1, 2. Kodėl apaštalas Paulius parašė laišką hebrajams?

BUVO 61 m. e. metai. Krikščionių bendruomenės Palestinoje džiaugėsi palyginti ramiu laikotarpiu. Apaštalas Paulius tebekalėjo Romoje, bet tikėjosi netrukus būti paleistas. Jo draugas Timotiejus jau buvo laisvėje ir jiedu planavo aplankyti bendratikius Judėjoje (Hbr 13:23). Bet vargu ar kas žinojo, kad jau po penkerių metų ims pildytis Jėzaus pranašystė apie Jeruzalę – ji bus „apsupta karo stovyklų“. Judėjos krikščionys, o ypač gyvenantieji Jeruzalėje, vos tai pamatę, turės nedelsdami paklusti Jėzaus priesakui ir bėgti (Lk 21:20–24).

² Per 28 metus nuo tada, kai Jėzus ištarė minėtą pranašystę, krikščionys Izraelyje buvo susidūrę su dideliu priešiškumu, patyrę aršių persekiojimų. Bet jie ištvermingai atsilaikė (Hbr 10:32–34). Vis dėlto Paulius žinojo, kad jų laukia dar vienas ne ką lengvesnis tikėjimo išbandymas (Mt 24:20, 21; Hbr 12:4). Jis norėjo, kad bendratikiai būtų tam išbandymui pasiruošę ir jį sutiktų kupini ištvermės ir tikėjimo – tokio, kuris išsaugotų jų gyvybę.  (Perskaityk Hebrajams 10:36–39.) Taigi Jehovos dvasia paskatino Paulių tiems brangiems broliams ir sesėms parašyti svarbų laišką. Šiandien jį vadiname Laišku hebrajams.

3. Kodėl mus turėtų dominti Laiškas hebrajams?

³ To laiško turinys šiandieną turėtų dominti kiekvieną iš mūsų. Kodėl? Nes esame panašioje situacijoje kaip ir pirmojo amžiaus krikščionys. Šiais „sunkiais laikais“ Jehovos garbintojams teko pakelti visokiausią priešiškumą ir persekiojimus (2 Tim 3:1, 12). Aiškiai pasimatė, kad mūsų tikėjimas ir atsidavimas Dievui yra stiprus. Dabar daugelis gyvename ganėtinai ramiomis sąlygomis, nesame tiesiogiai puolami. Bet, kaip ir krikščionims Pauliaus laikais, mums nevalia pamiršti vieno svarbaus dalyko – netrukus mus užgrius pats didžiausias tikėjimo išbandymas. (Perskaityk Luko 21:34–36.)

4. Kokia yra 2016 metų citata ir kodėl ji aktuali?

⁴ Kaip mums pasiruošti tiems netolimiems įvykiams? Laiške hebrajams Paulius daug kalba apie tai, kas padėtų sustiprinti tikėjimą. Vienas labai svarbus dalykas paminėtas paskutiniame laiško skyriuje, pirmoje eilutėje. Ši eilutė parinkta 2016 metų citata ir skamba taip: „Teišsilaiko broliška meilė“ (Hbr 13:1).

5. Kaip apibūdintum brolišką meilę?

⁵ Kaip apibūdintume brolišką meilę? Paulius čia vartojo graikišką žodį philadelphia, pažodžiui reiškiantį „prisirišimas prie brolio“. Tai šiltas jausmas žmogui, prie kurio esame stipriai prisirišę, pavyzdžiui, šeimos nariui arba artimam draugui (Jn 11:36). Kai vieni kitus vadiname broliais ir sesėmis, mes neapsimetinėjame, – bendratikiai mums iš tiesų yra tokie brangūs tarsi tikri broliai ir sesės (Mt 23:8). Apie tokį glaudų krikščionių tarpusavio ryšį apaštalas Paulius gražiai rašė: „Vienas kitą broliškai mylėdami puoselėkite švelnų prisirišimą, būkite pirmi rodyti vienas kitam pagarbą“ (Rom 12:10). Broliška meilė, kartu su krikščioniškais principais pagrįsta meile (graikiškai agapē), padeda Jehovos garbintojams išlaikyti vienybę ir būti gerais draugais.

