Jūsų šešiametis sūnus, regis, nesupranta, ką reiškia tvardytis. Kai kažko užsinori, turi gauti tuoj pat! Jei supyksta, ima ožiuotis. „Ar vaikui taip elgtis normalu? – svarstote jūs. – Gal iš to išaugs, o gal jau pats laikas mokyti savitvardos?“ *

Šiais laikais tvardytis nemadinga. „Kadangi dabar viskas leidžiama, tiek suaugusieji, tiek vaikai nuolat girdi, kad turėtų elgtis, kaip užsigeidę, – rašo dr. Deividas Volšas (David Walsh). – Pradedant geranoriškais patarėjais ir baigiant apsukriais verteivomis, visi kaip susitarę tvirtina, jog turėtume sau pataikauti.“ *

Anksti pradėję mokyti vaiką savitvardos nesigailėsite. Mokslininkai atliko ilgalaikį tyrimą. Pirmiausia grupelei keturmečių buvo duota po vieną zefyrą ir pasakyta, jog gali jį suvalgyti tuoj pat arba truputį palaukti ir tuomet už kantrybę gaus dar po vieną. Po keliolikos metų, kai tie vaikai jau buvo abiturientai, paaiškėjo, jog dar vaikystėje rodžiusieji susivaldymą yra emociškai stabilesni, labiau bendraujantys ir geriau mokosi, nei kiti tyrime dalyvavę jų bendraamžiai.

Nemokydami vaiko susitvardyti, vėliau skinsite karčius vaisius. Mokslininkai įsitikinę, jog vaiko gyvenimiška patirtis lemia vienokių ar kitokių nervinių jungčių jo smegenyse susidarymą. Dr. Danas Kindlonas (Dan Kindlon) aiškina, ką tai reiškia: „Jeigu vaikus per daug paikiname, nemokome jų laukti savo eilės, parodyti dėkingumą ar atsispirti pagundai, smegenyse gali taip ir nesusidaryti nervinės jungtys, kurios lemia tvirtą charakterį.“ *

Rodykite pavyzdį. Kaip jums patiems sekasi susitvardyti? Gal vaikas mato, kaip imate karščiuotis, patekęs į automobilių spūstį, užlendate kitiems už akių, kai reikia laukti eilėje, ar pertraukiate kalbantį žmogų. „Geriausias būdas mokyti vaikus savitvardos yra rodyti pavyzdį patiems“, – rašo dr. Kindlonas. (Biblijos principas: Romiečiams 12:9.)

Aiškinkite, kokie būna nesusitvardymo padariniai. Atsižvelgdami į vaiko amžių, padėkite jam suprasti, kuo naudinga susivaldyti ir kokią kainą tenka mokėti, kai nevaldome savo įgeidžių. Pavyzdžiui, jei vaikas supyksta, kad kažkas su juo neteisingai pasielgė, padėkite jam stabtelėti ir pamąstyti: „Kerštas padės ar pakenks? Gal yra geresnė išeitis, pavyzdžiui, suskaičiuoti iki dešimties, kad pyktis atslūgtų? O gal geriausia tiesiog apsisukti ir nueiti?“ (Biblijos principas: Galatams 6:7.)

Drąsinkite. Pagirkite vaiką, kai jis susitvardo. Tegul supranta, kad nuslopinti savo norus ne visada lengva, bet tokiais atvejais išryškėja charakterio tvirtumas. Biblijoje rašoma: „Kaip atviras miestas be apsaugos yra žmogus, kuriam trūksta savitvardos“ (Patarlių 25:28). Taigi „geriau būti kantriu žmogumi, negu galiūnu“ (Patarlių 16:32).

Auklėkite pasinaudodami žaidimais. Pasiūlykite vaikui pažaisti pasiskirsčius vaidmenimis. Žaidimą galėtumėte pavadinti „Ką tu darytum?“ arba „Geras pasirinkimas, blogas pasirinkimas“, ar kaip nors panašiai. Aptarkite įsivaizduojamus scenarijus ir suvaidinkite galimas reakcijas į provokaciją, aiškiai įvardindami, kaip pasielgti būtų tinkama ir kaip ne. Būkite kūrybiški: kad laiką leistumėte smagiai, o mažylis daug sužinotų, pasinaudokite lėlėmis, piešiniais ar kitomis pagalbinėmis priemonėmis. Jūsų tikslas įskiepyti vaikui, kad geriau tvardytis, nei elgtis impulsyviai. (Biblijos principas: Patarlių 29:11.)

Būkite kantrūs. Biblijoje sakoma, jog „kvailystė prisirišusi prie vaiko širdies“ (Patarlių 22:15, Brb). Todėl nesitikėkite, kad jūsų sūnus ar dukra savitvardą išsiugdys per vieną dieną. „Tai ilgas, lėtas procesas. Tiesa, bus visko: ir pakilimų, ir nuosmukių“, – rašoma knygoje Teach Your Children Well. Tačiau stengtis tikrai verta. Išvada šiame leidinyje tokia: „Daug labiau tikėtina, jog vaikas, kuris susivaldo dabar, sugebės atsisakyti narkotikų, ir būdamas dvylikos, ar sekso, būdamas keturiolikos.“