Rojus! Spalvinguose kelionių bukletuose esame viliojami nuskristi į kokį tolimą „rojų“ – atsipalaiduoti ir pamiršti visus savo rūpesčius bei vargus. Tačiau kaip puikiai žinome, grįžus namo gyvenimas stoja į įprastas vėžes.

Kad ir kaip būtų, rojaus idėja labai patraukli. Todėl daug kas svarsto: ar rojus – tik fantazijos vaisius? Jeigu taip, kodėl juo taip domimasi? Ar žemėje kada nors bus rojus?

Ištisus amžius žmonių neapleido mintys apie rojų. Daugelio susidomėjimą sužadindavo Biblijos pasakojimas apie „sodą Edene, rytuose“. Kuo tas sodas juos taip žavėjo? Biblijoje rašoma: „Iš žemės Viešpats Dievas išaugino įvairių medžių, gražių akims ir gerų maistui.“ Tai buvo nepaprastai maloni vieta. O įdomiausia, kad sodo viduryje buvo „gyvybės medis“ (Pradžios 2:8, 9).

Toliau Pradžios knygoje paminėta, kad iš to sodo tekėjo keturios upės. Dvi iš jų – Tigras ir Eufratas – žinomos iki mūsų dienų (Pradžios 2:10–14). Šios upės teka per Irako teritoriją, kuri senovėje priklausė Persijai, ir įteka į Persijos įlanką.

Tad nieko nuostabaus, kad žemės rojus yra ryškus akcentas Persijos kultūroje. XVI amžiaus persiškame kilime, kuris saugomas Jungtinėse Valstijose Filadelfijos meno muziejuje, pavaizduotas aptvertas sodas su daug medžių bei gėlių. Persiškas žodis, verčiamas „aptvertas sodas“, taip pat reiškia „rojus“, o kilimo piešinys primena Biblijos pasakojimą apie įstabaus grožio Edeno sodą.

Istorijos apie rojų daugeliu kalbų buvo perduodamos iš kartos į kartą. Žmonijai plintant jos pasiekė visus žemės kampelius ir ilgainiui buvo apipintos įvairiausiomis vietinių įsitikinimų bei legendų detalėmis. Net ir šiais laikais įspūdingus gamtos kampelius žmonės instinktyviai pavadina rojumi.

Kai kurie keliautojai teigė atradę prarastąjį rojų. Pavyzdžiui, Jungtinės Karalystės kariuomenės generolas Čarlzas Gordonas, 1881 metais aplankęs Seišelius, buvo be galo sužavėtas Vale de Mė salos grožio ir netgi tvirtino, jog tai Edeno sodas. * XV amžiuje italų jūrininkas Kristupas Kolumbas, išsilaipinęs Espanjolos saloje (dabar Dominikos Respublika bei Haitis), svarstė, ar tik čia nebūta biblinio rojaus.

Šiuolaikinėje istorijos knygoje Mapping Paradise pateikta detalių iš daugiau kaip 190 senovinių žemėlapių; daugelyje jų pavaizduoti Adomas su Ieva Edeno sode. Yra ir vienas neįprastas žemėlapis, paimtas iš Beato Liebaniečio rankraščio XIII amžiaus kopijos. Viršuje matyti nedidelis stačiakampis su rojumi jo viduryje, iš kurio į skirtingus kampus išteka keturios upės: Tigras, Eufratas, Pišonas ir Gihonas. Manoma, jog tai simbolizuoja krikščionybės plitimą į visus keturis žemės kampus. Nors tikrosios rojaus vietos niekas tada nebežinojo, tokie žemėlapiai rodo, kad prisiminimai apie jį neišblėso.

XVII amžiaus anglų poetas Džonas Miltonas išgarsėjo savo poema „Prarastasis rojus“.  Siužetas pagrįstas Pradžios knygos pasakojimu apie Adomo nuodėmę ir jo išvarymą iš Edeno. Poetas atkreipė dėmesį į pažadą, kad žmonės vėl galės amžinai gyventi žemėje. Jis rašė: „Nes joje tuolaik žydėte žydės rojus.“ Vėliau Miltonas sukūrė poemos tęsinį „Sugrąžintasis rojus“.

Akivaizdu, prarasto rojaus žemėje idėja tarsi kokia aukso gija eina per visą žmonijos istoriją. Tad kodėl apie jį niekas nebekalba šiais laikais? Kaip pastebima knygoje Mapping Paradise, iš esmės dėl to, kad „teologai [...] sąmoningai nusprendė nesiaiškinti, kur buvo rojus“.

Dauguma bažnyčią lankančių žmonių yra mokomi, kad jų laukia gyvenimas danguje, ne žemės rojuje. Tačiau Biblijoje, Psalmyno 37:29, sakoma: „Teisieji paveldės žemę ir gyvens joje amžinai“ (Brb). Šiandieninį pasaulį vargu ar būtų galima pavadinti rojumi, tad ar yra kokia viltis, kad šis pažadas kada nors išsipildys? *

Dievas Jehova, kuris kadaise įkūrė Edeno sodą, žada atkurti tai, kas buvo prarasta. Kaip tai bus padaryta? Prisiminkime pavyzdinę Jėzaus maldą: „Teateina tavo karalystė. Tebūna tavo valia, kaip danguje, taip ir žemėje“ (Mato 6:10). Dievo Karalystė yra Kristaus vadovaujama pasaulinė valdžia, kuri pakeis visas žmonių valdžias (Danieliaus 2:44). Valdant tai Karalystei bus įgyvendinta Dievo valia, kad žemėje būtų rojus.

Pranašas Izaijas buvo įkvėptas užrašyti, koks gyvenimas bus pažadėtame rojuje, kai nebeliks sunkumų, kuriuos žmonija patiria šiandien (Izaijo 11:6–9; 35:5–7; 65:21–23). Raginame jus skirti kelias minutes savo Biblijoje perskaityti nurodytas Izaijo knygos ištraukas. Tuomet sužinosite, ką gera Dievas yra numatęs jam ištikimiesiems žmonėms. Jie džiaugsis gyvenimu rojuje ir Dievo palankumu – tuo, ką prarado Adomas (Apreiškimo 21:3).

Kodėl galime neabejoti, kad rojus žemėje – ne fantazija, o tikrovė? Biblijoje sakoma: „Dangūs – Viešpaties dangūs, bet žemę jis davė žmogui.“ Gyvenimą žemės rojuje „prieš daugelį amžių pažadėjo negalintis meluoti Dievas“ (Psalmyno 115:16; Titui 1:2). Taigi Biblija mums suteikia nuostabią viltį – gyventi rojuje amžinai!