6. Kam tikrieji krikščionys rodo brolišką meilę?

⁶ Anot vieno žinovo, „žodžiai „broliška meilė“ palyginti retai sutinkami kur nors kitur negu krikščioniškoje literatūroje“. Judaizmą išpažįstančių žydų sąmonėje žodis „brolis“ kartais gal ir įgaudavo kiek platesnę reikšmę nei šeimos narys ar giminaitis, bet juo tikrai nebūdavo vadinami žmonės iš kitų tautų. O štai krikščionys brolišką meilę rodo visiems bendratikiams, kad ir kokios tautybės jie būtų (Rom 10:12). Vieniems kitus laikyti broliais ir puoselėti tarpusavyje šiltą prisirišimą mus moko Jehova (1 Tes 4:9). O kodėl taip svarbu, kad broliška meilė neatšaltų?

7. a) Visų pirma kodėl turime rodyti brolišką meilę? b) Kodėl dar būtina stiprinti mūsų tarpusavio prisirišimą?

⁷ Kodėl rodyti brolišką meilę taip svarbu? Trumpai sakant, to reikalauja Jehova. Juk negalime tvirtinti, kad mylime Dievą, jei nemylime savo brolių (1 Jn 4:7, 20, 21). Be to, mums  reikia vieniems kitų. Tai ypač akivaizdu, kai prispaudžia bėdos. Paulius žinojo, kad nemažai krikščionių žydų, kuriems jis rašė, netrukus turės palikti namus ir visą turtą. Jėzus pranašavo, kaip tada bus sunku (Mk 13:14–18; Lk 21:21–23). Todėl tiems krikščionims labiau nei kada nors anksčiau reikėjo stiprinti brolišką prisirišimą (Rom 12:9).

8. Ką būtina daryti jau dabar, kol dar neužėjo didysis suspaudimas?

⁸ Jau greitai bus paleisti didžiausio žmonijos istorijoje suspaudimo vėjai (Mk 13:19; Apr 7:1–3). Tada privalėsime paklusti šiems Dievo dvasios įkvėptiems žodžiams: „Kelkis, mano tauta, eik į savo kambarius ir užsklęsk paskui save duris. Valandėlę patūnok, kol praeis pyktis“ (Iz 26:20). Tie „kambariai“, labiausiai tikėtina, bus mūsų bendruomenės. Suėję su bendruomenės nariais, broliais ir sesėmis, mes šloviname Jehovą. Bet negana tik reguliariai susirinkti. Paulius priminė žydams, kad būdami kartu su bendratikiais jie turi skatinti vieni kitus „mylėti ir daryti gerus darbus“ (Hbr 10:24, 25). Jei brolišką meilę dabar stiprinsime, ji padės mums pakelti visus išmėginimus, kokie tik ateityje užkluptų.

9. a) Kokiomis aplinkybėmis galime rodyti brolišką meilę? b) Prašom pateikti pavyzdžių, kaip Jehovos garbintojai vieni kitiems parodė brolišką meilę.

⁹ Jau šiandien, dar neprasidėjus didžiajam suspaudimui, turime įvairiausių progų parodyti brolišką meilę. Daug mūsų brolių nukenčia nuo žemės drebėjimų, potvynių, uraganų, cunamių ir kitų stichinių nelaimių. Kiti dėl tikėjimo patiria priešiškumą, yra persekiojami (Mt 24:6–9). O kur dar finansiniai sunkumai, nuo kurių šioje sugedusioje pasaulio santvarkoje nepabėgsime (Apr 6:5, 6). Atsiradus tokioms problemoms, kartu atsiranda ir proga parodyti, kaip stipriai savo bendratikius mylime. Nors žinome, kad „daugumos meilė atšals“, turime nepaliauti vienas kitą broliškai mylėti (Mt 24:12). ^[1]

10. Ką dabar aptarsime?

¹⁰ Sunkumų, tiesa, patiriame daug, tačiau ką galėtume daryti, kad mūsų broliška meilė neblėstų? Kaip galime parodyti, kad esame prie bendratikių prisirišę? Pasakęs „teišsilaiko broliška meilė“, apaštalas Paulius paminėjo keletą būdų, kaip ją rodyti. Aptarkime šešis iš jų.

