. Bet Jėzus priėjo, palietė juos ir tarė: ‛Kelkitės, nebijokite!’“
6. a) Kodėl Jėzus atsimainymą pavadino regėjimu? b) Ką vaizdavo atsimainymas?
6 Šio stulbinančio reginio vieta, matyt, buvo vienas iš Hermono kalvagūbrių, kur Jėzus su trimis apaštalais praleido naktį. Atsimainymas tikriausiai vyko nakčia, todėl atrodė ypač įspūdingai. Jėzus pavadino jį regėjimu: viena, todėl, kad ten nebuvo patys Mozė ir Elijas — seniai mirę vyrai. Tiktai Kristus iš tikrųjų buvo ten (Mato 17:8, 9). Tas stebuklingas reginys Petrui, Jokūbui ir Jonui buvo nuostabus šviesos blyksnis apie Jėzaus šlovę Karalystės valdžioje. Mozė ir Elijas vaizdavo pateptuosius Jėzaus bendrapaveldžius, tad regėjimas įtikinamai patvirtino Kristaus liudijimą apie savo Karalystę ir būsimą karaliavimą.
7. Iš kur žinome, kad Petro atmintyje ilgai gyvavo atsimainymo regėjimas?
7 Atsimainymas sustiprino tų trijų apaštalų, turėjusių vadovauti krikščionių susirinkimui, tikėjimą. Visas reginys kėlė didžiausią nuostabą: švytintis Kristaus veidas, spindintys drabužiai ir paties Dievo balsas, sakantis, kad Jėzus yra jo mylimasis Sūnus, kurio jie privalo klausyti. Tačiau apaštalai turėjo niekam nepasakoti apie regėjimą iki Jėzaus prikėlimo. Maždaug po 32 metų šis atsimainymo regėjimas vis dar gyvavo Petro atmintyje. Apie jo reikšmę jis rašė: „Mes skelbėme jums mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus galybę ir atėjimą ne mėgdžiodami gudriai išgalvotas pasakas, bet kaip savo akimis matę jo didybę liudytojai. Jis gavo iš Dievo Tėvo garbę ir šlovę, kai iš šlovingosios didybės nuskambėjo jam balsas: ‛Šitas yra mano mylimasis Sūnus, kuriuo aš gėriuosi.’ Tą balsą mes girdėjome aidint iš dangaus, kai buvome su juo ant šventojo kalno“ (2 Petro 1:16-18).
8. a) Į ką Dievo žodžiais apie Sūnų sutelkiamas dėmesys? b) Ką vaizdavo debesis atsimainymo regėjime?
8 Svarbiausia šiame regėjime buvo Dievo žodžiai: „Šitas yra mano mylimasis Sūnus, kuriuo aš gėriuosi. Klausykite jo!“ Tais žodžiais sutelkiamas dėmesys į Jėzų — Dievo pasodintą sostan Karalių, kuriam turi visiškai paklusti kūrinija. Juos apsiautęs debesis reiškė, jog šio regėjimo išsipildymas bus nematomas. Jį supratimo akimis regės tik tie, kurie atpažįsta nematomo Jėzaus atėjimo Karalystės valdžion „ženklą“ (Mato 24:3). Iš tikrųjų Jėzaus nurodymas niekam nepasakoti apie regėjimą iki prikėlimo iš numirusių rodo, jog jis turėjo būti išaukštintas bei pašlovintas tik po prikėlimo.
9. Kodėl atsimainymo regėjimas turi sustiprinti mūsų tikėjimą?
9 Paminėjęs apie atsimainymą, Petras taip kalbėjo: „Tad mes laikome pranašų žodį dar labiau patikimu. Jūs gerai darote, kreipdami į jį dėmesį kaip į žiburį, šviečiantį tamsioje vietoje, kol išauš diena ir aušrinė užtekės jūsų širdyse. Pirmiausia turite žinoti tai, kad jokia Rašto pranašystė nėra paties pranašo aiškinimo dalykas, nes pranašystė niekad neįvyko žmogaus valia, bet Šventosios Dvasios skatinami žmonės kalbėjo iš Dievo“ (2 Petro 1:19-21, Jr). Jėzaus atsimainymas patvirtina Dievo pranašiškų žodžių patikimumą. Mes privalome klausyti tų pranašiškų žodžių, o ne „gudriai išgalvotų pasakų“, kurioms Dievas nepritaria. Mūsų tikėjimas pranašiškais Dievo žodžiais turi būti sustiprintas atsimainymo regėjimu, nes tas išankstinis Jėzaus šlovės bei Karalystės valdžios pavaizdavimas jau tapo tikrove. Nepaneigiami įrodymai liudija, kad Kristus jau yra galingas dangiškasis Karalius.
