BEVEIK prieš 500 metų, kai ispanai atvyko į dabartinį Salvadorą, didžiausia ten gyvenusi gentis savo kraštą vadino Kuskatlanu, išvertus „brangakmenių šalimi“. Šiuolaikiniai Salvadoro gyventojai yra vietinių genčių ir europiečių palikuonys.

Salvadoriečiai pasižymi darbštumu ir draugiškumu. Jie paslaugūs ir pagarbūs. Prieš pradėdami šiaip kokį ar dalykinį pokalbį visada mandagiai pasisveikina Buenos días (labas rytas) arba Buenas tardes (laba diena). O kaimo vietovėse ar miesteliuose nepasisveikinus praeiti pro žmogų tiesiog nemandagu.

Vienas iš salvadoriečių mėgstamiausių patiekalų — pupusa, kukurūzų (arba ryžių) miltų tortilja su sūriu ir pupelėmis, taip pat kiauliena ar kuo kitu. Jis patiekiamas su pomidorų padažu ir curtido — prieskoniniame acte marinuotų kopūstų, morkų, svogūnų mišraine. Nors kai kas naudojasi peiliu ir šakute, pagal tradiciją tortilja valgoma pirštais.

 AR ŽINOJOTE? Salvadoras — ugnikalnių šalis. Čia jų daugiau kaip dvidešimt, kai kurie veikiantys. Vulkaninės kilmės yra ir aukštos šešiakampės uolos, per kurias kaskadomis krenta Los Tercioso krioklio vandenys.

Šioje šalyje yra daugiau kaip 38 000 Jehovos liudytojų, susibūrusių į maždaug 700 bendruomenių. Biblijos tiesų ispanų, anglų ir salvadoriečių gestų kalbomis jie moko apie 43 000 žmonių.