Ugdyk glaudžius santykius su Jehova

„ARTINKITĖS prie Dievo, ir jis artinsis prie jūsų“, — rašė mokinys Jokūbas (Jokūbo 4:8). Psalmininkas Dovydas giedojo: „Viešpats yra pagarbiai jo bijančiųjų draugas“ (Psalmių 25:14). Be abejo, Jehova Dievas nori, kad mes palaikytume su juo glaudžius santykius. Tačiau ne kiekvienas asmuo, garbinantis Dievą bei klausantis jo įstatymų, jaučiasi jam artimas.

O kaip tu? Ar palaikai glaudžius santykius su Dievu? Be abejo, tu nori suartėti su juo dar labiau. Kaip galime ugdyti glaudžius santykius su Dievu? Ką tai reiškia mums? Atsakymus rasime Biblijoje, Patarlių knygos trečiajame skyriuje.

Rodyk meilės kupiną gerumą bei ištikimybę

Senovės Izraelio karalius Saliamonas Patarlių knygos trečiąjį skyrių pradeda tokiais žodžiais: „Mano vaike, neužmiršk mano mokymo, tebrangina tavo širdis įsakymus mano, nes jie tau suteiks daug dienų bei gyvenimo metų ir gerovės“ (Patarlių 3:1, 2). Kadangi Saliamonas rašė Dievo įkvėptas, jo tėviškas patarimas iš tiesų ateina iš paties Jehovos Dievo ir yra skirtas mums. Čia patariama tvirtai laikytis Dievo priminimų: jo įstatymų, arba mokymų, bei įsakymų, užrašytų Biblijoje. Jei taip elgiamės, mums bus ‛suteikta daug dienų bei gyvenimo metų ir gerovės’. Taip, jau dabar galime džiaugtis taikingu gyvenimu ir išvengti įgeidžių, dėl kurių gresia ankstyva mirtis, neretai ištinkanti piktadarius. Be to, galime puoselėti amžinojo gyvenimo taikiame, naujame pasaulyje viltį (Patarlių 1:24-31; 2:21, 22, Brb).

Toliau Saliamonas tęsia: „Nuolat su tavimi tebūna gerumas ir ištikimybė, — užsirišk juos sau ant kaklo, įsirašyk savo širdies lentelėje. Taip rasi malonę ir gerą vardą Dievo ir žmonių akyse“ (Patarlių 3:3, 4).

Originalo kalba posakis „gerumas“ dar suprantamas kaip „ištikima meilė“ ir nusako atsidavimą, solidarumą bei lojalumą. Ar esame pasiryžę likti su Jehova kas beatsitiktų? Ar parodome gerumą bendraudami su susirinkimo nariais? Ar stengiamės išlikti jiems artimi? Ar laikome ‛ant savo liežuvio malonų pamokymą’ net ir sunkiomis aplinkybėmis tvarkydami su jais kasdieninius reikalus? (Patarlių 31:26)

Jehova, kupinas gailestingumo, yra „pasiruošęs atleisti“ (Psalmių 86:5, Brb). Jei atgailaujame už praeities nuodėmes ir tiesiname savo kelius, esame tikri, jog nuo Jehovos ateis „paguodos metas“ (Apaštalų darbai 3:19, 20a). Argi neturėtume sekti savo Dievu ir atleisti kitiems jų nusižengimus? (Mato 6:14, 15)

Jehova — „ištikimasis Dievas“ reikalauja „ištikimybės“ iš tų, kurie siekia artumo su juo (Psalmių 31:6 [31:5, Brb]). Ar galime  tikėtis, jog Jehova bus mūsų Draugas, jei gyvename dvilypį gyvenimą: vienaip elgiamės krikščionių draugijoje, kitaip, tarsi veidmainiaujantys ‛nedorėliai’, kai bendratikiai nemato? (Psalmių 26:4) Kaip tai būtų neprotinga, juk „visa yra gryna ir atidengta [Jehovos] akims“! (Žydams 4:13)

Gerumas bei ištikimybė prilygsta neįkainojamam vėriniui „ant kaklo“, nes tai padeda mums ‛rasti malonę Dievo ir žmonių akyse’. Tas savybes turime rodyti ne tik išoriškai, bet ir įsiraižyti „savo širdies lentelėje“, kad jos būtų neišdildomas mūsų asmenybės bruožas.

