MEKSIKOS įlankoje, 2010 metais įvykus sprogimui naftos gavybos platformoje ir jai nuskendus, išsiliejo beveik penki milijonai barelių naftos. Bet jau po kelių mėnesių didesnė dalis teršalų buvo dingusi. Kuo tai paaiškinti?

Susimąstykite. Atlikus mokslinius tyrimus paaiškėjo, kad yra nemažai rūšių jūrinių bakterijų, kurios skaido naftoje esančias ilgagrandes anglies molekules. Mikrobiologijos profesorius Teris Heizenas (Terry Hazen) šiuos organizmus apibūdino kaip „naftos rijikus“. Iš dalies būtent dėl tokių bakterijų, kaip jau minėta, taip greit ir išsivalė Meksikos įlanka.

„Tam tikra prasme tai, kad jūrose veisiasi nafta mintantys mikroorganizmai, visiškai ne keista“, – teigiama BBC pranešime šia tema. Juk „nafta iš vandenyno dugno sunkiasi“ nuo neatmenamų laikų.

Savaime suprantama, žmonių pastangos surinkti išsiliejusią naftą irgi veiksmingos. Tačiau kartais tai gali padaryti daugiau žalos nei naudos. Cheminiai naftą skaidantys preparatai pažeidžia natūralius procesus. Negana to, tokie preparatai yra nuodingi ir ilgam užteršia gamtą. O kai gamtoje įsijungia savaiminis vandenvalos procesas, kurio metu naftą skaido, pavyzdžiui, ją ryjantys mikrobai, išvengiama dirbtinių metodų sukeliamo neigiamo šalutinio poveikio. *

Ką manote? Ar toks jūrinių mikroorganizmų gebėjimas skaidyti naftą atsirado savaime? O gal jie taip buvo sukurti?