Rodyti straipsnį

Rodyti turinį

NUMERIO TEMA | BIBLIJOS IŠLIKIMO ISTORIJA

Biblijos neįveikė laikas

Biblijos neįveikė laikas

PAVOJUS. Biblijos rašytojai ir perrašinėtojai daugiausia rašė ant papiruso ir pergamento (2 Timotiejui 4:13). a Kodėl tokių medžiagų naudojimas kėlė pavojų Biblijos išlikimui?

Papirusas lengvai plyšta, blunka, dūlėja. „Iš papiruso lakšto galiausiai lieka tik plaušelių ir dulkių saujelė, – pasakoja egiptologai Ričardas Parkinsonas ir Stivenas Kverkis. – Jei ritinys laikomas drėgnoje patalpoje, jis gali apipelėti ar supūti, jį gali apėsti graužikai ir vabzdžiai, o jei užkastas, – gali sunaikinti termitai.“ Kai kurie papiruso ritiniai po to, kai buvo surasti, greitai suiro, nes nebuvo apsaugoti nuo per didelės šviesos ir drėgmės.

Pergamentas už papirusą patvaresnis, bet irgi suyra, jei laikomas netinkamomis sąlygomis – per aukštoje ar žemoje temperatūroje, drėgmėje ar saulėje. b Šią medžiagą taip pat graužia vabzdžiai. Todėl senoviniai raštai, kaip teigiama knygoje Everyday Writing in the Graeco-Roman East, „išlikdavo tik labai retais atvejais“. Jeigu taip būtų sudūlėjusi ir Biblija, jos žinia būtų pranykusi amžiams.

KAIP BIBLIJA IŠLIKO. Izraelitams duotame Įstatyme buvo nurodyta, kad kiekvienas karalius pasidarytų to Įstatymo – pirmų penkių Biblijos knygų – nuorašą (Pakartoto Įstatymo 17:18, Brb). Be to, daug rankraščių kopijų padarydavo įgudę perrašinėtojai. Pirmame mūsų eros amžiuje šventųjų raštų nuorašų buvo kiekvienoje sinagogoje ne tik Izraelyje, bet ir tolimuose kraštuose, kaip antai Makedonijoje (Luko 4:16, 17; Apaštalų darbų 17:11). Kaip kai kurie labai seni rankraščiai išliko iki mūsų dienų?

Rankraščiai, vadinami Negyvosios jūros ritiniais, sudėti į molinius ąsočius ir paslėpti olose sausringoje vietovėje išliko nesuirę daug šimtmečių

„Žydai šventųjų raštų ritinius, kad juos ilgiau išsaugotų, paprastai laikydavo puodynėse ar ąsočiuose“, – sako Naujojo Testamento tyrinėtojas Filipas Komfortas. Krikščionys tikriausiai laikėsi tokios pat tradicijos. Todėl nemažai senovinių Biblijos rankraščių buvo rasta moliniuose ąsočiuose, taip pat tamsiose patalpose ir olose, ypač sausringose vietovėse.

REZULTATAS. Iki šiol yra išlikę tūkstančiai Biblijos rankraščių; kai kurie jų parašyti prieš daugiau kaip 2000 metų. Joks kitas senovinis dokumentas neturi tiek daug ir tokių senų nuorašų.

a Papirusas yra rašomoji medžiaga, pagaminta iš to paties pavadinimo vandens augalo. Pergamentas – specialiai išdirbta oda.

b Pavyzdžiui, ant pergamento buvo užrašyta Jungtinių Amerikos Valstijų nepriklausomybės deklaracija. Per mažiau nei 250 metų ji tiek išbluko, kad dabar beveik neįskaitoma.