1. Kaip mes žiūrime į tiesą?

 JEHOVOS tauta brangina jo Žodyje apreikštą tiesą. Ji yra mūsų tikėjimo pamatas (Rom 10:17). Iš Biblijos sužinojome, kad Jehovos įkurta krikščionių bendruomenė yra „tiesos šulas ir atrama“ (1 Tim 3:15). Ir mielai klausome savo vadovų, kurie padeda Bibliją suprasti ir moko mus vadovautis Dievo nustatytais principais (Hbr 13:17).

2. Apie kokį pavojų kalbama Jokūbo 5:19?

² Tačiau jei nebūsime atsargūs, tai net žinodami tiesą ir Dievo organizacijos vaidmenį galime pasukti į klystkelį. (Perskaityk Jokūbo 5:19.) Šėtonas norėtų, kad nustotume pasitikėti ir Biblija, ir Jehovos organizacijos vadovavimu (Ef 4:14).

3. Kodėl turime tvirtai laikytis tiesos? (Efeziečiams 6:​13, 14)

³ Perskaityk Efeziečiams 6:​13, 14. Jau netrukus ištisos tautos, susiklaidinusios Šėtono skleidžiama propaganda, stos prieš Jehovą (Apr 16:​13, 14). Tikėtina, piktasis vis labiau stengsis klaidinti ir jo tarnus (Apr 12:9). Taigi turime nestokoti įžvalgos, kad gebėtume tiesą skirti nuo melo ir jos toliau ištikimai laikytumės (Rom 6:17; 1 Pt 1:22). Nuo to priklausys, ar pergyvensime didįjį suspaudimą!

4. Ką aptarsime šiame straipsnyje?

 ⁴ Šiame straipsnyje išskirsime dvi savybes, būtinas norint suvokti Biblijoje apreikštą tiesą ir pripažinti Dievo organizacijos vadovavimą. Ir apžvelgsime tris pamokymus, padedančius tvirtai laikytis tiesos.

SAVYBĖS, PADEDANČIOS SUVOKTI TIESĄ

5. Kaip Jehovos baimė padeda suvokti tiesą?

⁵ Jehovos baimė. Jeigu esame išsiugdę sveiką Jehovos baimę, mes jį labai mylime ir nedarome nieko, kas jam nepatinka. Norime kuo aiškiau suvokti, kas teisinga, o kas ne, matyti skirtumą tarp tiesos ir melo, nes tik taip galime pelnyti Jehovos palankumą (Pat 2:​3–6; Hbr 5:14). Meilė Dievui turi būti stipresnė už žmonių baimę, nes tai, kas jiems patinka, dažnai nepatinka Jehovai.

6. Kaip žvalgus paveikė žmonių baimė?

⁶ Jeigu žmonių bijome labiau nei Dievo, galime atsitolinti nuo tiesos. Prisimink 12 izraelitų vadų, išsiųstų žvalgyti Jehovos pažadėto krašto. Dešimt iš jų labiau bijojo kanaaniečių nei mylėjo Jehovą. Savo tautiečiams jie kalbėjo: „Mes neįveiksime tų žmonių, jie už mus stipresni!“ (Sk 13:​27–31). Šiuos būgštavimus galima suprasti, nes kanaaniečiai iš pažiūros atrodė stipresni. Tačiau sakydami, kad izraelitai jų neįveiks, žvalgai išleido iš akių Jehovą. Jie turėjo nepamiršti, kad Kanaano užkariavimas yra Jehovos valia. Taip pat galėjo apmąstyti, kaip Dievas saugojo  savo tautą iki tol. Tada būtų suvokę, kad kanaaniečių stiprybė yra visiškas niekis palyginus su Jehovos galybe. Tik dviem iš žvalgų – Jozuei ir Kalebui – labiau rūpėjo Jehovos pritarimas. Jie ramino tautą: „Jeigu Jehova bus maloningas, tikrai įves mus į tą kraštą. Jis atiduos mums žemę, tekančią pienu ir medumi“ (Sk 14:​6–9).

