Persekiotojas išvysta stiprią šviesą

SAULIUS kunkuliavo įniršiu Jėzaus pasekėjams. Persekioti juos Jeruzalėje bei nužudyti Steponą jam rodėsi per maža, todėl dabar jis mėgino imtis didesnių represijų. „Saulius, tebealsuodamas grasinimais ir žudynėmis prieš Viešpaties mokinius, nuėjo pas vyriausiąjį kunigą ir išgavo raštus Damasko sinagogoms, kad, užtikęs to kelio sekėjus vyrus ir moteris, galėtų juos suiminėti ir gabenti į Jeruzalę“ (Apaštalų darbai 9:1, 2).

Keliaudamas į Damaską, Saulius galbūt svarstė, kaip geriau įvykdyti įpareigojimus. Aukščiausiojo kunigo jam suteikti įgaliojimai, be abejo, turėjo užtikrinti didžiulės žydų bendruomenės vadovų paramą tame mieste. Reikėtų kreiptis pagalbos į juos.

Artėdamas prie kelionės tikslo, Saulius tikriausiai vis labiau jaudinosi. Kelionė pėsčiomis iš Jeruzalės į Damaską, trukusi septynetą ar aštuonetą dienų (maždaug 220 kilometrų), atėmė nemažai jėgų. Staiga vidurdienį Saulių nuplieskė šviesa, ryškesnė už saulę. Jis parkrito ant žemės ir išgirdo balsą, prabilusį hebrajiškai: „Sauliau, Sauliau, kam mane persekioji? Sunku tau spyriotis prieš akstiną!“ — „Kas tu esi, Viešpatie?“ — paklausė Saulius. „Aš esu Jėzus, kurį tu persekioji, — pasigirdo atsakymas. — Bet kelkis ir laikykis ant kojų! Aš tau apsireiškiau, kad paskirčiau tave tarnu bei liudytoju tų dalykų, kuriuos matei ir kuriuos tau dar apreikšiu. Aš tave gelbėsiu nuo tautiečių ir pagonių, pas kuriuos tave siunčiu.“ — „Ką man daryti, Viešpatie“, — paklausė Saulius. „Kelkis, eik į Damaską, tenai tau bus pasakyta visa, ką tau reikia daryti“ (Apaštalų darbai 9:3-6; 22:6-10; 26:13-17).

 Sauliaus bendrakeleiviai girdėjo balsą, tačiau kalbančiojo neregėjo ir nesuprato, kas sakoma. Šviesa buvo tokia ryški, kad atsikėlęs nuo žemės Saulius nieko nebematė ir jį teko vesti už rankos. „Jis tris dienas išbuvo neregintis, nieko nevalgė ir negėrė“ (Apaštalų darbai 9:7-9; 22:11).

Trys dienos apmąstymų

Saulių priglaudė Judas, gyvenęs Tiesiojoje gatvėje (Apaštalų darbai 9:11). * Ši Damasko gatvė, arabiškai vadinama Darb al-Mustakim, tebėra pagrindinė ligi šiol. Pabandyk įsivaizduoti, kokios mintys sukosi Sauliaus galvoje, kol jis buvo Judo namuose. Po šio atsitikimo jis liko aklas ir apstulbęs. Dabar buvo laiko apmąstyti, ką visa tai reiškia.

Persekiotojas patyrė tai, ką iki tol laikė absurdišku dalyku. Prikaltasis Viešpats Jėzus Kristus — pasmerktas aukščiausiųjų žydų vadovų bei ‛žmonių paniekintas ir atmestas’ — yra gyvas! Negana to, jis pašlovintas stovi Dievo dešinėje, „neprieinamoje šviesoje“! Jėzus buvo Mesijas. Steponas bei kiti pasirodė teisūs (Izaijo 53:3, Brb; Apaštalų darbai 7:56; 1 Timotiejui 6:16). Saulius elgėsi visiškai neteisingai: Jėzus pasakė esąs su tais, kuriuos jis persekiojo! Kaip Saulius galėjo toliau „spyriotis prieš akstiną“, kai viskas buvo akivaizdu? Net užsispyręs jautis galų gale pastūmėjamas eiti ta kryptimi, kuria nori jo šeimininkas. Taigi nepaklusdamas Jėzaus reikalavimams Saulius pakenktų sau.

