1949 metais mano tėvas iš Vokietijos emigravo į Australiją. Jis ieškojo darbo kalnakasybos ir elektros energijos gamybos srityse. Galiausiai apsistojo kaimo vietovėje Viktorijos valstijoje, ten susituokė, ir 1953 metais gimiau aš.

Po kelerių metų mama pradėjo studijuoti Bibliją su Jehovos liudytojais, taigi biblinius mokymus prisimenu nuo mažens. Tačiau tėvas negalėjo pakęsti jokios religijos. Jis ėmė elgtis agresyviai, grasinti mamai. Ji jo bijojo, bet vis tiek slapčia studijavo Bibliją ir pamilo jos mokymus. Kai tėvo namie nebūdavo, man ir mano sesei mama pasakodavo, ką perskaičiusi Biblijoje. Taip sužinojome, kad žemėje bus rojus ir kad būsime laimingi, jei laikysimės Dievo normų (Psalmyno 37:10, 29; Izaijo 48:17).

Aštuoniolikos nusprendžiau palikti namus, nes buvau pavargęs nuo tėvo ūmaus būdo. Nors Biblijos mokymais tikėjau, jų vertės iki galo nesuvokiau, tad savo gyvenime netaikiau. Pradėjau dirbti elektriku anglies kasykloje. Dvidešimties vedžiau, po trejų metų susilaukėme pirmosios dukrelės. Tuomet rimtai susimąsčiau, kas man gyvenime svarbiausia. Žinojau, kad Biblija gali padėti mūsų šeimai, taigi ėmiau ją studijuoti su vienu Jehovos liudytoju. Tačiau žmona liudytojų labai nemėgo. Sykį, man grįžus iš liudytojų rengiamos sueigos, ji griežtai pareikalavo liautis studijuoti Bibliją arba palikti šeimą. Pasijaučiau bejėgis, todėl nusileidau jai ir su liudytojais daugiau nebendravau. Vėliau labai gailėjausi, kad nustojau daryti tai, ką žinojau esant teisinga.

Kartą bendradarbiai parodė pornografinių nuotraukų. Tai mane traukė, bet kėlė ir pasibjaurėjimą, apėmė didelis kaltės jausmas. Žinojau, kas Biblijoje apie tai sakoma, todėl neabejojau, jog Dievas mane nubaus. Bet vis dažniau žiūrint į nepadorius vaizdus mano požiūris pasikeitė. Ilgainiui tapau priklausomas nuo pornografijos.

 Kitus du dešimtmečius tik tolau nuo Biblijos normų, kurias kadaise stengėsi įdiegti mama. Tai, kuo maitinau savo protą, atsispindėjo ir elgesyje. Nevengiau kalbėti vulgariai, mėgau nešvankius juokelius. Mano požiūris į lytinius santykius tapo iškreiptas. Nors tebegyvenau su žmona, turėjau ir kitų moterų. Vieną dieną pažvelgęs į save veidrodyje pagalvojau: „Tu man nepatinki.“ Nė kiek savęs negerbiau, netgi bjaurėjausi.

Mano santuoka iširo ir gyvenimas, regis, subyrėjo į šipulius. Tada nuoširdžiai meldžiausi Jehovai. Ir štai, praėjus dvidešimčiai metų, vėl ėmiau studijuoti Bibliją. Tėvas jau buvo miręs, o mama – krikštyta Jehovos liudytoja.

Tarp mano gyvensenos ir aukštų Biblijos normų žiojėjo praraja. Tačiau šįkart pasiryžau atrasti dvasios ramybę, apie kurią rašoma Biblijoje. Stengiausi iš savo kalbos išguiti nešvankybes ir ugdytis savitvardą. Taip pat nusprendžiau atsisakyti amoralaus gyvenimo būdo, liautis lošti, nebegirtuokliauti ir nebevogti iš darbdavio.

Bendradarbiai negalėjo suprasti, kodėl panorau taip pasikeisti. Trejus metus jie visaip bandė man trukdyti, viliojo grįžti prie senų įpročių. Jei pratrūkdavau pykčiu ar nusikeikdavau, jie piktdžiugiškai mėgaudavosi mano suklupimu ir šaukdavo: „A, senasis Džo grįžo!“ Kaip žeidė tokie žodžiai! Jaučiausi tikras nevykėlis.

Su pornografija – tiek spausdintine, tiek elektronine – darbovietėje susidurdavau kone kas žingsnį. Vyrai kompiuteriu nuolat siuntinėjo pornografinę medžiagą, kaip ir aš anksčiau. Tačiau dabar norėjau nuo jos pabėgti, o kolegos, rodos, kaip susitarę kaišiojo pagalius į ratus. Tikėdamasis pagalbos ir padrąsinimo išsipasakojau Jehovos liudytojui, kuris man vedė Biblijos studijas. Jis kantriai išklausė. Tada remdamasis keliomis Biblijos ištraukomis paaiškino, kaip galėčiau kovoti su šiuo bjauriu įpročiu, ir paskatino nepaliauti maldoje prašyti Jehovą pagalbos (Psalmyno 119:37).

Kartą sukviečiau brigados vyrus. Jiems susirinkus paprašiau dviem iš jų, kurie buvo alkoholikai, duoti alaus. Visi kaip vienas užprotestavo: „Taip negalima! Jie juk nori mesti!“ Atsakiau: „Aš irgi!“ Tada bendradarbiai suvokė, jog kovoju su priklausomybe nuo pornografijos, ir daugiau man jos nebruko.

Laikui bėgant su Jehovos pagalba išsilaisvinau iš pornografijos gniaužtų. 1999 metais tapau krikštytu Jehovos liudytoju, būdamas be galo dėkingas už antrąkart suteiktą galimybę džiaugtis padoriu, laimingu gyvenimu.

Dabar suprantu, kodėl Jehova nekenčia to, kas man taip ilgai patiko. Jis, mylintis Tėvas, visąlaik norėjo mane apsaugoti nuo pornografijos žalos. Kokie teisingi Patarlių 3:5, 6 žodžiai: „Visa širdimi pasitikėk Viešpačiu ir nesiremk vien savo įžvalga. Pripažink jį visur, kad ir ką darytum, ir jis ištiesins tavo kelius.“ Biblijos normos mums yra ne tik apsauga, bet ir sėkmės garantas (Psalmyno 1:1–3).

Seniau bjaurėjausi savimi, bet pamažu atgavau savigarbą ir vidinę ramybę. Dabar gyvenu dorai, tad jaučiu Jehovos pritarimą ir paramą. 2000-aisiais vedžiau gražią krikščionę Karoliną, kuri kaip ir aš labai myli Jehovą. Mūsų namai – tikra ramybės oazė. Mums didelė garbė priklausyti tyrai, mylinčiai pasaulinei krikščionių brolijai.