7. Kaip galime ugdytis Jehovos baimę? (Taip pat žiūrėk iliustraciją.)

⁷ Kad išsiugdytume dar didesnę Jehovos baimę, turime gerai apgalvoti kiekvieną savo sprendimą (Ps 16:8). Skaitydamas Bibliją vis pasvarstyk: „Kaip aš pats apsispręsčiau tokiomis aplinkybėmis?“ Antai įsivaizduok, kad girdi dešimties tautos vadų gąsdinamus žodžius. Ar būtum jais netikėjęs ir nepasidavęs baimei? Ar meilė Jehovai ir troškimas jam įtikti būtų ėmę viršų? Visa ano meto izraelitų karta nepatikėjo Jozuės ir Kalebo teisingais žodžiais ir prarado galimybę įžengti į Pažadėtąjį kraštą (Sk 14:​10, 22, 23).

8. Kokią savybę ir kodėl mums būtina ugdytis?

⁸ Nuolankumas. Jehova tiesą atskleidžia nuolankiems (Mt 11:25). Nuolankiai priėmėme liudytojų pagalbą, todėl tiesą supratome (Apd 8:​30, 31). Tačiau ir toliau turime saugotis, kad netaptume išdidūs. Antraip savo požiūrį pradėtume laikyti tokiu pat teisingu kaip Biblijos principai ir Jehovos organizacijos nurodymai.

9. Kaip galime išsaugoti nuolankumą?

⁹ Kad liktume nuolankūs, nepamirškime savo menkumo lyginant su Jehovos didybe (Ps 8:​3, 4). Taip pat melskime nuolankios dvasios ir noro mokytis. Dievas padės Biblijos mintis ir jo organizacijos vadovavimą vertinti aukščiau nei savo supratimą. Skaitydami Bibliją atkreipkime dėmesį, kaip Jehovai patinka nuolankumas ir kaip jis nepakenčia išdidumo, įžūlumo ir pasipūtimo. Ir ypač stenkimės likti nuolankūs, jei mums patikimos kokios nors atsakingos pareigos.

KAS PADĖS IŠTIKIMAI LAIKYTIS TIESOS

10. Kaip Jehova nuo seno vadovauja savo tarnams?

¹⁰ Kliaukis teokratiniu vadovavimu. Senovėje nurodymus Izraelio tautai Jehova perduodavo per Mozę, vėliau per Jozuę (Joz 1:​16, 17). Kol izraelitai pripažino tuos vyrus Jehovos atstovais, jiems gerai sekėsi. Pirmajame mūsų eros amžiuje įsikūrė krikščionių bendruomenė ir jai vadovavo 12 apaštalų (Apd 8:​14, 15). Vėliau prie jų prisidėjo kiti Jeruzalės vyresnieji. Bendruomenės tų vyrų priimtų potvarkių laikėsi, todėl jų „tikėjimas stiprėjo ir jos kasdien didėjo skaičiumi“ (Apd 16:​4, 5). Šiandien ir mums gerai klojasi, jei klausome Jehovos organizacijos vadovavimo. O ką Jehova manytų, jeigu jo paskirtų vadovų nepripažintume?  Tai suprasime pasigilinę, kas nutiko su izraelitais, keliaujančiais į Pažadėtąjį kraštą.

11. Kas nutiko tiems, kas užginčijo Mozės įgaliojimus? (Taip pat žiūrėk iliustraciją.)

¹¹ Pakeliui į Pažadėtąją žemę kai kurie Izraelio giminių vadai pasipriešino Mozei ir užginčijo Jehovos jam suteiktus įgaliojimus. Jie pareiškė Mozei ir Aaronui: „Visa bendruomenė [ne tik jūs] yra šventa, visi iki vieno. Pats Jehova yra su bendruomene“ (Sk 16:​1–3). Dievas išties visą savo bendruomenę laikė šventa, bet jai vadovauti paskyrė Mozę (Sk 16:28). Peikdami Mozę anie maištininkai iš tikro peikė Jehovą. Jiems rūpėjo ne Jehovos valia, o savo pačių užgaidos, jie gviešėsi didesnės valdžios ir pripažinimo. Tuos nepasitenkinimo kurstytojus ir tūkstančius jų šalininkų Jehova nubaudė mirtimi (Sk 16:​30–35, 41, 49). Galime būti tikri, kad jam ir šiandien nepatinka tie, kas negerbia jo organizacijos nurodymų.