Jėzus, kaip Mesijas, negalėjo būti pasmerktas Dievo. Vis dėlto Jehova leido jam numirti pačia gėdingiausia mirtimi, numatyta Įstatyme: „Dievo prakeikimas bus tam, kuris kabo ant medžio“ (Pakartoto Įstatymo 21:23). Jėzus mirė pakabintas ant medžio. Būdamas be nuodėmės, jis buvo prakeiktas ne už savo, bet už žmonijos nusidėjimus. Vėliau Saulius aiškino: „Visiems, kurie remiasi įstatymo darbais, gresia prakeikimas. Parašyta: ‛Prakeiktas kiekvienas, kas ištikimai nesilaiko visų įstatymo knygoje surašytų nuostatų ir jų nevykdo.’ Kad įstatymu niekas nenuteisinamas Dievo akyse, aišku... Kristus mus atpirko iš įstatymo prakeikimo, tapdamas už mus prakeikimu, nes parašyta: ‛Prakeiktas kiekvienas, kuris kybo ant medžio’“ (Galatams 3:10-13).

Jėzaus auka turi atperkamąją vertę. Priimdamas šią auką, Jehova, vaizdžiai tariant, prikalė prie medžio Įstatymą bei iš jo kylantį prakeikimą. Suvokęs tą faktą, kančių stulpą, kuris ‛žydams buvo papiktinimas’, Saulius galėjo gerbti kaip „Dievo išmintį“ (1 Korintiečiams 1:18-25; Kolosiečiams 2:14). Tuomet, jei tokiems nuodėmiautojams kaip Saulius išgelbėjimas įmanomas ne per įstatymo darbus, o per Dievo neužtarnautą gerumą, tai išsigelbėti gali ir tie, kurie nepavaldūs Įstatymui, kitaip tariant, nežydai, pas kuriuos Jėzus siuntė Saulių (Efeziečiams 3:3-7).

Mes nežinome, ką iš viso to Saulius suvokė savo atsivertimo metu. Jėzus galbūt dar ne kartą kalbėjo jam apie jo misiją tautoms. Be to, įkvėptas Dievo, Saulius visa tai surašė tik po keleto metų (Apaštalų darbai 22:17-21; Galatams 1:15-18; 2:1, 2). Tačiau tolesnius nurodymus iš savo naujojo Viešpaties Saulius gavo gana greitai.

 Ananijo apsilankymas

Pasirodęs Sauliui, Jėzus kiek vėliau pasirodė Ananijui ir tarė: „Nueik į gatvę, vadinamą Tiesiąja, ir Judo namuose teiraukis tarsiečio, vardu Saulius. Štai jisai meldžiasi ir regėjime pamatė vyrą, vardu Ananijas, ateinantį ir uždedantį ant jo rankas, kad praregėtų“ (Apaštalų darbai 9:11, 12).

Kadangi Ananijas žinojo apie Saulių, galima suprasti, kaip jis nustebo, išgirdęs Jėzaus žodžius. Jis pasakė: „Viešpatie, iš daugelio esu girdėjęs apie tą žmogų, kiek pikta jis yra padaręs tavo šventiesiems Jeruzalėje. Ir čia jis turi aukštųjų kunigų įgaliojimus suiminėti visus, kurie šaukiasi tavojo vardo.“ Tačiau Jėzus Ananijui tarė: „Eik, nes jis yra mano rinktinis įrankis, kuris neš mano vardą tautoms, karaliams ir Izraelio vaikams“ (Apaštalų darbai 9:13-15).

