Ar įmanoma juos išgelbėti?

ĮRAŠO KALBA

Ar įmanoma juos išgelbėti?

JUNGTINĖS TAUTOS 2002 metais pareiškė darysiančios viską, kad iki dešimtmečio pabaigos sulėtėtų augalų bei gyvūnų rūšių nykimo ir ekosistemų niokojimo tempai. Todėl 2010-ieji buvo paskelbti Tarptautiniais biologinės įvairovės metais.

Deja, dešimtmečiui pasibaigus, nebuvo nė kiek pasistūmėta į priekį. Kaip pranešė BBC, „dėl tiesioginės žmogaus veiklos biologinės rūšys nyksta tūkstantį kartų greičiau, nei tas procesas vyktų natūraliai“. O laikraštyje New Zealand Herald pateikiami dar tikslesni duomenys: „Visame pasaulyje grėsmė išnykti iškilusi kas penktai augalų ir žinduolių, kas septintai paukščių ir kas trečiai varliagyvių rūšiai.“ Šią problemą iš dalies galima aiškiau suprasti pasigilinus, kas ilgus šimtmečius vyko Naujojoje Zelandijoje.

Naujosios Zelandijos biologinė įvairovė

Kol šioje šalyje neapsigyveno žmonės, jos ekosistema nebuvo pažeista. Tačiau pirmieji naujakuriai atsivežė gyvūnų, kurie laukinei gamtai pridarė daug žalos. Pavyzdžiui, maoriai per Ramųjį vandenyną atsigabeno šunų ir, kaip manoma, maistui — polinezinių žiurkių.

Vėliau, XVII—XVIII amžiuje, iš europiečių laivų į salas pateko juodosios žiurkės, pelės ir katės. Pastarosios labai greit sulaukėjo. Maistui atvykėliai užsiveisė ožkų, kiaulių bei elnių. XIX amžiuje mėsai ir kailiui jie atsigabeno kusulapių ir triušių. Tačiau niekas negalvojo, koks bus tų gyvūnų poveikis vietiniams paukščiams, medžiams ir kitiems augalams.

XIX amžiaus septintame dešimtmetyje triušių priviso tiek, kad teko įsivežti šermuonėlių. Tačiau šie, užuot medžioję triušius, mieliau gaudė lėtesnius, lengviau pažeidžiamus vietinius paukštelius. Taip triušių tik gausėjo.

Anot Naujosios Zelandijos aplinkosaugos departamento, dėl kenkėjais tapusių žinduolių keliamos grėsmės devyni iš dešimties laisvėje išsiritusių rudųjų kivių jauniklių nebesulauks nė vienerių metų. Jau yra visiškai išnykę daugybė gyvūnų rūšių: per 40 paukščių, 3 varlių, 1 šikšnosparnių, bent 3 driežų ir nemažai vabzdžių. Iš 5819 vietinių augalų ir gyvūnų rūšių prie išnykimo ribos atsidūrė daugiau kaip pusė. Taigi Naujosios Zelandijos gamtai iškilo didžiausias pavojus planetoje.

Teigiami poslinkiai

Vyriausybinės organizacijos akylai stebi, kad į šalį nebebūtų įvežama augalų ir gyvūnų, galinčių pakenkti gyvajai gamtai. Aplinkosaugos departamentas yra parengęs ne vieną kovos su kenkėjais planą gamtai išsaugoti, ypač salose. Be to, kuriami draustiniai.

Viena iš tokių salų yra Tiritiri Matangis netoli Oklando Fangaparoa pusiasalio. 1993-iaisiais, išnaikinus žiurkes ir atsodinus apie 280000 vietinių medžių, draustiniu paversta visa ši teritorija. Lankytojai čia gali stebėti vėl užveistus paukštelius, kaip antai retos rūšies pietinius jojikus, sultonvištes takahė, pilkąsias gujas, šaulius, dygsniuotuosius medlesius, ir klausytis jų giesmių. Nuo grobuonių apsaugotoje aplinkoje šie gražūs sparnuočiai nekliudomai veisiasi ir nėra baugštūs, todėl žmogų prisileidžia arti.

Po dvejų intensyvaus žiurkių naikinimo metų, 2003-iaisiais, subantarktinėje Kambelio (Campbell) saloje jų nebeliko. Pradeda atsigauti augalija, grįžta jūriniai paukščiai. Vėl apsigyveno retos rūšies antys — Kambelio salos kryklės.

Rangitoto ir Motutapu salose, taip pat Oklande, Haurakio įlankoje, pastaruoju metu vykdomas vienas iš svarbesnių projektų, kurio tikslas apsaugoti didžiausią pasaulyje pohutukavos medžių (Metrosideros excelsa) giraitę ir tausoti jau atkurtą natūralią gamtą. Išnaikinus keleto rūšių kenkėjus, tarp jų laukines kates, triušius, šermuonėlius, ežius, pilkąsias bei juodąsias žiurkes ir peles, po šimto metų pertraukos salose vėl apsigyveno šokliosios raudonkaktės papūgos ir korimakos.

Šie pavyzdžiai rodo, ką galima nuveikti gelbstint nykstančias rūšis ir taisant trumparegiškai padarytas praeities klaidas. Gamtos mylėtojai visame pasaulyje ypač laukia, kada išsipildys Biblijoje užrašytas Dievo Jehovos — „dangaus ir žemės Kūrėjo“ — pažadas padaryti galą viskam, kas niokoja gyvąją gamtą (Psalmyno 115:15; Apreiškimo 21:5).

[Anotacija 25 puslapyje]

9 iš 10 rudųjų kivių jauniklių nesulaukia nė vienerių metų

[Rėmelis 26 puslapyje]

KAIP IŠMINTINGAI NAUDOTI IŠTEKLIUS

Visame pasaulyje gamtosaugininkai susiduria su problema, kaip apsaugoti fauną ir florą, kai ištekliai riboti, o nykstančių rūšių sąrašas ilgėja. Vienas iš būdų paremtas nusistovėjusiu prioriteto principu, kuriuo vadovaujamasi ligoninių intensyviosios terapijos skyriuose. Tai ekologinė pagalba pagal skubumą, kuomet ištekliai panaudojami ten, kur didžiausio efekto tikimasi atsižvelgiant į tris veiksnius: 1) augalų ar gyvūnų rūšies arba jų arealo vertę, 2) programos sėkmės tikimybę, 3) išlaidas. Nors tokiam gamtos gelbėjimo būdui pritaria ne visi, jo šalininkai teigia, jog šitaip riboti ištekliai panaudojami racionaliausiai, ir dėmesys sutelkiamas į tai, kur galima pasiekti geriausių rezultatų.

[Žemėlapiai 26 puslapyje]

(Prašom žiūrėti patį leidinį)

NAUJOJI ZELANDIJA

Haurakio įlanka

Tiritiri Matangio sala

Rangitoto ir Motutapu salos

Kambelio sala

[Iliustracija 25 puslapyje]

Rudasis kivis

[Šaltinio nuoroda]

[Iliustracija 27 puslapyje]

Sultonvištė takahė Tiritiri Matangio saloje

[Iliustracija 27 puslapyje]

Kambelio sala

[Iliustracijų šaltinių nuorodos 27 puslapyje]

ATSIBUSKITE!