11, 12. Kaip galime parodyti svetingumą? (Žiūrėk nuotrauką straipsnio pradžioje.)

¹¹ „Nepamirškite svetingumo.“ (Perskaityk Hebrajams 13:2.) Originalo kalboje žodis, čia išverstas „svetingumas“, pažodžiui reiškia „gerumas svetimiems“. Į mintį galbūt ateina Abraomo ir Loto pavyzdys. Jie abu parodė gerą širdį pašaliečiams, kurių nepažinojo. O šie, kaip vėliau paaiškėjo, buvo angelai (Pr 18:2–5; 19:1–3). Minėti Pauliaus žodžiai paskatino krikščionis hebrajus išreikšti vieni kitiems brolišką meilę svetingumu.

¹² O kaip mes? Ar esame svetingi? Ar pasikviečiame bendratikius pietų arba šiaip drauge pabūti, vienas kitą pastiprinti? Kad parodytume svetingumą, tikrai nereikia daug išlaidauti ar nukrauti stalą vaišėmis. Mūsų tikslas juk ne padaryti įspūdį, o ugdančiai  pabendrauti. Taip pat į svečius kviesimės ne tik tuos, kurie galėtų mums kaip nors atsilyginti (Lk 10:42; 14:12–14). Galbūt gerai nepažįstame rajono prižiūrėtojo su žmona, bet ar noriai rodome svetingumą ir jiems? (3 Jn 5–8) Tiesa, esame užimti ir kasdien turime visokių rūpesčių. Tačiau kaip svarbu paisyti Pauliaus žodžių ir nepamiršti svetingumo!

13, 14. Kaip galime parodyti, kad atsimename įkalintus brolius?

¹³ „Galvokite apie kalinius.“ (Perskaityk Hebrajams 13:3.) Paulius, žinoma, neturėjo omenyje visų, kas tik sėdi kalėjime. Jis kalbėjo apie mūsų brolius, kurie įkalinti dėl tikėjimo. Apaštalas, rašydamas laišką hebrajams, pats jau apie ketverius metus buvo nelaisvėje (Fil 1:12–14). Jis pagyrė bendratikius, kad šie atjautė kalinius (Hbr 10:34). Romos krikščionys, Pauliui esant kalėjime, galėjo jį aplankyti ir suteikti jam reikiamą pagalbą. Tačiau tie, kam buvo adresuotas Laiškas hebrajams, gyveno toli nuo Romos. Kaip tad jie galėjo Pauliui padėti? Karštai melsdamiesi už apaštalą (Hbr 13:18, 19).

¹⁴ Ir šiandien nemažai mūsų bendratikių yra įkalinti dėl tikėjimo. Netoliese gyvenantys broliai ir sesės galbūt gali juos aplankyti ar kaip nors praktiškai padėti. Bet daugelis iš mūsų tokios galimybės neturime, gyvename visai kitoje šalyje. Ką tad galėtume daryti? Broliška meilė skatins nuolat prisiminti tuos ištikimus bendratikius ir minėti juos savo maldose, prašyti Jehovą, kad juos palaikytų. Pavyzdžiui, ar meldžiamės už tuos brolius, seseris ir net vaikus, kurie dėl savo tikėjimo prarado laisvę Eritrėjoje? Trys broliai – Paulosas Ijasu, Isaakas Mogosas ir Negedė Teklemariamas – toje šalyje yra įkalinti jau dvidešimt suvirš metų.

