Rodyti straipsnį

Rodyti turinį

INTERVIU | DR. DŽINAS HUANGAS

Matematikas pasakoja, kodėl tiki Dievą

Matematikas pasakoja, kodėl tiki Dievą

Dr. Džinas Huangas (Gene Hwang) gimė 1950 metais Tainano mieste Taivane. Jis yra matematikos mokslų profesorius, dirbęs Valstybiniame Čung Čengo universitete Taivane, dabar išėjęs į pensiją. Huangas taip pat yra Kornelio universiteto (JAV) profesorius emeritas; čia dėstė ir atliko tyrimus statistikos bei tikimybių teorijos srityse. Daugelį metų jis buvo vienas labiausiai publikuojamų autorių statistikos srityje ir ją tyrinėja iki šiol. Jaunystėje profesorius tikėjo, kad gyvybė prasidėjo veikiant evoliucijos procesams, tačiau vėliau požiūrį pakeitė. Atsibuskite! bendradarbis paprašė jį papasakoti daugiau apie savo darbą ir religinius įsitikinimus.

– Ko buvote mokomas vaikystėje?

– Mokykloje buvau mokomas evoliucijos teorijos, tačiau niekas negalėjo paaiškinti, kaip atsirado pati gyvybė. Kai mano tėvai tapo daoistais, dažnai klausydavausi jų religinių vadovų aiškinimų ir pats užduodavau jiems daug klausimų. Tačiau mane tenkinančių atsakymų sulaukdavau mažai.

– Kodėl tapote matematiku?

– Matematika susidomėjau jau pradinėje mokykloje. Šis pomėgis dar labiau sustiprėjo mokantis universitete; ypač patiko matematikos bei tikimybių teorijos kursai. Trumpas matematinis įrodymas man gali būti ir gražus, ir aiškus.

– Kaip pradėjote domėtis Biblija?

– 1978-aisiais mano žmona Džingvei pradėjo studijuoti Bibliją su Jehovos liudytojais. Kartais diskusijose dalyvaudavau ir aš. Tuo metu gyvenome Jungtinėse Valstijose. Džingvei buvo neseniai apsigynusi fizikos mokslų daktaro laipsnį, o aš studijavau statistiką Perdju universitete Indianos valstijoje.

– Kokia buvo jūsų nuomonė apie Bibliją?

– Mane sužavėjo šios knygos pasakojimas apie žemės paruošimą, kad ji būtų tinkama gyventi žmonėms. Šeši kūrimo laikotarpiai, apie kuriuos skaitome Pradžios knygoje, nors aprašyti labai paprastai, atrodė, jog neprieštarauja moksliniams įrodymams, priešingai nei senovės mitologija. * Vis dėlto daug metų Kūrėjo neįtikėjau.

– Kodėl buvo taip nelengva?

Įtikėdamas Kūrėją turėjau atsisakyti vaikystės religijos.

– Ramybės nedavė dviprasmiški jausmai. Tikėdamas Kūrėją būčiau atsižadėjęs vaikystės religijos, juk daoizmas nemoko, kad Dievas, arba Kūrėjas, yra asmuo.

– Tačiau vėliau jūsų požiūris pasikeitė. Kodėl?

– Kuo daugiau mąsčiau apie gyvybės kilmę, tuo labiau įsitikinau, kad pirmasis gyvas organizmas turėjo būti itin sudėtingas. Pavyzdžiui, jis turėjo daugintis, o tam būtina atitinkama genetinė informacija bei mechanizmas, pritaikytas tiksliai replikuoti tą genetinę informaciją. Be to, net paprasčiausia gyvoji ląstelė, kad galėtų sukurti visas naujos ląstelės dalis, turėjo turėti molekulinius komponentus ir gebėti tinkamai panaudoti energiją. Kaip tokie sudėtingi mechanizmai galėjo susidaryti atsitiktinai iš negyvosios materijos? Kaip matematikas su tokia prielaida sutikti negalėjau. Per daug visko priskiriama atsitiktiniams procesams.

– Kas paskatino jus atidžiau patyrinėti Jehovos liudytojų mokymus?

– Retkarčiais pastudijuodavau su Jehovos liudytojais. Paskui, 1995 metais lankydamasis Taivane, susirgau ir man reikėjo pagalbos. Žmona, tada buvusi Jungtinėse Valstijose, susisiekė su liudytojais Taivane. Jie rado mane išsekusį, laukiantį prie ligoninės, mat joje nebuvo laisvų lovų. Vienas liudytojas nuvežė mane į viešbutį, kad pailsėčiau. Jis nuolat domėjosi mano sveikata, paskui palydėjo pas gydytojus.

Toks nuoširdus rūpinimasis labai sujaudino ir paskatino pamąstyti, kaip dažnai Jehovos liudytojai jau anksčiau įvairiose situacijose rodė gerumą mūsų šeimai. Supratau, kad kitaip nei visi jie elgiasi dėl savo tikėjimo. Tad vėl pradėjau su jais studijuoti Bibliją ir kitais metais pasikrikštijau.

– Ar jūsų tikėjimas neprieštarauja tam, ką išsiaiškinote kaip mokslininkas?

– Visiškai ne! Pastaraisiais metais bendradarbiauju su genetiką tyrinėjančiais mokslininkais, ieškau matematinių sprendimų šioje mokslo srityje. Genetiniai tyrimai padeda pažvelgti į gyvybės mechanizmus ir suvokti, kokia didi Kūrėjo išmintis.

– Gal galite pateikti kokį nors tos išminties pavyzdį?

– Pamąstykime apie dauginimosi funkciją. Kai kurie organizmai, pavyzdžiui, amebos, neturi vyriškos ir moteriškos lyties. Tie vienaląsčiai mikrobai tiesiog nukopijuoja savo genetinę informaciją ir pasidalija pusiau; toks procesas vadinamas nelytiniu dauginimusi. Tačiau daugelis gyvūnų ir augalų dauginasi lytiniu būdu, susijungiant moteriškos ir vyriškos lyties atstovų genetinei informacijai. Kuo lytinis dauginimasis ypatingas?

Pagalvokime, kodėl dauginimosi sistema, kai vienas organizmas paprasčiausiai pasidalija į du – tokia sistema kuo puikiausiai veikia nežinia jau kiek laiko, – turėtų virsti kita sistema, kai susijungia du, kad susidarytų vienas. Be to, mechanizmai, pusę genetinės informacijos paimantys iš vyriškos lyties atstovo, o kitą pusę – iš moteriškos lyties atstovo ir jas sujungiantys yra nepaprastai sudėtingi, ir tai – didelis galvos skausmas biologams evoliucionistams. Mano nuomone, lytinis dauginimasis yra neabejotinas Dievo veikimo įrodymas.

^ pstr. 11 Plačiau apie kūrimo laikotarpius skaitykite brošiūroje Gyvybė: ar galėjo atsirasti be Kūrėjo? (išleido Jehovos liudytojai; galima skaityti ir www.isa4310.com).