Ugdykis besąlygišką pasitikėjimą Jehova

Išmintingasis karalius tęsia: „Visa širdimi pasitikėk Viešpačiu ir nesiremk vien tik įžvalga savo. Pripažink jį visur, ką tik darai, jis ištiesins tavo kelius“ (Patarlių 3:5, 6).

Jehova tikrai vertas visiško mūsų pasitikėjimo. Kaip Kūrėjas, jis turi „beribę jėgą“ ir yra „dinaminės energijos“ Šaltinis (Izaijo 40:26, 29; NW). Jis įstengia įvykdyti visa, ką yra užsibrėžęs. Netgi pats jo vardas pažodžiui reiškia „Jis — tapimo Priežastis“. Tai ugdo mūsų pasitikėjimą jo sugebėjimu išpildyti savo pažadus! Tas faktas, jog „neįmanoma, kad Dievas meluotų“, daro jį tikru tiesos įsikūnijimu (Žydams 6:18). Pagrindinė Jehovos savybė yra meilė (1 Jono 4:8). Jo ‛visi keliai yra teisūs ir gailestingi [„ištikimi“, NW] visi jo darbai’ (Psalmių 145:17). Jei nepasitikime Dievu, kuo tada begalime pasitikėti? Žinoma, kad išsiugdytume pasitikėjimą Jehova, reikia ‛išbandyti ir patirti patiems, koks geras yra Viešpats’. Todėl tai, ką sužinojome iš Biblijos, turime pritaikyti gyvenime ir atspindėti savo elgsena (Psalmių 34:9 [34:8, Brb]).

Kaip galime ‛pripažinti Jehovą visur, ką tik darome’? Įkvėptas psalmininkas sako: „Apmąstau visus tavo darbus ir apsvarstau tavo veiksmus“ (Psalmių 77:13 [77:12, Brb]). Dievas yra nematomas, tad, norint išsiugdyti artimus santykius su juo, labai svarbu apmąstyti jo didingus darbus bei elgseną su savo tauta.

Melsdamiesi taip pat parodome, kad pripažįstame Jehovą. Karalius Dovydas šaukdavosi Jehovos „per visą dieną“ (Psalmių 86:3). Gyvendamas kaip bėglys dykumoje, jis dažnai melsdavosi per naktį (Psalmių 63:7, 8 [63:6, 7, Brb]). „Kiekvienu metu melskitės Dvasioje“, — ragino apaštalas Paulius (Efeziečiams 6:18). Kaip dažnai mes meldžiamės? Ar džiaugiamės nuoširdžiu asmenišku bendravimu su Dievu? Ar prašome jo pagalbos, patekę į sunkią padėtį? Ar meldžiame jo vadovavimo, kai reikia priimti svarbius sprendimus? Dėl savo nuoširdžių maldų tampame brangūs Jehovai, todėl pasitikime, kad jis jas išklausys ir ‛ištiesins mūsų kelius’.

Kaip neišmintinga ‛remtis vien tik savo [arba įžymių pasaulio žmonių] įžvalga’, kai galime visiškai pasitikėti Jehova! „Nebūk išmintingas savo akyse“, — sako Saliamonas. Jis pataria netgi priešingai: „Pagarbiai bijok Viešpaties ir venk pikto. Tai teiks sveikatą tavo kūnui ir atgaivą tavo kaulams“ (Patarlių 3:7, 8; Brb). Sveika baimė neįtikti Dievui turi daryti įtaką visiems mūsų veiksmams, mintims bei jausmams. Tokia pagarbi baimė saugo mus nuo blogų poelgių, gydo dvasiškai bei gaivina.