Patikintas, Ananijas nuėjo į Jėzaus nurodytą vietą. Suradęs Saulių ir jį pasveikinęs, uždėjo ant jo rankas. Pranešime sakoma: „Ir bematant [Sauliui] nuo akių lyg žvynai nukrito. Jis atgavo regėjimą.“ Dabar Saulius buvo pasiruošęs klausytis. Ananijas patvirtino, ką Saulius tikriausiai jau buvo supratęs iš Jėzaus žodžių: „Mūsų protėvių Dievas pasirinko tave, kad pažintum jo valią, išvystum Teisųjį ir išgirstum jo balsą iš jo burnos, nes tu visiems žmonėms paliudysi, ką esi regėjęs ir girdėjęs. Tad ko lauki? Kelkis, priimk krikštą ir nusiplauk nuodėmes, šaukdamasis jo vardo!“ Kuo tai baigėsi? Saulius „priėmė krikštą. Paskui užvalgęs įgijo jėgų“ (Apaštalų darbai 9:17-19; 22:12-16).

Apie ištikimąjį Ananiją paminėta tik tiek, kad jis atliko jam duotą įpareigojimą, ir daugiau apie jį nieko nerašoma. O Saulius stebino visus, kurie jį girdėjo! Buvęs persekiotojas, keliavęs į Damaską suiminėti Jėzaus mokinių, pradėjo skelbti sinagogose ir įrodinėti, jog Jėzus buvo Kristus (Apaštalų darbai 9:20-22).

„Tautų apaštalas“

Netikėtas susidūrimas kelyje į Damaską privertė Saulių nutraukti persekiojimus. Suvokęs, kas yra Mesijas, Saulius galėjo pritaikyti Jėzui daug Hebrajiškųjų Raštų pranašysčių. Įsitikinimas, jog Jėzus jam pasirodė, ‛jį pagavo’ ir įgaliojo kaip „tautų apaštalą“, visiškai pakeitė Sauliaus gyvenimą (Filipiečiams 3:12; Romiečiams 11:13, Jr). Dabar jis, apaštalas Paulius, gavo privilegiją bei įgaliojimus, kurie turėjo įtakos ne tik jo paties likusiam gyvenimui žemėje, bet ir krikščionybės plėtrai.

Po kelerių metų, kai buvo ginčijama jo apaštalystė, gindamas savo įgaliojimus Paulius paminėjo tai, ką patyrė kelyje į Damaską. „Ar aš ne apaštalas? argi nesu regėjęs mūsų Viešpaties Jėzaus?“ — klausė jis. Kalbėdamas apie prisikėlusio Jėzaus pasirodymą kitiems, Saulius (Paulius) pareiškė: „O visų paskiausiai, lyg ne laiku gimusiam, jis pasirodė ir man“ (1 Korintiečiams 9:1; 15:8). Tai reiškė, jog per Jėzaus dangiškosios šlovės regėjimą Sauliui tarsi buvo suteikta garbė pirma laiko užgimti, arba būti prikeltam, dvasiniam gyvenimui.

Saulius suprato, kokią privilegiją gavo, ir stengėsi gyventi pagal ją. „Aš esu mažiausias iš apaštalų, nevertas vadintis apaštalu, nes esu persekiojęs Dievo Bažnyčią, — rašė jis. — Bet... [Dievo] man suteiktoji malonė neliko bergždžia. Aš daugiau už [visus kitus apaštalus] esu įdėjęs triūso“ (1 Korintiečiams 15:9, 10).

Galbūt ir tu kaip Saulius prisimeni laiką, kai supratai, jog, norėdamas pelnyti Dievo palankumą, turi pakeisti savo įsisenėjusias religines pažiūras. Be abejo, buvai labai dėkingas, kad Jehova padėjo suvokti tiesą. Kai Saulius išvydo šviesą ir suprato, ko iš jo reikalaujama, jis nedvejojo ir savo likusį gyvenimą žemėje uoliai bei ryžtingai darbavosi. Koks puikus pavyzdys visiems, kurie šiandien trokšta Jehovos palankumo!

[Išnaša]

[Iliustracija 27 puslapyje]

Tiesioji gatvė šių dienų Damaske

[Šaltinio nuoroda]

Photo by ROLOC Color Slides