15. Kaip parodysime, kad gerbiame santuoką?

¹⁵ „Tebūna visų gerbiama santuoka.“ (Perskaityk Hebrajams 13:4.) Brolišką meilę parodysime ir saugodami savo moralinį tyrumą (1 Tim 5:1, 2). Jei kas nors svetimautų su bendratikiu, pridarytų žalos ir jam, ir jo šeimai. Tada mūsų tarpusavio pasitikėjimas, kuriuo grindžiama broliška meilė, imtų svyruoti (1 Tes 4:3–8). Taip pat pamąstykime, kaip jaustųsi žmona, sužinojusi, kad vyras išdavė ją žiūrėdamas pornografiją. Ar toks vyro elgesys bylotų, kad myli žmoną ir gerbia jųdviejų santuoką? (Mt 5:28)

16. Kodėl galima sakyti, kad pasitenkinimas tuo, ką turime, padeda mums rodyti brolišką meilę?

¹⁶ „Pasitenkinkite tuo, ką turite.“ (Perskaityk Hebrajams 13:5.) Būti patenkintiems ir turėti nuosaikų požiūrį į materialinius dalykus mums padės pasitikėjimas Jehova (1 Tim 6:6–8). Kaip visa tai susiję su broliška meile? Jei būsime patenkinti tuo, ką turime, suvoksime, kad mūsų ryšys su Jehova ir tikėjimo draugais yra nepalyginti vertingesnis už turtą. Neimsime skųstis dėl bendratikių ydų ar dėl savo pačių aplinkybių. Taip pat nepasiduosime pavydui ir godumui – tokie jausmai kaipmat prigesintų brolišką meilę. Priešingai, būsime dosnūs (1 Tim 6:17–19).

17. Kaip drąsa padės mums rodyti brolišką meilę?

¹⁷ Nepritrūkime drąsos. (Perskaityk Hebrajams 13:6.) Pasitikėjimas Dievu įkvepia mums drąsos net sunkiausių išbandymų akivaizdoje. O drąsa padeda  nepasiduoti nerimastingoms mintims ir išlaikyti teigiamą nusistatymą. Turint tokį nusistatymą, bus lengviau bendratikius paguosti, pastiprinti ir šitaip rodyti jiems brolišką meilę (1 Tes 5:14, 15). Net per didįjį suspaudimą – tamsiausiu žmonijos istorijos momentu – galėsime atsitiesti ir pakelti galvas, žinodami, kad artėja mūsų išvadavimas (Lk 21:25–28).

18. Kaip galime rodyti brolišką meilę vyresniesiems?

¹⁸ „Prisiminkite tuos, kurie tarp jūsų vadovauja.“ (Perskaityk Hebrajams 13:7, 17.) Bendruomenių vyresnieji stropiai darbuojasi mūsų labui ir nesiekia jokio finansinio atlygio. Kai apie tai mąstome, stiprėja mūsų meilė ir dėkingumas jiems. Tikrai nenorime, kad dėl mūsų elgesio jie nusiviltų ir prarastų džiaugsmą. Todėl mielai jų klausome ir taip parodome, kad nepaprastai juos branginame ir mylime dėl jų darbo (1 Tes 5:13).

19, 20. Kokiose srityse galime dar uoliau rodyti brolišką meilę?

¹⁹ Jehovos garbintojai plačiai žinomi dėl broliškos tarpusavio meilės. Taip buvo jau pirmajame amžiuje, Pauliaus dienomis. Vis dėlto apaštalas bendratikius ragino: „Darykite tai dar uoliau“ (1 Tes 4:9, 10). Tikra tiesa – visada yra, kur patobulėti.

²⁰ Žiūrėdami į šių metų citatą susirinkimų salėje pamąstykime: ar galėčiau būti svetingesnis? Ar dažnai prisimenu įkalintus bendratikius? Ar rodau pagarbą Dievo įsteigtai santuokai? Ar esu patenkintas tuo, ką turiu? Kaip galėčiau ugdytis dar tvirtesnį pasitikėjimą Jehova? Ar mielai paklūstu tiems, kam pavesta prižiūrėti bendruomenę? Jeigu stengsimės šiose srityse daryti pažangą, metų citata bus ne šiaip iškaba ant sienos. Pauliaus žodžiai „teišsilaiko broliška meilė“ mūsų sąmonėje bus gyvi ir skatins mus veikti (Hbr 13:1).