Duok Jehovai, ką turi geriausio

Kaip dar galima artintis prie Dievo? „Gerbk Viešpatį viskuo, ką turi, ir visomis savo derliaus pirmienomis“, — nurodo karalius (Patarlių 3:9). Gerbti Jehovą reiškia parodyti jam išskirtinį dėmesį, aukštinti jį — remti viešojo skelbimo veiklą ir patiems skelbti jo vardą. Vertingi dalykai, kuriais pagerbiame  Jehovą, yra mūsų laikas, gabumai, jėgos bei materialiniai ištekliai. Tai turi būti pirmieji vaisiai — visa, ką turime geriausio. Ar tai, kaip panaudojame savo išteklius, neturėtų atspindėti ryžto ‛pirmiausia ieškoti Dievo karalystės ir jo teisumo’? (Mato 6:33)

Jei pagerbsime Jehovą savo vertybėmis, neliksime be atpildo. „Tuomet tavo svirnai bus pilni grūdų ir jaunas vynas liesis per statinių kraštus“ (Patarlių 3:10). Nors pats dvasinis klestėjimas nesuteikia materialinės gerovės, dosniai aukodami savo išteklius Jehovai pagerbti patiriame gausių palaimų. Jėzus Dievo valios vykdymą laikė stiprinančiu „maistu“ (Jono 4:34). Mes panašiai maitinamės skelbdami bei ruošdami mokinius, dirbdami darbą, teikiantį garbę Jehovai. Jei uoliai darbuojamės, mūsų dvasiniai svirnai bus pilni grūdų ir džiaugsmas, kurį simbolizuoja jaunas vynas, liesis per kraštus.

Be to, argi ne iš Jehovos tikimės ir prašome pakankamai kasdieninio maisto? (Mato 6:11) Iš tikrųjų visa, ką turime, gauname iš savo mylinčio dangiškojo Tėvo. Jehova išlies tiek palaimų, kiek savo turtų skiriame jam pagerbti (1 Korintiečiams 4:7).

Priimk Jehovos drausminimą

Atkreipdamas dėmesį į drausminimo svarbą, mums siekiant artimų santykių su Jehova, Izraelio karalius pataria: „Mano vaike, neatmesk Viešpaties drausmės, nesipiktink, kai jis tave pataiso, nes ką myli, tą Viešpats pataiso kaip tėvas sūnų, kuriuo gėrisi“ (Patarlių 3:11, 12).

Tačiau priimti drausminimą gali būti nelengva. Apaštalas Paulius rašė: „Kiekviena auklyba tam kartui atrodo ne linksma, o karti, bet vėliau ji atneš taikingų teisumo vaisių auklėtiniams“ (Žydams 12:11). Tokia svarbi auklybos dalis kaip pabarimas bei sudrausminimas suartina mus su Dievu. Pataisymas iš Jehovos, nesvarbu kaip jį gautume — per tėvus, krikščionių susirinkimą ar patys studijuodami bei apmąstydami Raštą,  — yra jo meilės išraiška mums. Priimdami jį, elgiamės išmintingai.

Tvirtai laikykis išminties bei įžvalgumo

Toliau Saliamonas pabrėžia, kaip svarbu būti išmintingam bei įžvalgiam, ugdant artimus santykius su Dievu. Jis pareiškia: „Laimingas žmogus, kuris išmintį randa, kuris supratimo [„įžvalgos“, NW] įgyja! Juk jos nauda didesnė už naudą sidabro ir jos atlygis didesnis už atlygį auksu. ... Ji yra gyvybės medis ją suvokiantiems; laimingu vadinamas, kas jos laikosi“ (Patarlių 3:13-18).