12. Kodėl turime pasikliauti Jehovos organizacija?

¹² Pasitikėjimą Jehovos organizacija galime išsaugoti. Kai paaiškėja, kad reikia keisti tam tikros Biblijos tiesos aiškinimą arba pertvarkyti kuriuos nors mūsų veiklos metodus, bendruomenės vadovai nedelsdami tuos pakeitimus įdiegia (Pat 4:18). Labiau už viską jie trokšta, kad būtų vykdoma Jehovos valia. Ir stengiasi visus savo sprendimus grįsti jo Žodžiu. Biblijos normų privalu laikytis visiems Jehovos tarnams.

13. Kas yra „sveiki žodžiai“ ir kuo jie mums svarbūs?

 ¹³ „Tebūna tau pavyzdys sveiki žodžiai“ (2 Tim 1:13). „Sveikais žodžiais“ čia vadinami Biblijoje išdėstyti krikščionybės mokymai (Jn 17:17). Jie yra visų mūsų įsitikinimų pagrindas. Jehovos organizacija ragina jų ištikimai laikytis. Jeigu taip darome, Dievas mus laimins.

14. Kaip kai kurie krikščionys nustojo vadovautis „sveikais žodžiais“?

¹⁴ Kas būtų, jeigu nebepaisytume tų „sveikų žodžių“? Prisiminkime istoriją. Pirmajame amžiuje, regis, buvo paleistas gandas tarp krikščionių, esą Jehovos diena jau atėjo. Gal taip net buvo pareikšta kokiame nors laiške, neva parašytame apaštalo Pauliaus. Nė nepatikrinę informacijos, kai kurie Tesalonikos krikščionys tuo gandu patikėjo ir patys ėmė jį skleisti. Jie nebūtų susiklaidinę, jei būtų prisiminę, ko Paulius mokė, kai pas juos lankėsi (2 Tes 2:​1–5). Apaštalas įspėjo bendratikius netikėti viskuo, ką girdi. Kad ateityje tesalonikiečiai nebeapsigautų, jis savo laiško pabaigoje pridūrė: „O čia sveikinimas, kurį savo ranka rašau aš, Paulius. Taip pasirašau kiekviename laiške“ (2 Tes 3:17).

15. Kaip žinoti, ar tam tikri teiginiai išties teisingi? Pateik pavyzdį. (Taip pat žiūrėk iliustracijas.)

¹⁵ Ko iš Pauliaus žodžių tesalonikiečiams pasimokome? Kai girdime ką nors nesuderinamo su Biblijos mokymais ar kokį sensacingą gandą, turime būti įžvalgūs. Buvusioje Sovietų Sąjungoje priešininkai vienu metu išplatino laišką, neva iš pagrindinio biuro. Jame kai kurie broliai buvo raginami susiburti į atskirą organizaciją. Atrodė, kad laiškas iš  patikimo šaltinio. Bet ištikimi broliai apgaulei nepasidavė. Jie suvokė, kad laiško turinys nesiderina su tuo, ko buvo išmokyti. Mūsų dienomis tiesos priešai naudodamiesi moderniomis technologijomis mėgina mus supainioti ir suskaldyti. Nesiduokime „lengvai sugluminami“. Įžvalgiai įvertinkime, ar tai, ką girdime arba skaitome, dera su mūsų žinoma tiesa (2 Tes 2:2; 1 Jn 4:1).

16. Ko mums liepiama šalintis Romiečiams 16:​17, 18?

¹⁶ Visi kaip vienas būkime ištikimi Jehovai. Dievas nori, kad garbintume jį vieningai. O kad vienybę išsaugotume, privalome tvirtai laikytis tiesos. Tų, kas nuo tiesos nuklysta ir kelia susiskaldymus, turime šalintis. Antraip ir mus pačius jie gali patraukti paskui save. (Perskaityk Romiečiams 16:​17, 18.)

17. Kodėl mums būtina suprasti tiesą ir jos tvirtai laikytis?

¹⁷ Jeigu gerai suprantame tiesą ir jos tvirtai laikomės, liksime dvasiškai saugūs ir sveiki (Ef 4:​15, 16). Šėtono melai ir propaganda mūsų nesuklaidins. Per didįjį suspaudimą Jehova mus saugos ir globos. Laikykis to, kas tikra ir teisu, tada „ramybės Dievas“ bus su tavimi (Fil 4:​8, 9).