Kaip užteka Aušrinė
10. Kas yra Petro paminėta „aušrinė“ ir kodėl taip manai?
10 Petras rašė: „Jūs gerai darote, kreipdami į [pranašišką žodį] dėmesį kaip į žiburį, šviečiantį tamsioje vietoje, kol išauš diena ir aušrinė užtekės jūsų širdyse.“ Kas yra „aušrinė“? Žodis „aušrinė“ Biblijoje pavartotas vienintelį kartą ir reiškia tą patį, ką „ryto žvaigždė“. Apreiškimo 22:16 (NW) Jėzus Kristus vadinamas „ryškia ryto žvaigžde“. Kai kuriais metų laikais tokios žvaigždės paskutinės užteka rytiniame skliaute prieš pat pasirodant saulei ir pranašauja auštančią naują dieną. Petras vadina „aušrine“ Jėzų, gavusį Karalystės valdžią. Jėzus užtekėjo ne tik mūsų žemėje, bet ir visoje visatoje! Jis, Mesijiškoji Aušrinė, skelbia naują dieną, arba erą, auštančią paklusniai žmonijai.
11. a) Kodėl žodžiai iš 2 Petro 1:19 nereiškia, kad „aušrinė“ užteka žmogaus kūno širdyje? b) Kaip paaiškintumei 2 Petro 1:19 eilutę?
11 Daugelis Biblijos vertimų 2 Petro 1:19 užrašytus apaštalo žodžius apie širdį perteikia taip it būtų kalbama apie žmogaus širdį tiesiogine prasme. Suaugusiojo širdis sveria apie 250—300 gramų. Tad kaip Jėzus Kristus — šlovinga, nemirtinga danguje gyvenanti dvasinė būtybė — galėtų ‛užtekėti’ šiame mažame žmogaus organe? (1 Timotiejui 6:16) Aišku, čia turima omenyje simbolinė širdis, nes ja mes įsiklausome į Dievo pranašišką žodį. Tačiau „Naujojo pasaulio vertime“ įterpinys „kol išauš diena ir užtekės aušrinė“ iš abiejų pusių išskirtas kableliais. 2 Petro 1:19 eilutę galime išversti taip: ‛Pranašų žodis mums tapo dar patikimesnis ir jūs gerai darote kreipdami į jį dėmesį kaip į žiburį, šviečiantį tamsioje vietoje, tai yra jūsų širdyse, kol išauš diena ir užtekės aušrinė.’
12. Kokia apskritai yra žmonių širdžių būsena, tačiau ką galima pasakyti apie tikruosius krikščionis?
12 Kokia apskritai yra nuodėmingų žmonių simbolinių širdžių būsena? Jos skendi dvasinėje tamsoje! Tačiau tikrieji krikščionys savo širdyse turi it žiburį, be kurio jose būtų tamsu. Pasak Petro, sutelkdami dėmesį į šviečiantį pranašišką Dievo žodį, tikrieji krikščionys bus budrūs ir matys naujos dienos aušrą. Jie suvoks, kad Aušrinė užtekėjo ne žmogaus kūno širdyje, o visai kūrinijai.
13. a) Kodėl galime būti tikri, kad Aušrinė jau užtekėjo? b) Kaip krikščionys gali nepalūžti sunkiomis, Jėzaus išpranašautomis nūdienos sąlygomis?
13 Aušrinė jau užtekėjo! Tuo neabejosime, jei įsiklausysime į didžiąją Jėzaus pranašystę apie jo dalyvavimą. Nūdien jos išsipildymą rodo tokie įvykiai kaip negirdėti karai, badas, žemės drebėjimai bei gerosios naujienos pasaulinis skelbimas (Mato 24:3-14). Mes, krikščionys, irgi esame varginami Jėzaus išpranašautų sunkumų, tačiau nepalūžtame ir neprarandame širdies ramybės bei džiaugsmo. Kodėl? Kadangi klausome Dievo pranašiško žodžio ir tikime Jo ateities pažadais. Žinome esą prie pačių geriausių laikų slenksčio, nes jau visai priartėjo „pabaigos metas“! (Danieliaus 12:4a) Pasaulio padėtis tokia beviltiška, kokia buvo išpranašauta Izaijo 60:2: „Žemę štai sutemos gaubia ir tautas tamsybės dengia.“ Kaip galima rasti kelią tokioje tamsoje? Žmogus turi nuolankiai klausyti Dievo pranašiško žodžio dabar, kol nevėlu. Tyraširdžiams žmonėms reikia glaustis prie Jehovos Dievo — gyvenimo ir šviesos Šaltinio (Psalmių 36:10 [36:9, Brb]; Apaštalų darbai 17:28). Tik taip jie gali būti apšviesti ir turėti nuostabios ateities viltį, kurią Dievas numatė paklusniems žmonėms (Apreiškimas 21:1-5).
„Šviesa atėjo į pasaulį“
14. Ką turime daryti, kad būtume nuostabių Biblijos pranašysčių išsipildymo liudininkai?
14 Iš Rašto aišku, kad Jėzus Kristus jau karaliauja. Jo atėjimas į valdžią 1914 metais laiduoja tolesnį pranašysčių išsipildymą. Kad tai pamatytume, turime būti nuolankūs, įrodyti tikį Jėzumi Kristumi — atgailauti dėl nuodėmingų darbų ir nesąmoningų klaidų. Tie, kuriems patinka tamsa, negaus amžinojo gyvenimo. Jėzus pasakė: „Teismo nuosprendis yra toksai: atėjo šviesa į pasaulį, bet žmonės labiau mylėjo tamsą nei šviesą, nes jų darbai buvo pikti. Kiekvienas nedorėlis neapkenčia šviesos ir neina į šviesą, kad jo darbai aikštėn neišeitų. O kas vykdo tiesą, tas eina į šviesą, kad išryškėtų, jog jo darbai atlikti Dieve“ (Jono 3:19-21).
