ANILAS buvo tiesiog pervargęs. Prieš kurį laiką jis perėjo į naują labiau prestižinį darbą, kur tikėjosi didesnės algos. Bet dirbti tekdavo iki vėlyvo vakaro, savaitgaliais, kartais net 80 valandų per savaitę. „Darbe nebuvo jokios tvarkos, — sako jis, — o visa atsakomybė tekdavo man. Tada susimąsčiau: „Už ką man tokia bausmė? Jei taip ir toliau, nebeištversiu.“ Anilo jėgos sparčiai seko.

Išsekimas darbe — tai ne šiaip nuovargis ar įprastas stresas, kurį patiriame kasdien. Jam būdingas lėtinis nuovargis, stiprus nusivylimo ir bejėgiškumo jausmas. Žmogus pasidaro abejingas darbui, praranda motyvaciją, dirba nebe taip našiai. Moksliniais tyrimais įrodyta, jog išsekimas sukelia įvairius fizinės bei emocinės sveikatos sutrikimus.

Kokios išsekimo priežastys? Dažniausiai — pernelyg didelis krūvis. Dėl ekonominio nestabilumo kai kurie darbdaviai reikalauja, kad darbuotojai dirbtų ilgiau, kartais net už mažesnį atlyginimą. Dėl technologijų pažangos tapome pasiekiami bet kur ir bet kada, todėl išsitrina riba tarp darbo ir privataus gyvenimo. Kai ką slegia baimė netekti darbo, prastas darbo organizavimas ar jausmas, kad su tavimi elgiamasi neteisingai. Panašiai veikia blaškymasis tarp to, kas gyvenime svarbiau, taip pat nesutarimai su bendradarbiais.

Išsekimo priežastys gali slypėti ir mūsų viduje. Vaikydamiesi karjeros ir didesnių pajamų, kai kurie visą savo laiką skiria tik darbui. Tokie žmonės ant pečių užsikrauna per didelę naštą, o tuomet išvengti išsekimo vargu ar pavyks.

Jeigu jaučiatės išsekęs, kaip atsitiesti? Savaime suprantama, jei manysite, kad patekote į tokią situaciją, kurią pakeisti ne jūsų valioje, gali atrodyti, jog padėtis be išeities. Vis dėlto apsvarstykite keturis patarimus, kaip su išsekimu kovoti. Išeičių gali būti daugiau, nei manote.

Kas jums svarbiausia? Daugeliui — tai santykiai šeimoje ir gera sveikata. Kai jaučiatės išsekęs, dažniausiai šie dalykai ir nukenčia.

Aiškiai įvardydamas savo prioritetus, pasiruošiate priimti esminius sprendimus, kartais net kai ko atsisakyti. Pavyzdžiui, galbūt suvokiate: jei nepakeisite darbo, anksčiau ar vėliau neišvengiamai atsidursite prie išsekimo ribos. Tačiau svarstote: „Negaliu ieškoti kito darbo ar dirbti mažiau. Man žūtbūt reikia pajamų!“ Ir tai tiesa, pinigų reikia visiems. Tiktai klausimas, kokią kainą ruošiatės už tai sumokėti?

Nepasiduokite aplinkinių spaudimui perimti jų požiūrį į tai, kam teikti pirmenybę. Jūsų darbdavio prioritetai tikriausiai kitokie nei jūsų. Kitiems galbūt pirmoje vietoje yra darbas, tačiau tai nereiškia, jog tos pačios nuomonės turite laikytis ir jūs.

Kad patirtumėte mažiau įtampos ir liktų daugiau laiko tam, ką išties vertinate, galbūt apsispręsite dirbti ne tiek daug valandų. Gal pavyks įtikinti darbdavį sumažinti jums darbo krūvį, o gal pasiryšite ieškotis kito darbo. Kad ir ką pasirinktumėte, jums greičiausiai teks keisti įpročius ir išsiversti su mažesnėmis pajamomis. Bet tai nėra neįmanoma ir gal net ne taip sunku, kaip atrodo.

Daugelyje šalių vartotojiška visuomenė stengiasi įtikinti, kad laimė neatsiejama nuo pinigų ir įsigytų daiktų. Tačiau iš tikro taip nėra. Paprastesnis gyvenimo būdas gali suteikti daugiau laisvės ir pasitenkinimo. Kad pasirengtumėte tokiems pokyčiams, mažiau išlaidaukite ir taupykite. Pasistenkite sumažinti skolas ar jas išsimokėti. Savo mintimis pasidalinkite su šeimos nariais ir siekite jų palaikymo.

Jei darbe esate perkrautas ar susiduriate su kitomis nuolatinėmis problemomis, padėtį aptarkite su darbdaviu. Jei įmanoma, pasiūlykite išeitį, kuri būtų priimtina tiek jums, tiek jam. Priminkite darbdaviui, kad esate atsidavęs darbui, ir paaiškinkite, ką norėtumėte daryti. Tačiau nedviprasmiškai pasakykite, ko daryti negalite.

Būkite toliaregiškas ir nepuoselėkite nerealių vilčių. Jei norite dirbti mažiau, darbdavys tikriausiai tikėsis, kad sutiksite su mažesniu atlyginimu. Įvertinkite ir tai, kad darbo galite netekti. Apsispręskite, ką darysite tuomet. Turėkite omenyje, jog kitą darbą rasti kur kas lengviau, kol tebedirbate.

Net ir tuomet, kai su darbdaviu sutarėte dėl abiem palankių sąlygų, galbūt patirsite spaudimą vėl imtis didesnio krūvio. Kas jums padėtų? Svarbu laikytis savo įsipareigojimų. Tuomet galėsite paprašyti ir darbdavio elgtis taip pat — skirti darbo tiek, kiek buvo žadėjęs.

Net jei darbe nėra didelių problemų, įtampos, nemalonių žmonių ir keblių situacijų neišvengsite. Todėl skirkite laiko pakankamai pailsėti ir saikingai papramogauti. Ir nemanykite, jog geram jūsų ir šeimos poilsiui būtinos didelės išlaidos.

Atraskite pomėgių ir draugų, nesusijusių su darbu, ir venkite save vertinti pagal tai, kokį darbą dirbate ir ką nuveikiate. Kodėl apie tai kalbame? Knygoje Your Money or Your Life rašoma: „Koks žmogus esate, yra nepalyginamai svarbiau, nei ką dirbate.“ Priešingu atveju, nesureikšminti darbo vaidmens bus išties sunku.

Ar tikrai galite pakeisti savo gyvenseną taip, kad įveiktumėte išsekimą? Be abejo. Straipsnio pradžioje minėtas Anilas taip ir padarė. Jis pasakoja: „Susisiekiau su ankstesniu darbdaviu ir paklausiau, ar vėl nepriimtų manęs į darbą? Ir priėmė. Jaučiausi nesmagiai susitikęs su buvusiais bendradarbiais, nes buvau prisigyręs, jog išeinu, kur pinigais kaip iš dangaus lyja. Be to, sutikau su gerokai mažesniu atlyginimu. Tačiau atgavau ramybę ir turiu daugiau laiko šeimai bei įvairiems užsiėmimams — tam, ką išties vertinu.“