Primindamas mums apie akivaizdžią Jehovos išmintį bei įžvalgą, pasireiškiančią per jo nuostabią kūriniją, karalius teigia: „Išmintimi Viešpats padėjo žemės pamatus; supratimu [„įžvalgiai“, NW] dangų padarė... Mano vaike, tų dalykų neišleisk iš akių, laikykis sveikos išminties ir apdairumo. Jie bus tavo dvasios gyvenimas ir papuošalas tau ant kaklo“ (Patarlių 3:19-22).

Išmintis bei įžvalgumas — dieviškos savybės. Jas turime ne tik ugdyti, bet ir atidžiai puoselėti; tam reikia niekada neaptingti stropiai tyrinėti Raštą bei pritaikyti tai, ko išmokome. „Tuomet saugiai eisi savo keliu, ir tavo koja niekad nesuklups, — tęsia Saliamonas. — Kai gulsiesi miego, nereikės bijoti, kai ilsėsies, miegas tau bus saldus“, — priduria jis (Patarlių 3:23, 24).

Taip, mes galime saugiai vaikščioti bei ramiai miegoti, laukdami sugedusio Šėtono pasaulio „netikėto žlugimo“ dienos, kuri artėja kaip vagis (1 Tesalonikiečiams 5:2, 3; 1 Jono 5:19). Būsime saugūs net per artėjantį didįjį sielvartą, nes esame patikinami: „Nebijok ūmaus klaiko nei nelaimės, kuri užklumpa nedorėlius, nes Viešpats bus tavo pasitikėjimas ir sulaikys tavo koją nuo spąstų“ (Patarlių 3:25, 26; Mato 24:21).

Daryk gera

„Neatsisakyk padėti žmogui, kuriam reikia pagalbos, — primena Saliamonas, — kai turi jėgų jam tai padaryti“ (Patarlių 3:27). Daryti gera kitiems reiškia dėl jų kilniadvasiškai naudoti savo išteklius. Tai galima daryti įvairiopai. Tačiau ar padėti kitiems įgyti artimus santykius su Dievu nėra geriausia, ką galime padaryti jiems šiuo „pabaigos laiku“? (Danieliaus 12:4, NW) Todėl šios dienos skirtos uoliam Karalystės skelbimo bei mokinių ruošimo darbui (Mato 28:19, 20).

Be to, išmintingasis karalius pamini kai kuriuos dalykus, kurių reikia vengti: „Nesakyk savo artimui: ‛Ateik vėliau’ arba: ‛Rytoj šitai gausi’, — kai gali jam tai duoti tuojau. Nesikėsink daryti žalos savo kaimynui, gyvenančiam patikliai šalia tavęs. Nesiginčyk su niekuo be reikalo, kai nebuvo tau žalos padaryta. Nepavydėk smurtą mėgstančiam žmogui, nesek nė vienu jo poelgiu“ (Patarlių 3:28-31).

Apibendrindamas, dėl ko duodami šie patarimai, Saliamonas sako: „Juk suktu žmogumi bjaurisi Viešpats, o dorieji yra Viešpaties draugėje. Nedorėlio namus Viešpats prakeikia, o teisiojo buveinę laimina. Pašaipūnams jis yra pašaipus, bet kukliesiems rodo malonę. Išmintingieji garbę paveldės, o užsispyrę kvailiai — gėdą“ (Patarlių 3:32-35).

Norint turėti artimus santykius su Jehova, negalima regzti apgaulingų ir nedorų pinklių (Patarlių 6:16-19). Tik darydami kas teisu Dievo akyse, turėsime jo palankumą bei palaimą. Nors ir neieškome garbės, galime ją pelnyti, kai kiti pastebės, jog elgiamės pagal dievišką išmintį. Todėl atmeskime šio sugedusio, smurtinio pasaulio vingrius kelius. Verčiau laikykimės tiesaus kelio ir ugdykime artimus santykius su Jehova!

[Iliustracijos 25 puslapyje]

„Pagerbk Viešpatį savo turtu“