15. Kas atsitiktų, jei atsisakytume išgelbėjimo, Dievo numatyto per savo Sūnų?
15 Jėzus atnešė į pasaulį dvasinę šviesą, todėl būtina jo klausyti. Paulius rašė: „Daugel kartų ir įvairiais būdais praeityje Dievas yra kalbėjęs mūsų protėviams per pranašus, o dabar dienų pabaigoje jis prabilo į mus per Sūnų, kurį paskyrė visatos paveldėtoju“ (Žydams 1:1, 2). Kas atsitiks, jei atsisakysime išgelbėjimo, Dievo numatyto per Sūnų? Paulius toliau sako: „Jei per angelus paskelbtas žodis turėjo galią ir kiekvienas nusižengimas bei neklusnumas susilaukdavo teisėtos bausmės, tai kaipgi mes pabėgsime nuo jos, nepaisydami tokio didžio išganymo? Juk jis, prasidėjęs Viešpaties skelbimu, yra mums patvirtintas tų, kurie patys buvo girdėję, Dievui prisidedant prie jų liudijimo ženklais ir stebuklais, visokiais galybės darbais ir Šventosios Dvasios dovanomis, paskirstytomis jo valia“ (Žydams 2:2-4). Jėzus išties yra svarbiausias pranašiško žodžio skelbėjas (Apreiškimas 19:10).
16. Kodėl galime neabejoti visomis Jehovos Dievo pranašystėmis?
16 Petras sakė (Jr): „Jokia Rašto pranašystė nėra paties pranašo aiškinimo dalykas.“ Žmonės nepajėgūs ką nors teisingai išpranašauti, o Dievo pranašystėmis galime visiškai pasikliauti, nes jos iš paties Jehovos. Jis per šventąją dvasią leidžia savo tarnams suvokti, kaip išsipildo Biblijos pranašystės. Išties esame dėkingi Jehovai, kad matome, kaip nuo 1914 metų daugelis jų pildosi. Tad galime neabejoti, kad ir visos kitos pranašystės apie šios blogos sistemos pabaigą išsipildys. Būtina ir toliau sutelkti dėmesį į Dievo pranašystes, kad šviestų mūsų šviesa (Mato 5:16). Kokie esame dėkingi, kad Jehova leidžia ‛šviesai užtekėti tamsoje’, dabar gaubiančioje žemę! (Izaijo 58:10)
17. Kodėl mums reikia dvasinės Dievo šviesos?
17 Kad galėtume matyti, išauginti pasėlius ir iš jų maitintis įvairiu maistu, reikia šviesos. Ji yra būtina gyvybei palaikyti. O ką galima pasakyti apie dvasinę šviesą? Remiantis Dievo Žodžio, Biblijos, pranašyste, ji veda mus ir rodo ateitį (Psalmių 119:105). Jehova Dievas maloningai ‛siunčia savo šviesą ir savo tiesą’ (Psalmių 43:4 [43:3, Brb]). Mes tikrai turime tai labai vertinti. Todėl kiek įmanydami semkimės ‛Dievo šlovės pažinimo’, kad dar labiau apšviestume savo simbolines širdis (2 Korintiečiams 4:6; Efeziečiams 1:18).
18. Kam dabar Jehovos Aušrinė yra pasirengusi?
18 Kaip palaiminga žinoti, kad nuo 1914 metų Aušrinė, Jėzus Kristus, užtekėjo visoje visatoje ir prasidėjo atsimainymo regėjimo išsipildymas! Dabar Jehovos Aušrinė yra pasiruošusi tolesniam atsimainymo regėjimo išsipildymui — „didžiosios visagalio Dievo dienos kovai“ (Apreiškimas 16:14, 16). Kai ši senoji sistema bus nušluota, Jehova pagal savo pažadą įkurs „naują dangų ir naują žemę“, kurioje galėsime amžinai šlovinti jį — visatos Visavaldį Viešpatį, tikrųjų pranašysčių Dievą (2 Petro 3:13). Kol sulauksime tos nuostabios dienos, vaikščiokime Dievo šviesoje sutelkę dėmesį į jo pranašiškąjį žodį.
Kaip tu atsakytumei?
• Kaip tu apibūdintumei Jėzaus atsimainymą?
• Kaip atsimainymas stiprina mūsų tikėjimą?
• Kas yra Jehovos Aušrinė ir kada ji užtekėjo?
• Kodėl turime sutelkti dėmesį į pranašišką Dievo žodį?
[Studijų klausimai]
[Iliustracija 13 puslapyje]
Ar gali paaiškinti atsimainymo reikšmę?
[Iliustracija 15 puslapyje]
Aušrinė jau užtekėjo. Ar žinai, kaip ir kada?